- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1140-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- ADB „Reso Europa“
- Ieškovas
- UADBB „Legator“
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ADB „Reso Europa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1384-535/2008 pagal ieškovo UADBB „Legator“ ieškinį atsakovui ADB „Reso Europa“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2007-11-09 ieškovas UADBB „Legator“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 16311 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-10-31 autoįvykio metu Lenkijoje buvo sugadintas A. J. IĮ priklausantis automobilis Mercedes Benz 2543, v.n. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė buvo apdrausta atsakovo KASKO draudimu. Automobilio rinkos vertė įvykio dienai buvo nustatyta 133000 Lt, o pagal UAB „Egmila“ pateiktą remonto sąmatą automobilio remonto išlaidos – 89000 Lt. Automobilio atstatymo kaštai neviršijo 75 procentų automobilio rinkos vertės, todėl remontas buvo ekonomiškai naudingas. 2006-12-12 automobilis buvo visiškai suremontuotas ir A. J. IĮ sumokėjo 89000,86 Lt. Atsakovas 2006-12-28 sumokėjo 71748,40 Lt draudimo išmoką, o vėliau papildomai pervedė 4167,28 Lt draudimo išmokos dalį. Atsakovas, visiškai pripažindamas transporto priemonės draudimo sutarties galiojimą, draudiminio įvykio faktą, draudėjui dalinai atlygino avarijos metu patirtą žalą. Atsakovas 2007-01-26 rašte nurodė, jog draudimo išmokai taikė 14 proc. proporciją, o 2007-05-16 rašte Nr. 06-DR 07/922 jau taikė 8,8 proc. proporciją. 2007-04-06 A. J. IĮ su ieškovu sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, perleisdamas visas savo kreditoriaus teises į skolininką – atsakovą pagal 2006-10-31 draudimo išmokos reikalavimą. Apie tai atsakovas buvo informuotas raštu. Sudarant transporto priemonių draudimo sutartį Nr.031300, draudėjas nepareiškė noro apdrausti automobilių nevisišku draudimu ar proporciniu draudimu. Automobilio remonto išlaidos sudarė 66,9 proc. vertės, todėl atsakovas turėjo pareigą apmokėti transporto priemonės atkūrimo išlaidas. Automobilio remonto išlaidos sudarė 89000,86 Lt, transportavimo išlaidos – 3828 Lt, išskaita – 1000 Lt, tokiu būdu draudimo išmoka sudarė 91828,86 Lt. Kadangi atsakovas išmokėjo 75915,68 Lt, liko skolingas 15913,18 Lt bei 6 proc. palūkanų nuo atsisakymo vykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo dienos (5 mėn.) – 397,83 Lt, t.y. iš viso atsakovas liko skolingas 16311 Lt (LR CK 6.1 str., 6.2 str., 6.63 str., 6.101 str., 6.102 str., 6.193 str., 6.210 str. 2 d., 6.994 str. 1 d., 6.998 str., 6.999 str., LR Draudimo įstatymo 2 str. 22 d., 81 str., 88 str., Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 024 (toliau – Taisyklės Nr.024) 6.8 p., 15.5.3 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas ADB „Reso Europa“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas (pagal bendradarbiavimo sutartį Nr. BR37/045 su atsakovu) 2006-04-06 su A. J. IĮ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį. Minėta sutartis buvo sudaryta pagal Taisykles Nr.024. Draudimo sutartyje buvo nurodyta, jog draudimo suma yra 121300 Lt. Draudimo sutarties sudarymo dieną automobilio Mercedes Benz 2543 vertė buvo 141000 Lt, t.y. draudimo vertė buvo didesnė už draudimo sumą. Tokiu atveju, kai draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, tiek įstatymas, tiek Taisyklių Nr.024 6.8 p. numato, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui tik dalį jo patirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės prieš pat draudiminį įvykį santykiui. Kadangi transporto priemonės vertė įvykio dieną buvo 133000 Lt, draudimo suma sudarė 91,2 proc. draudimo