- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-876-640/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal A. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-11-26, vadovaujantis CPK 285 str. nuostatomis, atsakovo A. V. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių (b.l. 86-88), kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai, t.y. nuspręsta priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, iš atsakovo A. K. 17486 Lt skolos, 185,36 Lt delspinigių, 729,47 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18400,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-11-04, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 565,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisti ieškovui AB „Vilniaus energija“, iš atsakovo A. V., 3645,46 Lt skolos, 184,90 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3830,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-11-04, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 119,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas Antanas Vaičys 2013-12-19 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 100-101), kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-17 nutartimi (b.l. 137-140) netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovui A. V. adresuoti teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti jo gyvenamosios vietos adresu (šis adresas taip pat yra nurodytas atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 100), jų įteikti atsakovui asmeniškai nebuvo galimybės, todėl vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo sutuoktinei, tai patvirtina procesinių dokumentų įteikimo pažyma (b. l. 80), todėl laikė, kad atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių (CPK 287 str. 2 d. 3 p.). Taip pat nurodė, kad 1338/4605 dalys buto Nr. 4, esančio M. V. g. 5, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K., o kitos 3267/4605 buto Nr. 4 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V. (b. l. 25-26), todėl atsakovai pagal CK 4.76 str. proporcingai turimos nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas butui išlaikyti, mokėti mokesčius ir kitas įmokas. Atsakovas nepateikė sutarties, sudarytos su UAB „Vilniaus energija“ dėl skolos perėmimo (CK 6.115 str.) ar UAB „Vilniaus energija“ sutikimo perkelti skolą (CK 6.116 str. 1 d., 3 d.), ieškovas nurodė, kad tokio sutikimo nėra davęs, taip pat nurodė, kad nėra sudaryta jokių susitarimų dėl atsakovų solidariosios prievolės atsiskaityti už butui tiekiamą šilumos energiją, arba susitarimo, pagal kurį atsakovas A. K. turėtų mokėti už viso buto, įskaitant atsakovo A. V. dalį, šildymą (b. l. 118-121). Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. K. pareigą atsiskaityti su ieškovu UAB „Vilniaus energija“ už atsakovą A. V. už butui, esančiam M. V. g. 5-4, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-08-31 tiektą šilumos energiją.
Šalies argumentai
Atsakovas Antanas Vaičys, atskiruoju skundu (b.l. 144-146) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2013-11-26 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad jam priklausančiomis patalpomis dėl atsakovo A. K. vykdomų remonto - rekonstrukcijos darbų atsakovas Antanas Vaičys nesinaudoja jau nuo 2010 metų. Siekiant išvengti nuostolių, susijusių su šilumos energijos tiekimu į jam priklausančias patalpas, nustatyta tvarka, esant atsakovo ir ieškovo sutikimams šildymo sistema į jam ir atsakovui A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas 2010 m. lapkričio 30 d. buvo atjungta. Nurodo, kad nuo 2010-11-30 nenaudoja šilumos energijos ir dėl šios priežasties neturi pareigos UAB „Vilniaus energija“ mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Šiems argumentams pagrįsti prideda naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti byloje.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu (b.l. 164-169) į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad procesiniai dokumentai Apeliantui buvo įteikti tinkamai CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, o atsakovui A. K. asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Nurodo, kad jokio sutikimo dėl jo skolos perkėlimo atsakovui A. K. arba sutikimo dėl A. V. prievolės atsiskaityti už jam priklausančios Buto dalies šildymą perkėlimo A. K., gavus pastarojo 2010-10-08 ir 2012-09-04 sutikimus, kuriais apeliantas grindė savo pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, UAB „Vilniaus energija“ nebuvo davusi. Nurodė, kad iš apelianto sprendimu priteista 3645,46 Lt skola tik už šilumos energiją jam priklausančios Buto dalies šildymą už laikotarpi nuo 2011-11-01 iki 2013-04-30. Atsakovo nepateikti jokie įrodymai, kad laikini atjungimai, dėl kuriu atsiskaityti už šilumos energiją pagal įvadinio skaitiklio rodmenis turėtu A. K., buvo šildymo sezono metu, iš byloje esančio pastato Valančiaus g. 5 Šildymo ir karšto vandens sistemos