Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-04-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-1595-367/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
e2YT-1595-367/2022
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00496-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Pareiškėjas
E. J.
Suinteresuotas asmuo
Z. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1595-367/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00496-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. (toliau-pareiškėjos) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Z. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sesers E. V. (duomenys neskelbtini) mirties, atsiradusį palikimą E. J. priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad gimė (duomenys neskelbtini) V. K. ir P. K. (K.) šeimoje. Be pareiškėjos, šeimoje užaugo jos sesuo E. K. (V.), gimusi (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos sesuo E. V. 1981 m. rugsėjo 5 d. sudarė santuoką su Z. V., kurią įregistravo (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sesuo su sutuoktiniu vaikų nesusilaukė, anūkų neturi. Tėvai t.y. V. K. ir P. K. yra seniai mirę.

(Duomenys neskelbtini) mirusi sesuo testamento nepaliko, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Sesers E. V. sutuoktinis Z. V. pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškimo neparašė, todėl paveldėjimo byla nėra užvesta.

Sesers E. V. ir jos sutuoktinio Z. V. sveikata jau keletą metų buvo stipriai pašlijusi. Todėl jie vieni gyventi savo namuose nebegalėjo. Z. V. rūpinosi ir rūpinasi jo brolis P. V., o pareiškėja E. J. rūpinosi savo seserimi E. V. – ją slaugė, prižiūrėjo, o kai mirė palaidojo ir tvarkė kapavietę. Sesers E. V. sutuoktinis Z. V., savo gyvenamajame name negyvena, jokių veiksmų turto tvarkyme, priežiūroje ir išlaikyme neatlieka.

Pareiškėja E. J. ir jos sesuo E. V. 2019 m. kovo 19 d. gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį paveldėjo, lygiomis dalimis nekilnojamąjį turtą: 0,4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais; gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinės paskirties pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini); 10,5300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,1100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Jau išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, sesers E. V. sveikata buvo prasta, todėl visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, pareiškėja ir po sesers mirties valdė, prižiūrėjo ir išlaikė.

Suinteresuotas asmuo Z. V. atsiliepimo nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja gimė V. K. ir P. K. (K.) šeimoje. Be pareiškėjos, šeimoje užaugo jos sesuo E. K. (V.), gimusi (duomenys neskelbtini).

Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, matyti, kad E. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Testamentų registro duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų.

Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

Pareiškėja E. J. ir jos sesuo E. V. 2019 m. kovo 19 d. gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį paveldėjo, lygiomis dalimis nekilnojamąjį turtą: 0,4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais; gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinės paskirties pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini); 10,5300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,1100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Jau išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, sesers E. V. sveikata buvo prasta, todėl visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, pareiškėja ir po sesers mirties valdė, prižiūrėjo ir išlaikė.

2022 m. balandžio 6 d. buvo išduotas liudijimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė V. J. liudija, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. V., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tai, kad yra visos trys pareiškimui nagrinėti būtinos sąlygos, patvirtina toliau išdėstytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą. CK 5.51 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

Kadangi E. V. sveikata buvo stipriai pašlijusi, pareiškėja ją slaugė, prižiūrėjo, o kai mirė palaidojo ir tvarkė kapavietę. Sesers E. V. sutuoktinis Z. V., savo gyvenamajame name negyvena, jokių veiksmų turto tvarkyme, priežiūroje ir išlaikyme neatlieka. Be to, kadangi sesers sutuoktiniui taip pat buvo stipriai pašlijusi sveikata ir juo rūpinasi brolis P. V., pareiškėja E. J. tuo pačiu, prižiūrėjo ir prižiūri iki šiol sesers sutuoktiniui priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Po sesers E. V. mirties, pareiškėja pradėjo viena valdyti palikėjai priklaususio nekilnojamojo turto dalį, t.y. prižiūri, tvarko, moka visus mokesčius.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad po E. V. mirties jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė pareiškėja E. J. (CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėja E. J. negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sesers E. V. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė