- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- AN2-202-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00213-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn suinteresuoto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo panaikintas 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus nutarimas, kuriuo D. P. skirtas įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, ir administracinio nusižengimo teisena D. P. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis P. D. 2017 m. gegužės 5 d. D. P. surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas dėl to, kad jis 2017 m. sausio 14 d. 17.24 val., vairuodamas transporto priemonę VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 49 kilometre, ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, neįsitikino, kad lenkimui eismo juosta yra laisva ir nebūtų kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir saugiai galės grįžti į savo eismo juostą. Grįždamas į savo eismo juostą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad užtikrintų saugų eismą, dėl to atsitrenkė į ta pačia kryptimi, savo eismo juosta važiuojančio traktoriaus priekabą. Nutarimu D. P. kaltu pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 136.3, 127 punktus bei padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu D. P. pateikė skundą Švenčionių rajono apylinkės teismui. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas 2018 m. vasario 12 d. nutarimu D. P. skundą tenkino, 2017 m. gegužės 5 d. policijos institucijos priimtą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
Šalies argumentai
2.1 Skundu Vilniaus apygardos teismui suinteresuotas asmuo A. J. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 92ANH-83098786-17.
2.2. A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kadangi, jo nuomone, nebuvo įvertintos visos bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai.
2.3 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančios įvykio schemos bei fotonuotraukų, kurios patvirtina, kad D. P. (toliau – ir Apeliantas) vairuojama transporto priemonė priekine kaire dalimi trenkėsi į Suinteresuoto asmens vairuojamos transporto priemonės galinę dešinę pusę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Apelianto vairuojama transporto priemonė stovi vienoje linijoje, t.y. lygiagrečiai su A. J. vairuota transporto priemone, t.y. tiek nuotraukos, tiek schema patvirtina, kad Apeliantas į Suinteresuoto asmens vairuotą traktorių įvažiavo beveik stačiu kampu.
2.4 A. J. įsitikinimu, teismas kritiškai nevertino Apelianto paaiškinimų, kurie prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Iš D. P. parodymų pirmosios instancijos teisme metu susidaro įspūdis, kad iš esmės važiuodamas lygiagrečiai su A. J. vairuojamu traktoriumi jis pastebėjo, kad traktorius atlieka lenkimo manevrą ir tada staigiai vairą pasuko į šoną. Tokia versija neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi traktoriaus greitis buvo labai mažas (apie 10-20 km/val.), D. P. greitis buvo apie 60 km/val., kelio danga buvo padengta sniegu, D. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į traktoriaus galinę dešinę dalį savo automobilio kairiu priekiniu kampu, įvykis įvyko ties posūkiu į kairę, po įvykio traktoriaus priekinė dalis buvo 2,5 m nuo kairės pusės kelkraščio, kai priekaba stovėjo lygiagrečiai važiuojamajai daliai 4,5 m nuo kairio kelkraščio. A. J. manymu, esant šešis ar tris kartus didesniam D. P. vairuojamo automobilio greičiui ir šiai susilyginus su traktoriaus galu bei abiem transporto priemonėms pradėjus stabdyti, D. P. automobilis negalėjo atsitrenkti į traktoriaus dešinę galinę pusę kaire priekine dalimi beveik stačiu kampu.
2.5 Traktoriaus bei jo priekabos padėtis po įvykio patvirtina, kad šis buvo tik pradėjęs posūkio manevrą, taigi traktoriaus greitis buvo labai nedidelis. Jeigu įvykis būtų kilęs D. P. nurodomomis aplinkybėmis, tikėtina, kad susidūrimas būtų buvęs šoninis, kadangi, kaip minėta jo automobilis judėjo tris ar net šešis kartus greičiau už traktorių ir esant slidžiai kelio dangai traktorius objektyviai negalėjo stabdyti kelis kartus efektyviau už lengvąjį automobilį.
