Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui A. J. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Vilijai Jonikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. J. 2016-05-02 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2016-03-29 įsakymą „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad jam NŽT direktoriaus 2016-03-29 įsakymu Nr. IPSI-267-(2.1.) „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo" (toliau – Įsakymas) skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad pareiškėjas 2015-07-20 pasirašė nutarimą Nr. 49NUT-10-(14.48.96.) „Dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo" (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjo teigimu, jam nėra aiškus pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, nėra tiksliai nurodyta, kokio pažeidimo padarymu jis įtariamas, nenurodyti jokie konkretūs jo veiksmai, tarnybinio nusižengimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinius nusižengimus, kurie nesurašyti 2016-02-29 išvadoje Nr. 1PS17-29-(2.30) (toliau – Išvada) ir tinkamai nepranešta pareiškėjui. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo neišsamus, pranešime nebuvo tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas pareiškėjas (nenurodyti konkretūs jo veiksmai ar neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės, nepateiktos dokumentų kopijos susijusios su nagrinėjama situacija, todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos gintis ir tinkamai atsakyti į inkriminuojamus kaltinimus. Išvadoje aprašomas ilgas laikotarpis (nuo 2013-06-05) kuomet pareiškėjas dar nėjo Vilniaus skyriaus vedėjo pareigų, Išvada surašyta dėl 5 asmenų galimų tarnybinių nusižengimų, tačiau visų šių asmenų kaltė galimai padarius tarnybinį nusižengimą nėra individualizuojama, o iš prieštaringų faktinių aplinkybių tiesiog daroma išvada, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas. Pareiškėjas negalėjo žinoti apie 2015-01-20 žemės naudojimo patikrinimo akto surašymą, atitinkamai negalėjo jo nukreipti vykdyti atitinkamam darbuotojui, kadangi Vilniaus miesto skyriuje tuo metu nedirbo. Pareiškėjas nesutinka, kad jis neužtikrino, jog administracinio teisės pažeidimo teisena Vilniaus miesto skyriuje būtų pradedama laiku. Surašius 2015-01-20 žemės naudojimo patikrinimo aktą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, o pareiškėjui pradėjus po mėnesio (2015-02-17) laikinai eiti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pareigas, iš naujo pradėti teiseną nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjas yra kaltinamas, kad neužtikrino, jog asmuo, įtariamas padaręs administracini nusižengimą, būtų kviečiamas atvykti į Vilniaus miesto skyrių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Pareiškėjas negalėjo žinoti, kad yra pavesta atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę atitinkamoje teritorijoje, kadangi pareiškėjas tuo metu NŽT Vilniaus miesto skyriuje nedirbo, be to užduotis nebuvo registruota elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje, atitinkamai nebuvo galimybės kontroliuoti jos vykdymo. Nesant galimybės pareiškėjui užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą atlikus 2015-01-20 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo valstybinę kontrolę būtų kviečiamas į skyrių, nebuvo galimybės užtikrinti, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Įsakyme ir Išvadoje nekonkretizuoti teisės aktų terminai (jų pradžia ir pabaiga), kurių laikymosi neužtikrino pareiškėjas. Tyrimo išvadoje dauguma atveju nenurodyti teisės aktai, įpareigoję pareiškėją veikti vienokiu ar kitokiu būdu, arba draudę veiksmus, kuriuos atliko pareiškėjas. Išvadoje nemotyvuotai konstatuotos bendro pobūdžio aplinkybės, kad pareiškėjas skyriaus darbo organizavimo ir kontroliavimo procesą vykdė netinkamai. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo Išvadoje yra konstatuojama, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl nepakankamo rūpestingumo, tačiau visiškai nepaaiškinama, kaip ir kodėl nustatyta būtent tokia kaltės forma. Komisija netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė.