Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-682-462/2013

Teisėja Violeta Balčiūnienė (Proceso Nr. 1-33-1-00865-2012-2)

2013 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl vagystės iš V. L. automobilio – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl vagystės iš M. S. automobilio – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. dėl M. S. turto sugadinimo – 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) pap. esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir 178 str. 2 d., subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. subendrinta bausmė iš dalies subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystės iš M. S. automobilio), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti solidariai iš E. A. ir N. M. nukentėjusiojo M. S. naudai 235 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas N. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nebuvo paduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą bei sugadino svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent:

E. A. 2012-06-14, apie 03.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrai grupe su N. M., kuris su savimi turėtomis žirklėmis atrakino automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, priekines vairuotojo dureles ir taip abiem įsibrovus į V. L. priklausantį automobilį, esantį Statybininkų pr. 22 namo kieme, Klaipėdoje, iš salono pagrobė automagnetolos „Panasonic“ 20 Lt vertės priekinį valdymo skydelį.

Be to, E. A. 2012-06-14, apie 03.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrai grupe su N. M. ir jam saugant nusikaltimo vietą, kad neateitų pašaliniai asmenys, N. M. su rasta ant žemės akmenine nuolauža, išdaužęs automobilio „Mercedes-Benz C 200“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 140 Lt vertės dešinės pusės priekinių durelių stiklą, ir taip įsibrovęs į M. S. priklausantį automobilį, esantį Statybininkų pr. 18 namo kieme, Klaipėdoje, iš automobilio salono pagrobė 50 Lt vertės automagnetolą „Pioneer“, 40 Lt vertės moduliatorių ir 25 Lt vertės USB atmintinę. Iš viso E. A., veikdamas bendrai su N. M., pagrobė turto už 115 Lt bei sugadino turto už 140 Lt.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotikams, LPF „Agapao“ psichosocialinėje reabilitacijoje vyrams, priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų. Šiame reabilitacijos centre jis yra nuo 2013-01-03 ir yra parėjęs į antrą gydymosi fazę. Per šį blaivybės laiką sugebėjo blaiviai pažvelgti į savo ankstesnį nevaldomą gyvenimą. Šiandien jis gailisi, visiškai pripažįsta savo kaltę ir yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo ryžtą eiti sveikimo keliu ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes nenori nutraukti sėkmingai pradėto gydymo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendžio nuteistasis N. M. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal E. A. apeliacinį skundą.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų (BK 178 str. 2 d.) ir vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 187 str. 3 d.) padarymą, byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2007 m. liepos 21 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli nesunkūs ir (ar) apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Antai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad būtent šiuo nagrinėjamu atveju yra pakankamai pagrįsta tikimybė, jog bausmės tikslai nuteistajam E. A. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai individualizuojant bausmę nepaprastai svarbu yra ne tik nubausti vėl nusikaltusį asmenį (apeliantą), bet kartu ir siekti užtikrinti (per konkrečios bausmės parinkimą), jog ateityje nusikaltęs asmuo nebedarys naujų pavojingų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas iš esmės tinkamai atsižvelgė į E. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl formaliai reikėtų pripažinti, jog paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Tačiau kaip liudytojas apklaustas A. K. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu parodė, kad yra Labdaros ir paramos fondo centro socialinis darbuotojas. E. pas juos yra jau 9 mėnesius. Per jo, liudytojo, 6 metų darbo praktiką su priklausomais asmenimis, mato, kad šiame žmoguje įvyko pokytis. Kiekvienam žmogui ateina laikas keistis, jo ir jo kolegų manymu, tai rodo visi jo darbai ir žodžiai, kad jo laikas atėjo. Nuobaudų jis neturi, taisyklių laikosi. Reabilitacija pas juos būna nuo 1 metų iki pusantrų, paskui būna integracija, įdarbinimas ir tolesnis globojimas. Jie stengiasi įdarbinti arčiau jų centro – Šiauliuose, Kuršėnuose, kad žmogus dar apie 3–4 metus būtų toje aplinkoje, nes žinoma, kad aplinka greitai keičia žmogų. Įkalinimo įstaigoje jam vėl reikėtų tapti vilku. Tai žino visi, visas įdėtas darbas, visos įdėtos pastangos griūtų. Todėl prašo atsižvelgti į E. skundą ir charakteristiką.

Toliau minėtas liudytojas papildomai taip pat paaiškino, kad visų pirma, E. pradėjo suprasti savo klaidas ir jau sugeba prisiimti atsakomybę už jas. Jis jau pripažįsta, kad yra klydęs, darbas su juo jau rodo, kad jis jau pasiruošęs atlikti bausmę už savo nusižengimus. Tai rodo jo elgesys su kitais asmenimis, su darbuotojais, jo elgesys darbe, darbo terapijoje. Jis sąžiningai atlieka visus paskirtus darbus. Kiekvieną dieną yra darbo terapija. Šiuo metu jis yra prie bičių, ruošia jį kaip bitininką ir šiam tai patinka. Pas juos nuteistasis bus dar mažiausiai pusę metų, toliau bus integracija. Jei patvirtins jiems projektą, tai žada jį palikti pas save, greitai gaus traktorių, o jis yra žmogus prie technikos, prie ūkio.

Atsakydamas į kolegijos nario klausimą, liudytojas nurodė, kad žino, jog apeliantas jau 10 kartų buvo teistas, kad po paleidimo už trijų mėnesių vėl buvo pagautas. Tai yra priklausomo žmogaus elgesys, jis paprasčiausiai nežino, ką daryti, tai ir imasi savo „darbelių“. Pirmą kartą jis yra reabilitacijoje, pamatė, kad yra kitas, blaivus gyvenimas, kur jis ne parazituoja.

Šis liudytojas, teisėjų kolegijos giliu įsitikinimu, teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų prašymą duoti galimybę E. keistis ir pabaigti visą reabilitacijos kursą, kad jis galėtų parodyti pavyzdį kitiems žmonėms, kad yra galimybė pasikeisti.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. A. kartu su N. M. įsibrovę į V. L. priklausantį automobilį, iš salono pagrobė automagnetolos „Panasonic“ 20 Lt vertės priekinį valdymo skydelį, o įsibrovę į M. S. priklausantį automobilį, iš automobilio salono pagrobė 50 Lt vertės automagnetolą „Pioneer“, 40 Lt vertės moduliatorių ir 25 Lt vertės USB atmintinę. Taigi iš viso E. A., veikdamas bendrai su N. M., pagrobė turto už 115 Lt bei sugadino turto už 140 Lt. Darytina neabejotina išvada, kad apeliantas katu su kitu nuteistuoju grobė tikrai ne itin didelės vertės svetimus daiktus, t. y. realiai tokius, kokius tik galėjo rasti, įsibrovę į svetimus automobilius.

Šios aplinkybės bei byloje esantys duomenys apie nuteistojo priklausomybę psichotropinėms (narkotinėms) medžiagoms leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad apeliantas būdamas stipriai priklausomas nuo narkotinių medžiagų, desperatiškai darė nusikalstamas veikas, siekdamas gauti bet kokių daiktų, kuriuos vėliau realizavęs būtų galėjęs įsigyti narkotinių medžiagų.

Paties nuteistojo tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai patvirtina, jog jis supranta padarytų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tai, jog šiuo metu jo vertybinė orientaciją yra pasikeitusi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuose visiškai teisingai nurodė, kad E. A. teistas 12 kartų už įvairius nusikaltimus, nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis prisipažino visiškai ir gailėjosi nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 51–53, t. 1).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas praeityje teistas daug kartų, tačiau skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad E. A. stengiasi keisti gyvenimo būdą, gydosi nuo priklausomybės narkotikams „Agapao“ reabilitaciniame centre.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas yra linkęs dar kartą patikėti nuteistuoju, suteikti jam galimybę pasitaisyti, todėl mano, jog šiuo atveju būtų netikslinga nutraukti E. A. atliekamą reabilitaciją Labdaros ir paramos fondo „Agapao“ reabilitaciniame centre.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog siekiant tinkamai individualizuoti bausmę nuteistajam bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, yra tikslinga nuteistajam E. A. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, kadangi šiuo individualiu atveju teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis įpareigotinas nukentėjusiesiems V. L. ir M. S. atlyginti padarytą turtinę žalą, gydytis priklausomybės ligas, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 67 str. 2 d. 4 p., 75 str. 2 d. 3, 7, 10 p.).

Dėl visų išvardytų motyvų nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkintinas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendį pakeisti.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir nuteistajam E. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Nustatyti, kad nuteistasis E. A. per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nukentėjusiesiems V. L. ir M. S. turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

Nuteistąjį E. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti: 1) gydytis priklausomybes ligas; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.