vertės, todėl draudimo išmoka lygi 91,2 proc. draudėjo patirtų nuostolių, įskaitant frančizę. Dėl automobilio remonto draudėjui UAB „Egmila“ pateikė 116915,41 Lt automobilio remonto sąmatą. Automobilio remonto kaštai siekė 87,91 proc. vertės, buvusios prieš įvykį. Pagal UAB „Egmila“ išankstinio apmokėjimo sąskaitą, remonto vertė siekė 105021,01 Lt, t.y. 78,96 proc. automobilio vertės prieš pat įvykį. Kadangi remonto kaina šiuo atveju viršijo 75 proc., tai automobilio remontas buvo netikslingas. Ekspertai paskaičiavo, jog automobilio liekanų vertė buvo 52860 Lt, o patirti nuostoliai sudarė 80140 Lt (133000 Lt - 52860 Lt), nuo kurios 91,2 proc. draudimo išmoka sudarė 73087,68 Lt, transportavimo išlaidos – 3828 Lt, frančizė – 1000 Lt, viso išmokama suma sudarė 75915,68 Lt. Ieškovas nepagrįstai reikalavo papildomos išmokos dėl šio įvykio. Ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį su A. J. IĮ, netinkamai nustatė draudimo sumą. Ieškovas leido draudėjui manyti, jog apdrausta visa transporto priemonė, t.y. kad automobilio draudimo vertė ir draudimo suma sutampa. Dėl ieškovo kaltės automobilis buvo apdraustas ne visa verte, o proporciniu draudimu, todėl atitinkamai buvo skaičiuota draudimo išmoka. Be to, ieškovas tinkamai nesupažindino draudėjo su taisyklėmis ir neišaiškino jam, kas yra proporcinis draudimas ir kaip tokiu atveju skaičiuojama draudimo išmoka.
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2005-11-30 buvo sudaryta Profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2006-11-30 buvo apdrausta ieškovo profesinė civilinė atsakomybė. Tretysis asmuo nebuvo informuotas nei apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas automobilis, nei apie jo aplinkybes, todėl nebuvo administruojama žalos byla.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-08-25 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš ADB „Reso Europa“ UADBB „Legator“ naudai 16311 Lt žalai atlyginti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant nuo 2007-06-06 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 489,33 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2005-01-05 sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią ieškovas veikė kaip brokeris, tarpininkas. A. J. IĮ su ieškovu 2006-04-06 pasirašė draudimo sutartį, patvirtintą transporto priemonių draudimo polisu serija TD Nr.031300. Draudimo sutarties priedu Nr. 1 be kitų automobilių, buvo apdraustas vilkikas MB2543, v.n. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymėjo, kad pagal ADB „Reso Europa“ Taisyklių Nr.024 6.8 p. proporcinis draudimas – tai yra draudimas, kai draudiko atsakomybė nustatoma draudėjo pasirinktu santykiu tarp draudimo sumos ir draudžiamos transporto priemonės rinkos vertės. Atsitikus draudiminiam įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui tik dalį jo patirtų nuostolių, proporcingų draudimo sumos ir draudimo vertės prieš pat draudiminį įvykį, santykiui. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra duomenų, kad automobilis buvo apdraustas proporciniu draudimu. Draudimo sutarties priede Nr. 2 nenurodytos jokios išlygos, jog automobilis draudžiamas proporciniu draudimu. Priešingai, priede Nr. 1 nurodyta ir rinkos vertė, ir draudimo suma – 121300 Lt. Kadangi atsakovas neginčijo draudimo sutarties sąlygų, todėl ji yra galiojanti ir turi būti šalių tinkamai vykdoma. Atsakovas neįrodė, jog sudarant draudimo sutartį buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Teismas pažymėjo, jog prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turėjo teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o reikalui esant savo lėšomis galėjo paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė ar padaryta rašybos ar aritmetinė klaida, konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad šiuo atveju buvo sudarytas nevisiškas draudimas. Teismas nustatė, kad A. J. IĮ kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti žalą, pateikė reikiamus rašytinius įrodymus, tačiau atsakovas nepilnai atlygino žalą, išmokėjo viso 75915,68 Lt. Teismas nustatė, jog automobilio remontas buvo pagrįstas, jo išlaidos nesudarė 75 proc. automobilio vertės ir padarė išvadą, kad šiuo atveju taikytinos Taisyklių Nr.024 15.5.3p. nuostatos, t.y. atlygintinos transporto priemonės atkūrimo išlaidos. Teismas pažymėjo, kad 2007-04-06 A. J. IĮ sudarė su ieškovu Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr.07-p-01, pagal kurią perdavė kreditoriaus teises ieškovui dėl draudimo išmokos reikalavimo iš atsakovo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai neišmokėjo ieškovui dar 15913,18 Lt draudimo išmokos (91828,86 Lt - 75915,68 Lt), bei priteisė 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo atsisakymo vykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo dienos (397,83 Lt). Teismas pažymėjo, jog iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 16311 Lt žalai atlyginti bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007-06-06 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 489,33 Lt žyminio mokesčio (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.37 str., 6.63 str. 1d. 1 p. 6.210 str., 6.994 str. 1d., 6.998 str., 6.999 str., CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas ADB „Reso Europa“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Kadangi sudarydamas draudimo sutartį ieškovas joje nenurodė, kokiu draudimu (visa verte ar proporciniu) buvo apdraustas automobilis, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti šią draudimo sutarties sąlygą. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą apklausti draudėjo atstovą, pasirašiusį draudimo sutartį, ir išsiaiškinti tikrąją jo valią, t.y. kokiu draudimu jis siekė apdrausti minėtą automobilį, tačiau teismas šį prašymą atmetė, o sprendime pripažino, jog automobilis buvo apdraustas visa verte, nes draudimo sutartyje neįrašyta sąlyga, kad tai yra proporcinis draudimas. Tokiu būdu teismas pažeidė CK 6.193 str. 1 d. Iš draudimo sutarties priedo yra akivaizdu, kad, pasirašant sutartį, automobilį buvo siekiama apdrausti ne visa verte, bet konkrečia draudimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta suma. Pagal Taisyklių Nr.024 6.2 p. transporto priemonė yra draudžiama draudėjo pasirinkta suma, t.y. draudėjas pasirenka draudimo sumą. Draudimo vertė turi būti nustatoma vadovaujantis Taisyklių Nr.024 Metodinių nurodymų III dalies 1.2 p.
2) Teismo motyvas, kad automobilio rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo dieną buvo 121300 Lt, prieštarauja minėtam Metodinių nurodymų III dalies 1.2 p., kuriame nurodyta, jog sudarant sutartis ne naujų arba ne iš oficialių pardavimo atstovų įsigytų transporto priemonių rinkos vertė turi būti nustatoma, vadovaujantis UAB „Mažasis prekeivis“ leidiniu „Naudotų automobilių kainos Lietuvoje“. Draudėjo pateiktas sąrašas nesudaro draudiko atstovui pagrindo keisti bei taikyti kitokias transporto priemonių rinkos vertės nustatymo taisykles, nesilaikyti Metodiniuose nurodymuose išdėstytų reikalavimų. Pagal minėtą katalogą automobilio rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo dieną buvo 141000 Lt, o eismo įvykio dieną 133000 Lt, dėl pastarosios sumos ieškovas taip pat sutiko, t.y. kad automobilio vertė įvykio dieną buvo 133000 Lt. Tai reiškia, kad jeigu būtų sudaryta visiško draudimo sutartis, tai draudimo vertė būtų buvusi nurodyta 141000 Lt.
