Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

suinteresuotam asmeniui A. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo ROIK: 17064655916 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis Piotras Dementjevas D. P. surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 92ANH-83098786-17, ROIK: 17064655916 dėl to, kad jis 2017 m. sausio 14 d. 17.24 val., vairuodamas transporto priemonę VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 49 kilometre, ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, neįsitikino, kad lenkimui eismo juosta yra laisva ir nebūtų kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir saugiai galės grįžti į savo eismo juostą. Grįždamas į savo eismo juostą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad užtikrinti saugų eismą, dėl to atsitrenkė į tą pačia kryptimi, savo eismo juosta važiuojančio traktoriaus priekabą, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Nutarimu D. P. pripažintas, kad savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 136.3, 127 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje už ką jam paskirta nuobauda įspėjimas (b. l. 5).

D. P. padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo iš naujo įvertinti visus byloje esančius duomenis ir šiame skunde pateiktas įvykio aplinkybes; panaikinti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio Piotro Dementjevo 2017-05-05 nutarimą Nr. 92ANH-83098786-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 17064655916; dėl eismo įvykio kaltu pripažinti A. J. kaip nesilaikiusį KET 9 p., 15 p., 223 p., 101 p., 103 p., 138 p. (b. l. 3-6).

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucija buvo informuota tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžių metu pareiškėjas (apeliantas) D. P. paaiškino, kad skundžia RPK priimtą nutarimą, dėl to, kad nesilaikė atstumo ir neatsižvelgė į kelio sąlygas, nes pagal įvykio aplinkybes, savo kaltės nemato. Mano, kad kaltas yra susiinteresuotas asmuo A. J., nes traktoriaus priekaba buvo netvarkinga, kas matyti iš nuotraukų, esančių byloje: buvo sudaužytas kairysis posūkis, degė tik gabaritų šviesos. Jis nematė, kad traktorius būtų rodęs posūkį, kai pradėjo lenkti, pamatė, kad traktorius dėl jo gabaritų yra pasisukęs-įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Važiavo iš Vilniaus į Švenčionėlius ir Pabradės miesto pabaigoje išvažiavęs už miesto ribų ėmė didinti greitį iki 60 km/h. Pastebėjo šalikelėje stovinčią kažkokią transporto priemonę, kuri, kaip paaiškėjo, lėtai judėjo – gal 10-20 km/h greičiu, ir nusprendė lenkti, nes toje vietoje tai leidžiama. Pradėjęs lenkti, praktiškai susilyginęs su priekabos galu, pastebėjo, kad pats traktorius suka į kairę, posūkio vairuotojas nerodė, nors tai nurodo savo atsiliepime. Pats traktorius buvo be galinio vaizdo veidrodėlių, kas aiškiai matyti nuotraukose. Vairuotojas sakė netiesą, kad matė dar ne vieną transporto priemonę už traktoriaus, nes be pareiškėjo, daugiau iš paskos niekas nevažiavo. Toje vietoje matomumas buvo maždaug kilometro atstumu, todėl matėsi, kad priešais atvažiuojantis automobilis buvo labai toli, jis nesutrukdė lenkti, o sutrukdė traktorius, užkirsdamas kelią. Tikėjosi, kad traktorius užbaigs posūkį ir jis suspės sustoti šalikelėje, todėl ir metėsi į dešinę. Traktoriaus posūkio signalo negalėjo matyti, kadangi traktoriaus priekaba užstoja traktorių, o priekaboje neveikė kairysis posūkis. Priekaba buvo dar savo juostoje, o traktorius jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje, ir užkirto jam kelią. Nurodė, kad po įvykio, dar spėjo įlipti į mašiną ir apsirengti liemenę, ir tik tada pradėjo važiuoti mašinos priešpriešine eismo juosta, todėl suinteresuoto asmens teiginys, kad sutrukdė aplenkti iš priešais atvažiuojantys automobiliai, neatitinka tikrovės. Negalėjo pristabdyti ir nesukti į dešinę, nes per mažas buvo atstumas sustoti. Paaiškino kad traktorius judėjo ir netikėtai sustojo, tai yra traktorius ruošėsi pasukti į toje vietoje esantį miško keliuką. Visas šias aplinkybes pareiškėjas nurodė policijos pareigūnams. Įvykio metu buvo šlapias asfaltas, buvo pradėję snyguriuoti. Kai atvažiavo pareigūnai pareiškėjas jiems pasakė, kad traktoriaus posūkio lemputė nedega, ir posūkis nebuvo rodomas. Tada traktoriaus vairuotojas, atsiklaupęs ant kelių, ėmė krapštyti tą posūkį – sujudino laidus ir lemputė ėmė mirksėti. Kodėl pareigūnai leido jam tai daryti, paaiškinti negali. Pareiškėjas dar spėjo nufotografuoti kol posūkis nedegė. Pareigūnai nenorėjo fotografuoti, iš pradžių nenorėjo ir schemos braižyti, pagrasino, kad teises atims iš abiejų. Pareiškėjui pareikalavus buvo patikrintas abiejų vairuotojų blaivumas – jie abu buvo blaivūs. Automobilį vairuoja nuo 2002 metų ir tai pirmas toks autoįvykis. Su schema sutinka, kaip nubraižyta taip ir buvo. Buvo apsnigti kelkraščiai, ir neaišku kur yra riba kelio, todėl bijodamas apsiversti, esant tokiai situacijai, nerizikavo pravažiuoti kairiąja puse. Traktorius buvo išvažiavęs apie pusę metro į priešpriešinę juostą. Kai traktorius sustojo, tada Volvo faktiškai trenkėsi į jį, priekaba nepajudėjo, o automobilis buvo apgadintas – sulenktos skardos, šiuo metu jau suremontuotas. Remontas nepigiai kainavo, automobilis buvo apdraustas, norėtų kreiptis į draudimą dėl išmokos. Prašo įvertinti visus byloje esančius duomenis ir šiame skunde pateiktas įvykio aplinkybes, panaikinti jo atžvilgiu priimtą policijos komisariato 2017-05-05 nutarimą ir bylą nutraukti.