2.6 A. J. skunde taip pat teigia manantis, kad nagrinėjamoje situacijoje neturėjo įtakos tai, ar traktorius buvo su galiniais veidrodėliais, ar ne. Šios aplinkybės neturėjo įtakos eismo įvykio mechanizmui. Atkreipia dėmesį, kad įvykis įvyko žiemą, tamsiu paros metu, taigi iš paskos važiuojančios transporto priemonės apšviečia vairuotoją ir to neįmanoma nepastebėti.
2.7 A. J. nuomone, nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, kad įvykio metu neveikė traktoriaus priekabos galinis kairysis žibintas. Šios išvados grindžiamos D. P. paaiškinimais ir A. J. abejone, ar tikrai įvykio metu veikė priekabos kairės pusės posūkis. Tuo tarpu, išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, jos turi būti paremtos faktiniais duomenimis. Byloje užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams šis žibintas veikė, nors ir buvo sudaužytas.
2.8 Suinteresuoto asmens įsitikinimu, D. P. nevykdė KET 137, 136.2, 136.3 punktų reikalavimų, ką patvirtina abiejų transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija. Mano, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad D. P. lenkti pradėjo neįsitikęs šio manevro saugumu ir grįžęs į savo juostą nespėjo sustabdyti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į A. J. skundą D. P. prašo tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo nebuvo pateikęs prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nutartis dėl termino atnaujinimo nebuvo priimta, grąžinti A. J. 2018 m. kovo 22 d. skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams; tuo atveju, jei buvo pateiktas suinteresuoto asmens prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo ir buvo priimta nutartis praleistą terminą atnaujinti – A. J. skundą ir Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono Policijos komisariato atsiliepimą į jį atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1 D. P. nuomone, A. J. yra praleidęs maksimalų galimą nutarimo apskundimo terminą. Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviai buvo informuoti apie nutarimo paskelbimą. Nutarimo nuorašai visoms šalims išsiųsti 2018 m. vasario 20 d., jo apskundimo terminas baigėsi 2018 m. kovo 14 d. D. P. įsitikinimu, kritiškai turėtų būti vertinami A. J. argumentai, kad jis nežinojo apie priimtą nutarimą ir su juo galėjo susipažinti tik 2018 m. kovo 16 d. Skundo priėmimo klausimas turėjo būti išspręstas vadovaujantis ANK 646 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis.
3.2 D. P. nuomone, A. J. skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančios įvykio schemos ir fotonuotraukų, neturi jokios teisinės įtakos skundžiamo nutarimo pagrįstumui. Ši aplinkybė neturėjo būti vertinama kaip svarbi, kadangi susidūrimo kampas ir transporto priemonių padėtis po susidūrimo negalėjo būti šalių fiziškai sunkontroliuotos dėl staigaus priverstinio stabdymo, staigaus D. P. transporto priemonės nusukimo į dešinę, siekiant išvengti susidūrimo ir stengiantis grįžti į savo eismo juostą, taip pat šiek tiek slidesnės nei įprasta kelio dangos.
Šalies argumentai
3.3 D. P. nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad turėjo būti kritiškai vertinami jo parodymai. A. J. pateiktos prielaidos apie tai, kokioje padėtyje atsidūrė transporto priemonės ir kokioje jos būtų atsidūrusios, yra daromos be specialių žinių, todėl teismo neturėtų būti vertinamos kaip pagrįstos. Argumentai dėl traktoriaus priekabos padėties važiuojamojoje kelio dalyje taip pat nelaikytini turinčiais teisinę reikšmę, kadangi D. P. lenkimo manevrą sutrukdė atlikti pats traktorius, kuris jau buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą.
Atsiliepimas
3.4 Atsiliepime dėstomi argumentai ir dėl to, kad nesutinkama su argumentais, esą galinio vaizdo veidrodėlių neturėjimas įtakos eismo įvykiui neturėjo. D. P. nuomone, traktorius su priekaba buvo techniškai netvarkingas, tokiai pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl tokių aplinkybių A. J. negalėjo matyti, kad iš paskos važiuojantis automobilis buvo pradėjęs lenkimo manevrą, taip pat negalėjo matyti, kiek iš viso transporto priemonių važiavo paskui traktorių. D. P. pažymėjo ir tai, kad jei būtų veikęs A. J. vairuojamos transporto priemonės posūkio signalas, lenkimo manevro jis nebūtų atlikęs.
