- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-11342-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01766-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Vigintas Strička
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti, paveldint pagal įstatymą visą mirusiojo tėvo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), turtą ir jo turtines teises.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. J.. Po jo mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Po tėvo mirties pas notarą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti pareiškėjas nesikreipė, kadangi tuo metu neturėjo jokių finansinių galimybių kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Kai pareiškėjas ėmė rūpintis paveldėjimo reikalais, paaiškėjo, kad nuosavybės teisės įpėdiniui pereina paveldėjimo keliu. Kai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, paaiškėjo, kad notaras negali išduoti pareiškėjui paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, nes yra praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėjas prašo teismą atsižvelgti į tai, kad palikimo, kurį jis galėjo priimti įstatymo numatytais terminais, po tėvo A. J. mirties jis nepriėmė dėl savo finansinių galimybių. Dėl to, prašymą atnaujinti terminą mirusiojo tėvo A. J. palikimui priimti, prašo tenkinti. Kitų įpėdinių, pretenduojančių į A. J. palikimą nėra.
Pareiškėjo R. J. atstovas advokatas Vigintas Strička teismo posėdžio metu pareiškėjo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. J., po kurio mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Pareiškėjas dėl sunkios turtinės padėties negalėjo kreiptis į notarą ir paveldėjimo bylos neužvedė. 2025 m. vasario 24 d. pareiškėjas, gavęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pateikė dokumentus ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Mano, kad tikrai yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nes pareiškėjas neturi pajamų, yra nedirbantis, gavęs nemokamą teisinę pagalbą, jis nori susitvarkyti tėvo palikimą. Palikimas nėra didelis – daugiabučiame name yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol pareiškėjas palikimo nepriėmė dėl savo žalingų įpročių. Atstovui nebuvo žinoma, kad valstybei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Daugiau įpėdinių į A. J. palikimą nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui įvertinus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti bei VĮ Turto bankui nepareiškus prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo, prašymą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo suinteresuotas asmuo palieka spręsti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad valstybė, kurią nuo 2015 m. kovo 20 d. bankas atstovauja paveldėjimo santykiuose, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, yra paveldėjusi palikėjo A. J. turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2025 m. gegužės 6 d. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nenurodė reikšmingų minėto termino praleidimo priežasčių, tad nėra galimybės įvertinti termino praleidimo priežasčių svarumo. Veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko palikėjo A. J. įpėdinis nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Teismų praktikoje išaiškinta, jog, jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Šiuo atveju palikėjo įpėdinio veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po tėvo mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jis nesiekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti ir bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėjo atstovo paaiškinimais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais į pareiškimą, rašytiniais įrodymais byloje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. J., po jo mirties liko paveldimas turtas – piniginės lėšos bei nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis tvarto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 13 d. duomenimis Radviliškio rajono 2-ajame notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. J. palikimą. 2023 m. lapkričio 13 d. valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro duomenimis, nėra įregistruotų A. J. palikimo priėmimo faktų ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. 2025 m. gegužės 6 d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą savo tėvo A. J. palikimo priėmimo terminą, nurodydamas, kad po tėvo mirties neturėjo finansinių galimybių kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėjas neturi pajamų, jo žiniomis yra nedirbantis. Tačiau prie pareiškimo nėra pridėta jokių įrodymų, kurie patvirtintų sunkią pareiškėjo finansinę padėtį nuo (duomenys neskelbtini), kai mirė jo tėvas, iki 2025 m. gegužės 29 d., kuomet pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į teismą. Nesant tokių duomenų, teismas negali įvertinti, ar tikrai visą šį laiką pareiškėjo finansinė padėtis trukdė jam priimti palikimą, juolab, kad palikimas gali būti priimamas ne tik kreipiantis į notarą, bet ir pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, likusiam po pareiškėjo tėvo mirties, priimti, todėl jo pareiškimas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.