3) Teismas atmetė atsakovo prašymą išreikalauti duomenis apie transporto priemonės pagerinimus nuo draudimo sutarties sudarymo dienos (2006-04-06) iki eismo įvykio dienos (2006-10-31), kadangi ieškovas patvirtino, jog jokie transporto priemonės pagerinimai nebuvo padaryti ir tokie dokumentai negalės būti pateikti, nes jų nėra. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė, kad transporto priemonės vertė padidėjo nuo 121300 Lt draudimo sutarties sudarymo dieną iki 133000 Lt eismo įvykio dieną. Iš tikrųjų nuolat eksploatuojamos transporto priemonės vertė, nedarant jokių automobilio pagerinimų, nuolat mažėja ir šiuo atveju minėto leidinio duomenimis automobilio Mercedes Benz 2543 rinkos vertė per 6 mėnesius krito 5,67 proc. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio vertė eismo įvykio metu buvo 133000 Lt, bei į tai, kad automobilio būklė nebuvo gerinama, akivaizdu, jog automobilio vertė draudimo sutarties sudarymo dieną buvo ne 121300 Lt, bet 141000 Lt, todėl automobilis buvo apdraustas proporciniu draudimu ir atsakovas išmokėjo draudimo išmoką, lygią 91,2 proc. apskaičiuotų automobiliui padarytų nuostolių sumos, t.y. visa priklausanti draudimo išmoka 75915,68 Lt buvo išmokėta draudėjui per 2 kartus – 2006-12-28 ir 2007-04-06. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad draudimo sutartis buvo sudaryta visa verte, o automobilio rinkos vertė sutarties sudarymo dieną buvo 121300 Lt, tai eismo įvykio dieną draudimo vertė negalėjo būti 133000 Lt, o pagal nusidėvėjimą turėtų būti 114422,29 Lt, todėl draudimo išmoka tokiu atveju būtų 64557,30 Lt, ir tai reikštų, jog draudėjas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita.
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Taisyklių Nr.024 15.4.2 p. kuris numato, jog transporto priemonė laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto kaina viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės prieš pat draudiminį įvykį. Nuostoliu tokiu atveju laikoma transporto priemonės rinkos vertė prieš pat draudiminį įvykį atėmus transporto priemonės likutinę vertę. Draudėjas buvo pateikęs UAB „Egmila“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje automobilio remonto darbų kaina buvo nurodyta 105021,01 Lt (89000,86 Lt + 16020,15 Lt PVM). Šiuo atveju remonto kaina viršijo 75 proc. (105021,01 Lt / 133000 Lt = 79 proc.). Transporto priemonės liekanų vertė, kurios ieškovas neginčijo, buvo nustatyta 52860 Lt, todėl draudėjo patirti nuostoliai sudarė 133000 Lt – 52860 Lt = 80140 Lt. Pagal šią sumą ir buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka.
5) Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 išdėstytą taisyklę, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu, t.y. ši taisyklė reglamentuoja tik tai, kad išmokant draudimo išmoką, apskaičiuotą remiantis pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, būtina vadovautis faktiškai draudėjo patirtais nuostoliais, tačiau nereglamentuoja, kaip turi būti nustatoma, ar automobilio remontas tikslingas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad remonto išlaidos yra PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta remonto kaina be PVM – 89000,86 Lt, ir to pagrindu neteisingai konstatavo, kad transporto priemonės remonto išlaidos nesudarė 75 proc. transporto priemonės vertės. Iš tikrųjų ši suma yra ne remonto darbų kaina, bet draudėjo dėl remonto darbų faktiškai (t.y. susigrąžinus iš valstybės sumokėtą PVM) patirtų nuostolių suma. Remonto kaina ir draudėjo patirti nuostoliai yra skirtingos sąvokos.
6) Nepagrįstas teismo motyvas, jog negalima teigti, kad buvo sudarytas nevisiškas draudimas, kadangi nėra CK 6.998 str. numatytų sąlygų. Minėta norma reglamentuoja draudimo sumos ginčijimą, tačiau šiuo atveju atsakovas draudimo sumos neginčijo. Byloje ginčas kilo dėl to, ar sudaryta draudimo sutartis visa verte ar proporciniu draudimu, t.y. teismas turėjo spręsti ginčą dėl draudimo vertės draudimo sudarymo dieną, o ne dėl draudimo sumos. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti tikslų, procentais išreikštą, transporto priemonės būklės pagerėjimą ar pablogėjimą nuo 2006-04-06 iki 2006-10-31.
7) Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip draudiko – atsakovo atstovas, neteisingai užpildė draudimo sutartį, iš kurios nėra aiški tikroji draudėjo valia, t.y. kokią draudimo sutartį jis siekė sudaryti, kokiu draudimu (visa verte ar proporciniu) norėjo apdrausti automobilį, o pirmosios instancijos teismui nusprendus tenkinti ieškinį, tampa akivaizdu, kad atsakovas patyrė nuostolių, todėl pagal 2005-01-05 bendradarbiavimo sutarties 3.4 p. įgyja teisę reikalauti nuostolių iš ieškovo, t.y. atsakovas įgijo regreso teisę į ieškovą. Toks teismo sprendimas prieštarauja proceso koncentruotumo principui.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad aplinkybės, kai draudimo suma ir draudimo vertė nesiskiria, reiškia, kad buvo sudaryta draudimo sutartis, kuriai nėra taikomos nevisiško draudimo taisyklės. Atsakovas nėra nuginčijęs draudimo sutarties sąlygų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi. Jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nekviesti apklausai liudytoju draudėjo atstovą, pasirašiusį draudimo sutartį, nes šioje byloje nebuvo ginčijama draudimo sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas draudimo sutartį išaiškino sąžiningai, įvertindamas tikruosius sutarties šalių ketinimus. Tai, kad draudimo sutartyje neįrašyta sąlyga, kad tai yra proporcinis draudimas, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą tenkinti ieškinį, nes automobilis buvo apdraustas visa verte (Taisyklių Nr.024 6.5 p.). Tai, kad draudimo sutartyje nurodytos draudimo suma ir draudimo vertė sutapo, patvirtina tą aplinkybę, kad buvo susitarta dėl individualių sąlygų pagal priedą Nr. 1 ir priedą Nr. 2. Šiuo atveju teisėjų kolegija pirmenybę teikia individualiai aptartoms sąlygoms pagal priedą Nr. 1 ir priedą Nr. 2. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad draudimo sutartyje turėjo būti nurodyta automobilio rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo dieną 141000 Lt, nes atsakovas nėra nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka individualių sąlygų pagal priedą Nr. 1 ir priedą Nr. 2. Šiuo atveju nėra vertinami draudiko atstovo, kaip draudimo brokerio, veiksmai dėl draudimo sutarties sudarymo, nes atsakovas nėra pareiškęs priešinių reikalavimų šioje byloje ir draudimo sutartis yra galiojanti. Apelianto bendro pobūdžio samprotavimai, nepareiškus priešieškinio byloje, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, kai nėra sprendžiamas klausimas dėl sandorio nuginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovas pripažino tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, kad transporto priemonės vertė įvykio dieną buvo 133000 Lt. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netyrė aplinkybių dėl transporto priemonės pagerinimo ir neskyrė ekspertizės dėl transporto priemonės būklės, nes šalys neginčijo transporto priemonės vertės įvykio dieną ir ieškovas neturėjo procesinės pareigos įrodyti tas aplinkybes, kurių neginčijo atsakovas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Taisyklių Nr.024 15.4.2 p., nes atsakovas neįrodė, kad transporto priemonė buvo sunaikinta. Šiuo atveju transporto priemonės remonto kaina neviršijo 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės prieš pat draudiminį įvykį. Apeliantas nepagrįstai į automobilio remonto darbų kainą įtraukia PVM mokestį, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tiek remontuojant, tiek neremontuojant automobilį į nuostolių dydį yra įskaičiuojama remonto paslaugų ir detalių vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.154 str. –6.156 str., 6.158 str., 6.187 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.992 str. 1 d., CPK 177 str.- 179 str., 185 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas turi atlyginti ieškovui patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes pateikti jas patvirtinantys dokumentai (b.l. 205, 206) ir byla yra išspręsta ieškovo naudai. Teisėjų kolegija nemažina šių išlaidų dydžio, nes jis atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti šias išlaidas (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo ADB „Reso Europa“ 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UADBB „Legator“ naudai.