3.5 D. P. vertina A. J. parodymus kaip neatitinkančius tikrovės, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu kritišku šio asmens parodymų vertinimu. D. P. įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn dėl aptariamo įvykio turėtų būti traukiamas A. J..
4. Atsiliepimu į A. J. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. K. siūlo panaikinti 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 92ANH-83098786-17. Kartu su atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos teismui yra pateikta administracinio nusižengimo nagrinėjimo medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą pateikęs suinteresuotas asmuo A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ne D. P. veiksmai sąlygojo 2017 m. sausio 14 d. eismo įvykio kilimą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nutarimo apskundimo termino skaičiavimo
6. D. P., pateikdamas atsiliepimą į A. J. skundą, kelia klausimą, ar tinkamai buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas. Teigia, kad apskundimo terminas baigėsi 2018 m. kovo 14 d. Su šiais atsiliepimo argumentais skundą nagrinėjantis teismas nesutinka.
6.1 Vadovaujantis ANK 646 straipsnio nuostatomis, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Vis dėlto, iš 2018 m. vasario 12 d. skundžiamo nutarimo matyti, kad nebuvo išaiškinta tiksli nutarimo apskundimo tvarka t.y. nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas per 20 kalendorinių dienų, tačiau nebuvo išaiškinta, nuo kokios datos ar įvykio šis terminas yra skaičiuojamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarties nuorašas A. J. buvo išsiųstas 2018 m. vasario 20 d. (b.l. 43), tačiau nėra duomenų, kokia siunta siųsti procesiniai dokumentai, taip pat nėra duomenų ir apie jų įteikimą A. J. paštu. Iš Švenčionių rajono policijos komisariato teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. kovo 15 d. jam buvo nurodyta atvykti į minėtą policijos komisariatą. Šias aplinkybes skunde nurodo ir A. J., paaiškindamas, kad būtent iš policijos sužinojo apie skundžiamo nutarimo priėmimą ir 2018 m. kovo 16 d. nuvyko į pirmosios instancijos teismą, kur jam buvo išduotas minėto teismo procesinio sprendimo nuorašas. Kad tik šią dieną A. J. įteiktas skundžiamas nutarimas, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti pažyma (b.l. 45). Esant tokiai situacijai, vertintina, kad apeliacinį skundą A. J. padavė laiku.
6.2 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui svarstant skundo priėmimo klausimą, nutartį yra privaloma priimti tik tuomet, kada asmens prašymas atnaujinti praleistą terminą nėra tenkinamas. Šiuo atveju, kaip matyti, toks prašymas pateiktas net nebuvo, kadangi A. J. vertino, kad skundą jis padavė laiku. Skundo priėmimo klausimą teisėjas išsprendė rezoliucija, ANK 646 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.
Dėl D. P. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs proceso šalių pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis, teismo pripažintus įrodymais, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamos nutartiems motyvus, atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir objektyviais bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog D. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl pagrįstai panaikino 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. D. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. sausio 14 d., 17.24 val., 49-ame kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, neįsitikino, kad lenkimui eismo juosta yra laisva ir nebūtų kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir saugiai galės grįžti į savo eismo juostą. Grįždamas į savo eismo juostą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad užtikrinti saugų eismą, dėl to atsitrenkė ta pačia kryptimi, savo eismo juosta į važiuojančio traktoriaus priekabą.
