Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Acros“ ir T. A. apeliacinį atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Arcos“ ir T. A. ieškinį atsakovei UAB „Oro srautas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė teisės normas. Ši byla nagrinėjama ieškovų UAB „Arcos“ ir T. A. apeliacinio skundo ribose. Pagal apeliacinio skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, suformuluotus pagrindus, apeliaciniame skunde keliamas netinkamo procesinių teisės normų, aiškinimo ir taikymo klausimai. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertino įrodymus bei taikė procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismas atmetė ieškovų UAB „Arcos“ ir T. A. ieškinį ir priteisė iš ieškovės UAB „Arcos“ atsakovės UAB „Oro srautas“ naudai 2295 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo T. A. atsakovės UAB „Oro srautas“ naudai – 405 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantai su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų dalyje nesutinka, tvirtina, kad atsakovė apskritai nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis c.b. Nr. 2-29/2007). CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalyje dėl ieškinio atmetimo, taigi pagal LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliantai apeliaciniu skundu ginčija atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų juridinę galią, teigia, kad teismui atsakovė pateikė tik Advokatų kontoros Bernotas ir Dominas Glimstedt raštus (2011-05-03 ir 2011-11-24 raštai), kuriuose nurodyta, kad atsakovė atsiskaitė už teisines paslaugas (b. 1. 55, 112). Šiuos raštus pasirašė B. A. ir D. M.. Apeliantai pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų nurodytų asmenų įgaliojimus pateikti tokius patvirtinimus ir raštus. Taip pat atsakovės pateiktos sąskaitų už teisines paslaugas kopijos (b. 1. 66, 68, 113) nėra patvirtintos asmenų, turinčių tokią teisę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie ieškovų argumentai yra itin formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo keisti priimtą sprendimą. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo prie bylos klausimą išsprendė pirmosios instancijos teismas. Jų formos reikalavimų atitikimą CPK 114 str. 1 d. patvirtina advokatų kontoros finansų direktorės ir vyriausiosios finansininkės parašai, be to, kontoros finansų direktorės ir vyriausiosios finansininkės pasirašyti raštai, suteikiantys informaciją apie kontoros išduotų atsakovei PVM sąskaitų–faktūrų apmokėjimo faktą, yra surašyti ant advokatų kontoros firminio blanko ir patvirtinti kontoros spaudu. Pažymėtina, kad pagal CPK 114 str. 1 d. rašytinio įrodymo kopija gali būti patvirtina ir šį dokumentą išdavusio asmens. Be to, faktą, kad šios į bylą pateiktos advokatų kontoros PVM sąskaitos–faktūros buvo realiai apmokėtos iki jų kopijų pateikimo teismui (mokėjimai atlikti atitinkamai 2010-12-13, 2011-04-28 ir 2011-08- 23), patvirtina ir papildomai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami atsakovės padarytų mokėjimo nurodymu pagal šias PVM sąskaitas–faktūras kopijos (b.l. 151-153). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas ir todėl turėjo pagrindą prašyti jas priteisti iš ieškovų.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir apeliantų argumentą, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas įskaičius PVM mokestį. Sutiktina su atsakovės pastebėjimu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-381/2006 negalima remtis nagrinėjamu atveju, nes minėtoje nutartyje faktinės bylos aplinkybės buvo susijusios su draudimo teisiniais santykiais, todėl teismas pateikė nuostolių išaiškinimą dėl nuostolių, kaip civilinės materialinės teisės instituto. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip civilinio proceso teisės instituto. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apeliantų nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu. Bylos duomenimis, atsakovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas – 816,75 Lt už atsakovei pareikštos pretenzijos analizę, faktinių aplinkybių aptarimą, atsakymo į pretenziją parengimą, 2450,25 Lt už ieškinio analizę, faktinių aplinkybių vertinimą, atsiliepimo į ieškinį parengimą, priedų įforminimą ir pateikimą teismui, 816,75 Lt už ieškovų suformuluotų klausimų ekspertams analizę, vertinimą bei klausimų formulavimą ir pateikimą teismui, iš viso 3267 Lt (b. l. 65, 66, 67, 68, 69, 113, 114) (CPK 88 str. 1 d. 4, 6, 9 p.). Šių išlaidų dydį patvirtina išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias į mokėtiną sumą įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis. Pažymėtina, kad atsakovė minėtas PVM sąskaitas–faktūras apmokėjo visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, tai patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo ir ieškovės sumokėtą PVM. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje c.b. Nr. 2A-130/2011). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti atsakovei iš ieškovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti įskaitant ir PVM, o apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto šių bylinėjimosi išlaidų su PVM priteisimo iš ieškovų atsakovei yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors ir buvo pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų atsakovės naudai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju kyla klausimas, kokios bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos teisingomis ir pagrįstomis.