Apklaustas teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (nukentėjęs) A. J. parodė, kad važiavo į Pavoverės k., pusę, pradėjo stipriai snigti, buvo penktadienis, ir daug mašinų važiavo į Švenčionis, o traktorius lėta transporto priemonė, tad ją visi lenkė. Jis nusprendė pasukti į kairę, į miško keliuką, kad saugiai mišku pravažiuoti. Dar dvi mašinas matė už savęs važiuojančias, įjungė kairįjį posūkį, nors šimtu procentų negali garantuoti – gal ir nesuveikė koks kontaktas, pradėjo daryti manevrą, ir pamatė, kad lenkia mašina, bet ne iš paskos, bet kokia trečia ar antra. Už jų buvo dar viena, dvi mašinos per atstumą. Teigia, kad gerai viską matė, nes traktoriuje aukštai sėdėjo, priekaba buvo tuščia, ir kai pamatė kad lenkia mašina, paspaudė stabdžius, dėl slidumo traktorius truputį pasisuko, bet priekaba liko ant kelio. Lenkiantis jį vairuotojas, pamatęs iš priešpriešinės eismo juostos šviesas, gal išsigando, na ir suveikė žmogiškasis faktorius – jis bandė rikiuotis tarp traktoriaus ir mašinos, tai yra grįžti į savo juostą. Nebuvo taip, kad Volvo vairuotojas buvo labai arti traktoriaus, o traktoriaus greitis gal apie 20 km/h, asfaltas buvo labai slidus, snigo. Paprasčiausiai vairuotojas gal neatsižvelgė, kad kelias slidus, greitis gal buvo truputį per didelis, nors ir 50 km/h buvo greitis, paprasčiausiai gal neatsižvelgė į KET 136.3. ir 127 punktų reikalavimus. Važiavęs dar vienas automobilis, gal apie 30 metrų atstumu, po įvykio pamatė, kad abu vairuotojai jau išlipę, pravažiuodamas parodė posūkio signalą, ir nuvažiavo. Neneigia, kad po įvykio, gal dėl smūgio, nedegė posūkio signalas ir, kad po įvykio tikrino posūkį – jį palietė. D. P. nubaustas pagrįstai, tad prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Visuomenės interesas, kad eismas keliuose vyktų saugiai ir paskirta nuobauda pasiektų tikslus. Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

D. P. skundžiamu nutarimu nubaustas už Kelių eismo taisyklių 9, 136.3, 127 punktų, reglamentuojančių bendrąsias eismo dalyvių pareigas, važiavimo greitį, lenkimą ir eismą juostose, nuostatų pažeidimą.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 136.3. punkte nustatyta, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms.

Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas).

Iš pareiškėjo (apelianto) D. P. parodymų matyti, kad jis buvo įsitikinęs, kad važiuojant pagrindiniu keliu, lenkti priekyje važiuojantį traktorių yra saugu, nes lenkimo manevro pradžioje iš priekio atvažiuojančių automobilių nesimatė, o priekyje jo važiuojantis traktorius jokių posūkio ženklų į kairę nerodė, todėl jis neprivalėjo jo praleisti lyg norinčio pirma sukti į kairę. Suinteresuotas asmuo A. J. parodė, kad važiuodamas užmiestyje už Pabradės m. ribos, jis buvo įsitikinęs, kad į kairę gali sukti. Prieš tai matė, kad jokių kliūčių šiam manevrui atlikti neturi. Iš Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad 2017 m. sausio 14 d. 17.24 val., kelio ruože Vilnius-Švenčionys-Zarasai 49 kilometre įvyko autoįvykis, kurio metu susidūrė automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktorius su priekaba, valst. Nr (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato pareigūno 2017-01-14 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio ir 2014-01-14 eismo įvykio schema. Iš to yra pagrindas teigti, kad vairuotojas A. J., važiuodamas pagrindiniu keliu, suko į kairę neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, kai tuo metu lenkimo manevrą jau buvo pradėjęs daryti iš paskos važiuojantis automobilis VOLVO, tai yra traktoriaus vairuotojas nedavė kelio priešpriešine eismo juosta pradėjusiam važiuoti (lenkiančiam traktorių) automobiliui, ko pasėkoje Volvo grįžęs į savo važiuojamąją kelio dalį, įvažiavo į traktoriau priekabos galą ir su juo susidūrė. Esant tokioms aplinkybėms, traktoriaus vairuotojas sukdamas į kairę, turėjo būti įsitikinęs, kad tai daryti saugu.