9. A. J. įsitikinimu, teismas turėjo kritiškai vertinti D. P. parodymus, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Su tokiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Išklausius teismo pirmosios instancijos posėdžių metu darytus garso įrašus, vertintina, kad D. P. pozicija viso proceso metu buvo nuosekli, jo teisme dėstytos įvykio aplinkybės visiškai atitinka aplinkybes, nurodytas tiek jo pirminiame 2017 m. sausio 14 d. rašytame paaiškinime (b.l. 11-12), tiek ir apeliaciniame skunde dėl policijos institucijos 2017 m. gegužės 5 d. priimto nutarimo (b.l. 3-6). D. P. parodė, kad administracinio nusižengimo nutarime nurodytu laiku jis važiavo nuo Vilniaus link Švenčionėlių. Pravažiavęs Pabradės miestą, jis pradėjo didinti savo vairuojamos transporto priemonės greitį. Tolumoje pastebėjo kitą transporto priemonę (A. J. vairuojamą traktorių), kuri, kaip jam pasirodė, stovėjo vietoje (kaip vėliau paaiškėjo, judėjo lėtai, apie 10-20 km/val. greičiu). Jis, įsitikinęs, kad aptariamoje kelio atkarpoje nėra lenkti draudžiančių kelio ženklų, o priekyje atvažiuojanti transporto priemonė buvo nutolusi per didelį atstumą, pradėjo lenkimo manevrą. Tik susilyginęs su A. J. vairuojamo traktoriaus priekabos galu, pastebėjo, kad ir traktorius suka į kairę. Kadangi D. P. vairuojamas Volvo jau buvo išvystęs pakankamą greitį lenkimui (kaip nurodė – 50 – 60 km/val.), siekdamas išvengti susidūrimo su A. J. vairuojama transporto priemone, metėsi į dešinę kelio pusę, maksimaliai stabdydamas, tačiau vis tiek atsitrenkė savo automobilio priekine kairės pusės dalimi į traktoriaus, kuris kaip tik tuo metu sustojo, galinę dešinę pusę.
9.1 Tokie D. P. parodymai visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, t.y. tiek eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 7) pavaizduotą įvykyje dalyvavusių automobilių padėtį po įvykio, tiek ir nuotraukose užfiksuotą vaizdą. Nesutiktina su suinteresuoto asmens teiginiais, kad jei eismo įvykis būtų įvykęs D. P. dėstomomis aplinkybėmis, susidūrimas būtų šoninis. Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. J. parodė, kad dėl intensyvaus eismo aptariamame kelyje, dėl saugumu norėjo važiuoti mišku, neginčijo to, kad rengėsi sukti į kairę. Užfiksuota, kad susidūrimas įvyko ties posūkiu į kairėje kelio pusėje esantį keliuką. Taigi tai patvirtina D. P. parodymus, kad A. J. vairuojamas traktorius pradėjo daryti kairį posūkį, dėl ko jis buvo priverstas staigiai grįžti į savo juostą. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad pasisukęs ir į priešpriešinio eismo juostą yra šiek tiek įvažiavęs tik pats traktorius. Tuo tarpu, priekaba liko stovėti eismo juostoje, lygiagrečiai važiuojamajai daliai, nepakeitusi judėjimo krypties. Taigi D. P., sukdamas į dešinį kelkraštį ir nespėjęs visiškai sustabdyti savo automobilio, trenkėsi būtent į dešinę priekabos pusės dalį. Pastebėtina ir tai, kad lenkimo metu lengvasis automobilis Volvo nebuvo visiškai susigretinęs su A. J. vairuojamu traktoriumi, kaip pastarasis nurodo apeliaciniame skunde. D. P. nuosekliai aiškino, kad susilygino tik su priekabos galu. Šią aplinkybę akcentuoja ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Iš to galima spręsti, kad asmuo turėjo objektyvią galimybę pamatyti, kaip priešais jį lėtai judanti transporto priemonė pradeda daryti kairįjį posūkį, kadangi, kaip minėta, pirma į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo pats traktorius – kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, traktoriaus priekinė dalis buvo 2,5 m nuo kairės pusės kelkraščio.