Apeliantai ginčija priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, mano, kad jis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų bei Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Sutiktina su apeliantų argumentu, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma viršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, tačiau pagal Rekomendacijų 11 p. teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 p. nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad šioje byloje atsakovės atstovui teko naudoti ne tik teisines žinias, bet ir techninio pobūdžio žinias, byla buvo nagrinėjama beveik metus, o jai išnagrinėti prireikė net keturių posėdžių, o tai pareikalavo daug atsakovės atstovo laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, visiškai pagrįstai priteisė iš ieškovų neženkliai didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotina maksimali suma.

Be to, nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad pirmos instancijos teismas priteisė pinigų sumą, kuri nesusijusi su bylos nagrinėjimu teisme. Iš pirmos instancijos teismo sprendimo matyti, kad iš viso atsakovės patirtų išlaidų suma sudaro 3267, 00 Lt. Tuo tarpu pagal atsakovės pateiktus duomenis bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra 4083,75 Lt. Taigi, teismas, apskaičiuodamas atsakovės patirtas išlaidas, iš karto laikė, kad ji jų patyrė 816,75 Lt mažiau, nei nurodyta jos pateiktuose duomenyse (4083,75 - 816,75 = 3267), t.y. mažiau tokia suma, kurią atsakovė sumokėjo už ieškovų pretenzijos analizę ir atsakymo į ją parengimą. Dėl šios priežasties apskritai nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad teismas priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų sumą už ieškovų pretenzijos analizę ir atsakymo į ją parengimą. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliantų argumentai, susiję su išlaidų, nesusijusių su byla, priteisimu, apeliacinės instancijos teismo nevertinami.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė pateikė prašymą priteisti 952, 88 Lt išlaidas advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijose nustatytas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,5 MMA, t. y. 1 200 Lt. Kadangi apeliaciniame skunde nekeliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, jis paduotas ne dėl tarp šalių vykusio materialinio teisinio pobūdžio ginčo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš ieškovų atsakovei pagrįstai prašoma priteisti 952, 88 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės UAB „Arcos“ reikalavimai sudarė 85 proc. apeliaciniu skundu reikalaujamos sumos, ieškovo T. A. – 15 proc. Apeliacinį skundą atmetus, nurodytomis proporcijomis iš ieškovų priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – iš UAB „Acros“ – 809, 95 Lt, o iš T. A. – 142, 93 Lt.

Dėl nepaskirstytų ekspertams sumokėtų išlaidų

Iš bylos medžiagos matyti, kad į teismo depozitinę sąskaitą UAB „Arcos“ sumokėjo 2000 Lt sumą apmokėjimui už ekspertizės atlikimą (b.l. 137). Už ekspertizę byloje buvo sumokėta 1955,36 Lt (1616 Lt + PVM) (b. 1. 88-89, 93). Šias išlaidas apmokėjo ieškovė UAB „Arcos“, todėl jai turėtų būti grąžinta nepanaudota pinigų, įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą, dalis – 44,64 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartimi permokėta 44,64 Lt suma buvo UAB „Arcos“ grąžinta (b.l. 1138-139), todėl šioje dalyje skundas atmestinas. Apelianto prašymu nurodytina, kad už ekspertizės atlikimą sumokėta pagrindinė suma sudaro 1616,00 Lt, o PVM sudaro 339,36 (b.l. 88-89, 93).

Atsižvelgdamas į aukščiau nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovų UAB „Arcos“ ir T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodyti, kad už ekspertizės atlikimą sumokėta pagrindinė suma sudaro 1616,00 Lt, o PVM sudaro 339,36 Lt.

Priteisti iš ieškovės UAB „Arcos“ (j.a.k. 300976662) atsakovės UAB „Oro srautas“ (j.a.k. 126137740) naudai 809, 95 Lt Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo T. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Oro srautas“ (j.a.k. 126137740) naudai 142, 93 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.