apskaitos prietaiso rodmenų žurnalo išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-04-30 šildymo sezonu metais pastate ar bute šildymo sistemos atjungimu nebuvo, jokių pranešimu iš atsakovu ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo apie šildymo sistemos atjungimo UAB „Vilniaus energija“ nebuvo gavusi. Nurodo, kad nėra pateikti jokie įrodymai, kad buto šildymas buvo atjungtas teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas Antanas Vaičys nenurodė jokių aplinkybių leidžiančių manyti, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nurodo, kad pateikus naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje, apeliacinės instancijos teismas būtų priverstas nagrinėti bylą iš naujo vertinant naujai pateiktus įrodymus visos bylos kontekste ir tokiu būdu nebūtų įgyvendinamas proceso koncentruotumo principas, o šalys galėtų piktnaudžiauti nuslepiant vienokius ar kitokius įrodymus, o esant reikalui juos panaudojant aukštesnėse instancijose. Nurodo, kad atsakovas Antanas Vaičys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kada kreipėsi į Daugiabučių namų savininkų bendriją Nr. 967 dėl buto Nr. 4 šildymo, todėl nėra aišku kada buvo kreiptasi, kodėl neprašė pirmosios instancijos teismo šių įrodymų išreikalavimo, bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl įrodymų surinkimo ir t.t. Visi kiti dokumentai yra datuojami 2010, 2012, 2013 metų, todėl vėlgi, nėra aišku, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad atsakovo A. K. sutikimai mokėti už šildymą pagal įvadinio skaitliuko rodmenis buvo duoti tik pastato rekonstrukcijos laikotarpiui, tačiau dėl paties atsakovo A. V. veiksmų, atsakovas A. K. niekaip negali pradėti pastato rekonstrukcijos darbų. Ieškovas jau vien pareikšdamas ieškinį abiems atsakovams parodė, jog niekada nebuvo ir nėra sutikęs su kitos rūšies prievolės įvykdymu ar skolos perkėlimu. Taip pat nurodo, kad dar 2012 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1354-535/2012 (įsiteisėjęs), kuriuo konstatavo, jog atsakovas Antanas Vaičys yra buto Nr. 4 bendrasavininkas ir privalo mokėti už sunaudotą šilumos energiją, dėl ko iš Atsakovo A. V. buvo priteista skola ieškovui, kuri apėmė ankstesnį laikotarpį nei skola šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato bent vieną iš aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas nustatytu laiku atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nors teismo siųstus procesinius dokumentus jis gavo tinkamai. Apeliantas pateiktame atskirajame skunde neginčija aplinkybės kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės toliau nepasisako.
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad esant atsakovo ir ieškovo sutikimams šildymo sistema į jam ir atsakovui A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas 2010 m. lapkričio 30 d. buvo atjungta, dėl ko yra pagrindai sprendimo už akių peržiūrėjimui. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė jokio susitarimo su paslaugos tiekėju – UAB „Vilniaus Vandenys“ sutikimo dėl skolos perkėlimo, ar kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad yra gautas UAB „Vilniaus vandenys“ sutikimas, dėl apelianto atleidimo nuo apmokėjimo už teikiamą šilumos energiją. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-104-115/2013 buvo pasisakyta ir dėl neoficialaus atsakovo atsijungimo nuo to paties šilumos tinklo ir apmokėjimo už apskaitytos šilumos energijos kiekį, kur buvo nurodyta, kad visai atjungti namą, ar savo patalpų šildymą nuo centrinės šildymo sistemos yra galima tik laikantis nustatytos tvarkos. Tokios pat nuomonės dėl atsijungimo nuo centrinio šildymo laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinėje byloje 3K-3-385/2012, 2012 m. liepos 19 d. konstatavęs, kad šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Apeliantas nepateikė teismui duomenų kad laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos atsijungdamas nuo šilumos tinklo, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.).
Atsakovui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius jokių aplinkybių ir nepateikus jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesant draudimo priimti sprendimui už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Nors byloje pateikti įrodymai apie atsakovo turėtas 998,25 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. K. rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.15 p. numato, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, turi būti taikomas – 0.5 koeficientas, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 1000 Lt). Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios išlaidos už procesinių dokumentų parengimą šioje byloje yra 500 Lt (1000 Lt MMA x 0,5.). Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į tai, jog ginčas byloje nėra sudėtingas, sprendžia, jog ieškovui priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.