Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai A. B. ir A. B. kreipėsi į teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, t. y. areštuoti V. C. ir S. C. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. Jonavos rajono 2-ajame notaro biure jie suteikė V. C. įgaliojimą, kuriuo ją įgaliojo valdyti ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini); už kainą ir sąlygas savo nuožiūra nurodytą turtą parduoti, notaro biure sudaryti pirkimo–pardavimo, mainų, avansines, preliminarias, nuomos, panaudos sutartis ir perdavimo–priėmimo aktus, gauti pinigus įgaliotinio pasirinktu būdu (grynais ar banko pavedimu į sąskaitą). 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovas atvykęs į namų valdą, esančią(duomenys neskelbtini) , negalėjo patekti į jam priklausančią teritoriją – buvo pakeista vartų spyna, kurią pakeitė atsakovė V. C.. Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl savavaldžiavimo. 2022 m. rugsėjo 27 d. gavę iš VĮ Registrų centro pažymas, sužinojo, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovė V. C. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) r., ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., V. G. ir N. G., o po aštuonių dienų, 2022 m. rugsėjos15 d. pirkimo– pardavimo sutartimi V. G. ir N. G. tą patį nekilnojamąjį turtą pardavė V. C. ir S. C.. 2022 m. rugsėjo 27 d. Jonavos rajono 3-ajame notaro biure pateikė pareiškimą dėl įgaliojimo panaikinimo. Apie šį atsakovės V. C. sudarytą sandorį jie nieko nežinojo, pinigų už parduotą jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą negavo. Mano, kad nekilnojamasis turtas parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, tarp atsakovų sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys buvo apsimestinės, siekiant pridengti atsakovės V. C. sandorį su pačia savimi. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos, nes atsakovai V. C. ir S. C. gali bandyti slėpti turtą, jį parduoti ar kitaip jį perleisti tretiesiems asmenims. Šiuo metu ruošiamas ieškinys dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – arešto V. C. ir S. C. vardu registruotam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini),

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo principu, o tai reiškia, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos nurodomam pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus ir neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą tenka asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta egzistuojanti tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio pareiškimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą, todėl turi itin atidžiai vertinti pateiktus faktus ir aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2015/2014).

Ieškovai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nenurodė aplinkybių, kodėl nepareiškė ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prie prašymo nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jų interesams. Ieškovai prašyme dėsto aplinkybes apie neva atsakovės V. C. sudarytus apsimestinius sandorius – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pažeidžia jų interesus, tačiau iki šiol nereiškia ieškinio. Nors ieškovai prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovai V. C. ir S. C. gali bandyti slėpti turtą, jį parduoti ar kitaip jį perleisti tretiesiems asmenims, tačiau tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė.

Esant nurodytoms ir nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ieškovų išdėstytus motyvus bei į byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovų pateiktas prašymas neatitinka CPK 144 straipsnio, 147 straipsnio 3 dalies, numatytų sąlygų, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos netenkinamas.

Išaiškinama, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsniu, 290–292 straipsniais,

nutaria:

Ieškovų A. B. ir A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.