Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo A. D. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 215 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda – 2 000 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

A. D. skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postui atlikus UAB „F“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) veikos patikrinimą (2018 m. sausio 2 d. surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apskaitoje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie prekių, laikinai saugotų pagal laikinojo saugojimo deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 28 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 30 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 30 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.), laikinojo saugojimo pabaigos datą bei po laikinojo saugojimo įformintas importo deklaracijas. Nustatyta, kad pagal minėtas laikinojo saugojimo deklaracijas saugotos prekės buvo nurašytos iš muitinės sandėlio ne Sąjungos prekių apskaitos 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d., kai muitinėje buvo priimtos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių įforminimas užbaigtas 2017 m. liepos 22 d. neišleidus prekių pasirinktai muitinės procedūrai. 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d. nurašius iš ne Sąjungos prekių apskaitos pagal minėtas laikinojo saugojimo deklaracijas saugotas prekes, jos buvo įtrauktos į muitinės sandėlio prekių apskaitą, kaip Sąjungos prekės. Faktiškai laikinasis saugojimas pagal laikinojo saugojimo deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 28 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 30 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 30 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.), buvo užbaigtas 2017 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo įformintos kitos importo deklaracijos atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 14 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 14 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 17 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 18 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 17 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 17 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 17 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 17 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 17 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 17 d.), todėl iki šių importo deklaracijų įforminimo prekės turėjo būti apskaitomos muitinės sandėlio prekių apskaitoje, kaip laikinai saugomos ne Sąjungos prekės. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 1B-275 1 punktu buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. vertinama, jog muitinės sandėliuose laikinai saugomos prekės yra laikinai saugomos laikinojo saugojimo sandėliuose 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 148 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 148 straipsnio 4 dalimi, laikinojo saugojimo sandėlio turėtojas tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamasis muitinės nustatytos tvarkos, o apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti veiklą, vykdomą laikinojo saugojimo sandėliuose, visų pirma identifikuoti saugomas prekes, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, (toliau - Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis reglamentas) 116 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad apskaitos registruose registruojama nuoroda į atitinkamą saugomų prekių laikinojo saugojimo deklaraciją ir nuoroda į tų prekių laikinojo saugojimo pabaigą. UAB „F“ darbuotoja A. D., būdama atsakinga už UAB „F“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apskaitą, 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d. nurašiusi iš ne Sąjungos prekių apskaitos pagal laikinojo saugojimo deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 28 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 30 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 30 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 3 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 6 d.) saugotas prekes ir jas įtraukusi į muitinės sandėlio prekių apskaitą, kaip Sąjungos prekes, nesilaikė Sąjungos muitinės kodekso 148 straipsnio ir Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo reglamento 116 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1B-860 redakcija) 26 punkto, kuriame nurodyta, kad duomenys apie prekių laikinojo saugojimo užbaigimą turi būti registruojami prekių apskaitoje, kai iš laikinojo saugojimo sandėlio išgabenamoms arba jame tebesančioms prekėms įforminama kuri nors muitinės procedūra arba įvykdomas reeksportas, reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Nesutikdama su skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą – 100 Eur dydžio baudą. Skunde nurodo, kad ji neginčija nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, administracinio nusižengimo teisinio kvalifikavimo bei įvertinimo. Tačiau apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą, nei numatyta minimali bauda ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Pasak apeliantės, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis Nr. ATP-467-579/2017). Kartu su skundu apeliantė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius jos įsipareigojimus kredito įstaigai, pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, pažymą apie tai, kad nuosavybės teise transporto priemonių neturi, kad jai nuosavybės teises priklauso sodo sklypas su namu, kuriame ji gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi, bei kitus apeliantės finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus. Nurodo, jog ji viena augina vaiką, jo išlaikymui kas mėnesį iš vaiko tėvo gauna po 100 Eur. Taip pat skunde teigiama, kad dėl gaunamo 450 Eur dydžio darbo užmokesčio, banko paskolos, vaiko išlaikymo išlaidų, būtinųjų asmeninių poreikių, susijusių su būsto išlaikymu, maistu ir kt., negalės sutaupyti teismo paskirtos 2 000 Eur dydžio baudos. Apeliantė mano, kad jai skundžiamu nutarimu paskirta bauda yra akivaizdžiai neadekvati jos įvykdytam neatsargiam nusižengimui. Galiausiai nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, pasižada daugiau tokių klaidų nebedaryti. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucijos) direktoriaus pavaduotojas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai išsprendė visus administracinės nuobaudos skyrimo klausimus ir paskyrė pagrįstą ir teisėtą nuobaudą. Atsiliepime taip pat teigiama, kad esant skunde nurodytiems argumentams, dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo Institucija palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu A. D. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas, A. D. administracinis nusižengimas pagrįstai ir teisingai kvalifikuotas pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas A. D. už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvojoje zonoje, laisvuosiuose sandėliuose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose ir neapmuitinamose parduotuvėse susijusios apskaitos tvarkos nesilaikymą gali būti skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. Be to, už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas ir prekių konfiskavimas. Skundžiamu nutarimu A. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje numatyta nuobauda – 2 000 Eur dydžio bauda.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai jos atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl jai paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje, skirti jai 100 Eur dydžio baudą.ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Aplinkybės, kurios lengvino A. D. atsakomybę, tai yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatytos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme parenkant bausmės dydį, o A. D. skunde nurodytos aplinkybės, bei pateikti tai patvirtinantys dokumentai, jog ji išsituokusi (b. l. 81–84), viena augina nepilnametį vaiką (b. l. 78), turi ilgalaikių įsipareigojimų bankui (b. l. 61–77), dirba UAB „F“ deklarante (b. l. 85–90), gaunamos pajamos nėra didelės (b. l. 91), nėra savo vardu įregistravusi transporto priemonių (b. l. 79), ar tai, kad jį pirmą kartą nubausta pagal ANK 215 straipsnį (b. l. 45), nėra tos absoliučios priežastys švelnesniai nuobaudai skirti. Taip pat tokių pasekmių, kaip skunde nurodo apeliantė, kad neturės galimybių sutaupyti ir sumokėti teismo paskirtos baudos be jai priklausančios nuosavybės realizavimo, atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad apeliantė A. D., nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo ir savo šeimos nario padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas.Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Nors ir nebuvo nustatyta A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš pažeidėją charakterizuojančios medžiagos – administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus (b. l. 102–117), A. D. praeityje ne kartą bausta už tos pačios rūšies administracinius nusižengimus, o tai rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos A. D. aiškiai nepasiekė joms keliamų tikslų. Taip pat iš turimų duomenų matyti, kad apeliantė turi ir galiojančių administracinių nuobaudų. Dėl skunde minimos Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties byloje Nr. ATP-467-579/2017, atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nustatytos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės nėra tapačios, todėl remtis minėta nutartimi, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo šioje byloje, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, skundą apygardos teismas konstatuoja, jog A. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarimu skirta nuobauda yra pagrįsta ir teisinga, o vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Paskirta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje numatyta bauda neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams ir tikėtina, kad tik tokio dydžio nuobauda pasieks administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnis). Taigi, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.