Pasisakant dėl techninės traktoriaus ir priekabos būklės, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas autoįvykio aplinkybes, sprendžiama, kad svarbiu aspektu turėjo būti įvertinta tai, kad galimai traktorius su priekaba buvo neatitinantys kelių eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų ir tokia transporto priemonė galėjo būti laikytina techniškai netvarkinga, nes traktorius su priekaba turi atitikti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-05-30 įsakymu Nr. 207 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos Priede Nr. 1 keliamus reikalavimus, t.y. neatitiko tokiai transporto priemonei keliamų komplektiškumo reikalavimų (Priedo Nr. 1 punkto 1.3. Galinio vaizdo veidrodžiai, Reikalavimai: turi būti tvarkingi, atitikti gamintojo reikalavimus). Iš pateiktų CD laikmenoje (bylos medžiagoje foto kopijos) esančių foto nuotraukų - traktorius buvo be kairiojo ir dešiniojo galinio vaizdo veidrodžių. Akivaizdu, kad vairuodamas tokią transporto priemonę, jos vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklėse keliamų reikalavimų taip jas pažeisdamas. Bylos nagrinėjimo teisme metu D. P. nurodė, o taip pat šia aplinkybe grindė ir apeliacinio skundo reikalavimus, kad traktoriaus priekabos kairiojo posūkio signalas eismo įvykio metu buvo neveikiantis, ir pradėjo degti tik traktoriaus vairuotojui jį stuktelėjus, šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir posėdyje apklaustas traktoriaus vairuotojas (suinteresuotas asmuo) A. J., kad kairysis posūkis galėjo nedegti įvykio metu. Susidūrus transporto priemonėms, iš SD laikmenos, matyti, kad priekabos galinis žibintas yra apgadintas, tačiau šis apgadinimas nėra priežastiniame ryšyje su transporto priemonių susidūrimu, ką patvirtina ir traktoriaus vairuotojas, teikdamas atsiliepime, kad traktoriaus priekaba apgadinta užpakalinėje dešinėje dalyje. Be to apeliantas nurodė, kad traktoriuje įjungus avarinius žibintus - kairiojo posūkio žibintas nedegė, ir jam atkreipus į tai dėmesį - traktoriaus vairuotojas nedelsdamas pradėjo judinti laidus, kad minėtas žibintas pradėtų šviesti (atsirastų elektros kontaktas). Nurodė, kad šiuos veiksmus traktoriaus vairuotojas atliko jau įvykio vietoje esant policijos pareigūnams, tačiau pastarieji techninių traktoriaus trūkumų niekur nefiksavo net ir tuomet, kai to prašė apeliantas, o taip pat nebuvo patikrinti ir traktoriaus bei priekabos techninės apžiūros lapai. Pasisakant dėl traktoriaus vairuotojo paaiškinimų (2017-01-14 paaiškinimas), kad jis matė jog už traktoriaus važiavo iš viso 3 transporto priemonės (apelianto vairuojamas automobilis buvo tarp kitų dviejų, t.y. automobilių koloną sudarė 4 transporto priemonės: traktorius, nežinomas automobilis, apelianto vairuojama transporto priemonė, ir nežinomas automobilis). Traktoriaus vairuotojo teigimu (2017-01-14 paaiškinimas) jis matė, kad apeliantas pradėjo lenkimo manevrą, todėl jis sumažino greitį, tačiau iš priekio apeliantui pamačius atvažiuojančią transporto priemonę, automobilio vairuotojas nespėjo tinkamai grįžti į savo krypties eismo juostą ir įvyko susidūrimas, tai yra automobilis atsitrenkė į dešinį priekabos kampą. Šie traktoriaus vairuotojo parodymai (paaiškinimai) vertintini kritiškai, kadangi kaip jau minėta, iš fotonuotraukų matyti, kad traktoriuje nėra sumontuoti galinio vaizdo veidrodėliai, todėl pagrįstai kelia abejonių traktoriaus vairuotojo teiginiai, ir tai sudaro pagrindą manyti, kad vairuotojas iš viso nei matė, nei galėjo matyti, kas vyksta už jo vairuojamos transporto priemonės. D. P. gi teigia, kad už traktoriaus įvykio metu važiavo tik viena transporto priemonė - apelianto vairuojamas automobilis, ir tikėtina, kad jei situacija būtų buvusi tokia, kokią nurodo traktoriaus vairuotojas, būtų