10. Nekelia abejonių ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, kad įvykio metu nedegė traktoriaus priekabos kairysis galinis žibintas. Šias aplinkines nuosekliai aiškino D. P. viso proceso metu, nurodęs, kad traktoriaus galinius žibintus užstojo priekaba, tuo tarpu, priekabos galinis kairysis posūkio žibintas neveikė. Apie tai po įvykio jis pasakė ir A. J., kuris pradėjo judinti laidus ir tuomet lemputė pradėjo mirksėti. Apklaustas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo aplinkybės, kad lemputė išties galėjo nedegti neneigė, nurodė nesantis tuo visiškai įsitikinęs. Taip pat neneigė ir to, kad po įvykio jis judino laidus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, bandyti rasti laidų kontaktą, jei lemputė visgi veikė, nebuvo jokio pagrindo ir tikslo. Taigi šių aptartų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip abejonių. O tai, kad policijos pareigūnams fiksuojant įvykį lemputė jau veikė, nepaneigia aplinkybės, kad ji nemirksėjo asmeniui darant kairįjį posūkio manevrą.
11. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė A. J. pateiktą įvykio versiją, kad už traktoriaus, be D. P. vairuojamo Volvo, važiavo dar ir daugiau automobilių (kiek gi jų visgi tiksliai buvo, nurodyti negalėjo), atsižvelgdamas į tai, kad traktoriuje nebuvo sumontuoti galinio vaizdo veidrodėliai. Su tokia pozicija, nekartodamas tų pačių argumentų, sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Tokios aplinkybės yra reikšmingos, vertinant, ar pats A. J. turėjo objektyvią galimybę įsitikinti savo paties manevro saugumu.
12. Vertinant aptartas aplinkybes, spręstina, kad D. P. visgi įsitikino, kad lenkti bus saugu - įvertino, kad priešpriešiais atvažiuojančių automobilių, kuriems sukliudytų jo manevras, nėra (kaip paaiškino, šviesos matėsi tik tolumoje, o iš priekio atvažiavęs automobilis juos pravažiavo tik tada, kai išlipo iš savo vairuojamo Volvo ir apsirengė liemenę, taigi akivaizdu, kad atstumas iki atvažiuojančios transporto priemonės buvo pakankamas lenkimui saugiai atlikti), pasirinko saugų greitį, atitinkantį važiavimo bei meteorologines sąlygas (nurodyta, kad kelio atkarpoje buvo leidžiama važiuoti iki 90 km/val., D. P. lenkimo metu buvo greitį išvystęs iki maždaug 50 km/val., o toks greitis šioje konkrečiose situacijoje, atsižvelgiant į buvusį, iš D. P. žodžių, 1 – 1,5 km matomumą, apsnigtą kelio dangą, kelio reljefą, buvo saugus). D. P. pagal nustatytas faktines aplinkybes nesudarė kliūties kitų transporto priemonių eismui, ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdamas išvengti eismo įvykio. Pagrįstai konstatuota, kad Kelių eismo taisyklių 9, 127 bei 136.3 punkte nustatytų reikalavimų D. P. aptariamu atveju nepažeidė.
13. A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad D. P. pažeidė ir KET 137, 136.2, 136 punktų reikalavimus. Šie pažeidimai D. P. inkriminuoti nebuvo, todėl aukštesnės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Tuo tarpu, 2017 m. gegužės 5 d. policijos institucijos nutarime nurodyti KET pažeidimai, inkriminuoti pastarajam buvo išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo, motyvuotai pagrindžiant išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvo D. P. veiksmuose.
14. Pirmosios instancijos teismas aptarė ir suinteresuoto asmens vairuoto traktoriaus bei jo priekabos galimą neatitikimą techniniams reikalavimams. Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo vertinta, ar laikėsi Kelių eismo taisyklių būtent D. P., todėl aukštesnysis teismas plačiau šiuo aspektu, susijusiu su A. J. vairuota transporto priemone bei šio asmens veiksmais nepasisako.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. P. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties. Naikinti skundžiamą nutarimą apelianto skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir suinteresuoto asmens A. J. skundo netenkinti.