susidūrusios ne dvi transporto priemonės, kadangi apeliantas būtų turėjęs lenkti ne vieną, o dvi transporto priemones ir bandyti grįžti tarp traktoriaus ir kitos transporto priemonės, kuri tokioje situacijoje, tikėtina, taip pat būtų susidūrusi su apelianto vairuojamu automobiliu arba net būtų buvusi nustumta į šalikelę, o taip pat tikėtina, kad dėl staigaus stabdymo susidūrimo nebūtų išvengusi nė viena iš susidariusioje kolonoje važiavusių transporto priemonių). Teismo posėdžio metu traktoriaus vairuotojas patvirtino, kad ketino sukti į kairę pusę, o taip pat, kad matė lenkimo manevrą pradėjusią transporto priemonę, iš to seka, kad jis galėjo sukelti avarinę situaciją jį lenkiančiai transporto priemonei, o tuo pačiu galimai galėjo sukelti avarinę situaciją ir priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančiai transporto priemonei, kaip pats teigia dėl kurios apeliantas ir nusprendė grįžti į savo eismo juostą. Traktoriaus vairuotojas nurodė, kad apeliantas viršijo greitį, iš to institucija nurodė, kad D. P. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, tačiau ši aplinkybė vertintina kritiškai, nes traktoriaus maksimalus konstrukcinis greitis įprastai yra apie 35 km/h, ir todėl kritiškai galima vertinti traktoriaus vairuotojo nuomonę dėl to kokiu greičiu važiavo apelianto vairuojamas automobilis. Techninėmis priemonėmis tai nustatyta nebuvo, techninė ekspertizė atlikta nebuvo taip pat. Todėl nepagrįstais laikytini ir traktoriaus vairuotojo argumentai dėl apelianto greičio viršijimo. Taigi, išnagrinėjus bylą sprendžiama, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai netinkamai vertino situaciją, nesurinko visų reikiamų įrodymų, kuriais vadovaujantis administracinėn atsakomybėn turi būti traukiami kalti asmenys. Tikėtina, kad traktoriaus vairuotojas, neįsitikinęs, kad už jo esančios transporto priemonės nėra pradėjusios lenkimo manevro pradėjo keisti savo važiavimo kryptį, taip sutrukdydamas saugiai užbaigti lenkimo manevrą ir sukeldamas ne tik avarinę situaciją, o ir patį transporto priemonių susidūrimą ir, kad būtent traktoriaus vairuotojas buvo neatidus atlikdamas posūkio į kairę manevrą, neįsitikinęs tuo, kad už to esančios transporto priemonės nėra pradėjusios lenkimo manevrų ir tai sąlygojo eismo įvykį - transporto priemonių susidūrimą. To pasėkoje manytina, kad ir policijos pareigūnams taip pat susiformavo ydinga nuomonė, kad dėl saugaus atstumo nesilaikymo apelianto vairuojamas automobilis susidūrė su prieš jį važiavusia transporto priemone – techniškai tvarkingu traktoriumi, ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant 2017-01-17, vėliau 2017-05-05 nutarimą, taip pat netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir įvykio aplinkybes. Pastebėtina, kad priėmus ir 2017-05-05 nutarimą (anuliavus priimtąjį 2017-01-17) jis buvo pataisytas (nurodyti KET punktai), tačiau pasikeitus kaltinimams (papildžius KET straipsniais), papildomai nagrinėjimas policijos įstaigoje nevyko, o kitas administracinėje teisenoje (byloje) esantis asmuo – traktoriaus vairuotojas į bylą nebuvo įtrauktas, duomenų apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus bylos medžiagoje pateikta nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad policijos pareigūnai netinkamai įvertino eismo įvykio aplinkybes, kas sąlygojo nepagrįstą apelianto traukimą administracinėn atsakomybėn. Tokiu būdu, apelianto skundo argumentai, kad institucija pilnai neištyrė įvykio aplinkybių, nenustatinėjo visų nusižengimą padariusių asmenų, yra pagrįsti ir įvertinus nurodytas aplinkybes kyla pagrįsta abejonė, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai nėra pakankami tvirtinti, kad dėl padaryto pažeidimo kaltas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P..

Administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, atlikęs Administracinių nusižengimų kodekse uždraustą pavojingą veiką (veikimą ar neveikimą), atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Tinkamas administracinio nusižengimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas nusižengimo padarymu. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas asmuo, kuris neatliko teisei priešingo veiksmo, nors jis ir nebuvo sąžiningas ir atsakingas proceso dalyvis, dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo suklaidinta nutarimą priėmusi institucija.

Spręsti, ar buvo padarytas LR ANK 217 straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas ir kas kaltas jo padarymu bei rinkti atitinkamus įrodymus yra įgalioti organai (pareigūnai), tiriantys bei nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylą (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju policijos įstaiga.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad D. P. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 136.3, 127 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 str. 8 d. Byloje esančiais įrodymais: fotonuotraukomis, paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu įvykio vietos schema objektyviai nustatytas tik autoįvykio faktas, jo padarymo vieta ir laikas, tačiau ne pažeidimą padaręs asmuo ir jo kaltė.

Tai, kad policijos pareigūnai neužfiksavo traktoriaus techninių trūkumų, kurie paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu – ant traktoriaus nebuvo galinio vaizdo kairės ir dešinės pusės veidrodėlių, sugadintas-sulaužytas priekabos kairysis posūkių žibintas, ir šių aplinkybių institucija netyrė, o tai sudaro pagrindą teigti, kad traktoriaus vairuotojo veiksmai vairuojant galimai techniškai netvarkingą transporto priemonę, galėjo būti priežastiniame ryšyje dėl įvykusio eismo įvykio ir kaltės dėl to. Tai, kad traktoriaus vairuotojas, vairavo galimai techniškai netvarkingą transporto priemonę, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis KET reikalavimų nuostatų ir atsakyti už jam nuosavybės teise ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės eksploatavimą ir padarinius įvykusius, galimai dėl jo kaltės.

Iš bylos medžiagos, D. P. paaiškinimų matyti, kad policijos pareigūnai pakankamai nesiaiškino traktoriaus valdytojo veiksmų ir ar traktorius atitinka techninius reikalavimus, tuo leisdama teismui padaryti išvadą, kad tiriant įvykį nebuvo ištirtos visos aplinkybės, nesurinkta visa informacija apie įvykyje dalyvavusias transporto priemones, jų techninį stovį įvykio metu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas ginčijamą nutarimą, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio aplinkybių, susijusių su tinkamu kaltų asmenų dėl autoįvykio, tai yra padariusių administracinį nusižengimą nustatymu, tai yra esant vairuotojų ginčui, sprendė tik dėl D. P. administracinės atsakomybės, tačiau visai nevertino ir kito vairuotojo A. J. veikos pagal KET reikalavimus.

Ištyrus byloje esančių įrodymų visetą, įvertinus teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens paaiškinimus, suinteresuoto asmens parodymus darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo D. P. nurodytą versiją, kad jam atliekant lenkimo manevrą, priekyje važiavęs traktorius, pasuko į kairę ir beveik sustojo, dėl ko jis, grįžęs atgal į savo eismo juostą, nors ir stabdydamas, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, ir susidūrė su priekyje netikėtai sustojusiu traktoriumi, tai yra įvažiavo į dešinę traktoriaus priekabos pusę.

Objektyvių duomenų, patvirtinančių kad D. P. padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nepakanka, pradiniai duomenys iš kurių būtų galima nustatyti reikšmingas įvykio aplinkybes bei atlikti eismo įvykio ekspertizę byloje nėra užfiksuoti, be to atsižvelgtina į tai, kad nuo šio eismo įvykio praėjo daugiau nei metai, kadangi teismo priimtas sprendimas negali būti grindžiama prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, pareiškėjo D. P. skundas tenkintinas.

LR ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinus pareiškėjo D. P. skundą, skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina, nesant D. P. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundą tenkinti.

Panaikinti 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 92ANH-83098786-17, ROIK: 17064655916, dėl įspėjimo skyrimo D. P. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną D. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.