Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. D. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis Virginijus Kučinskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0072/17/01614 pagal 2017 m. lapkričio 21 d. Kauno m. 25-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. EJ-8107 dėl 24070,04 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. D. A. (įkeistų daiktų savininkės). Šioje vykdomojoje byloje antstolio užsakymu buvo atlikta hipotekos kreditoriui įkeisto turto ekspertizė, nustatyta nekilnojamųjų daiktų vertė – 123000 Eur. Iš pareiškėjos skundo turinio ir antstolio atsiliepimo nustatyta, kad išieškojimas vykdomas iš pareiškėjos (įkeistų daiktų savininkės) turto hipotekos kreditoriaus naudai. Kaip numato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnio 1 dalis, tokiu atveju iš įkeisto turto yra išieškoma pirmąja eile. Taip pat pažymėtina, kad CK 4.194 straipsnyje numatyta daiktų savininko turima teisė nustatyti išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę yra reikšminga tuo atveju, jeigu įkeisto turto iš esmės yra daugiau, nei reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti, ir galima tuos daiktus realizuoti atskirai. Pareiškėja, remdamasi aplinkybėmis, kad įkeisto turto bendra vertė yra 123000 Eur, o išieškoma suma sudaro tik 24000 Eur, teigė, kad atsiskaityti su kreditoriumi užtektų varžytinėse parduoti tik vieną iš trijų įkeistų daiktų – 27400 Eur vertės žemės sklypą. Antstolis vykdomojoje byloje paskelbė pirmąsias turto varžytines, kurios, antstolio paaiškinimu, yra pasibaigusios, laimėtoju yra nustatytas fizinis asmuo (varžytinių dalyvis), pasiūlęs didžiausią kainą už minėtą turtą – 98400 Eur. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad antstolis nesuteikė turto savininkei galimybės įgyvendinti jos teisę nustatyti iš varžytinių parduodamo turto pardavimo eiliškumo, tokiu būdu ji prarado galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, išsaugodama jai priklausantį vienintelį gyvenamąjį būstą. Tuo pagrindu pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus išnagrinėtas jos skundas, kuriuo prašoma sudaryti skolininkei galimybę CK 4.194 straipsnio pagrindu nustatyti jai priklausančio ir kreditoriui įkeisto turto pardavimo eiliškumą.

Teismas pažymi, kad CPK 510 straipsnis numato dvi atskiras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūras skundo dėl antstolio veiksmų padavimo atveju. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato procedūrą, taikomą tuo laikotarpiu, kai asmuo pateikia antstoliui skundą dėl jo procesinių veiksmų ar tokių veiksmų neatlikimo ir siekia, jog tuo metu, kai antstolis pats sprendžia skundo dėl jo veiksmų tenkinimo klausimą, t. y. iki antstolio patvarkymo, numatyto CPK 510 straipsnio 3 dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo ar jo persiuntimo apylinkės teismui priėmimo, būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antra procedūra taikoma vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, kai skundas dėl antstolio veiksmų jau yra teisme. Šiuo laikotarpiu teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo paduotas CPK 510 straipsnio 2 dalies tvarka.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tai neįpareigoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodantį asmenį pateikti visus jo reikalavimų turinį patvirtinančius įrodymus, jo pareiga tik išdėstyti tikėtinas aplinkybes, rodančias, jog jo skundas turi galimybę būti patenkintas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad nesustabdžius iš varžytinių parduodamo turto realizavimą ir antstoliui surašius turto pardavimo iš varžytinių aktą, pareiškėjos skundas neteks prasmės. Pareiškėjos teigimu, kyla rizika, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas kaip kompleksas, nors egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas įkeistą turtą pardavinėti po vieną atskirai ir tokiu būdu užtikrinti tiek skolininkės, tiek kreditorių interesus.

Teismo vertinimu, nesustabdžius antstolio veiksmų ir leidus vykdyti tolesnes pirmųjų varžytynių procedūras, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas netektų prasmės, kadangi pareiškėjai palankaus sprendimo priėmimo atveju, iš varžytynių parduodamą turtą gali įsigyti varžytynių dalyvis ir būtų sudaromas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurio nuginčijimas galimas tik atskiro proceso tvarka. Teismui pripažinus skundžiamus veiksmus neteisėtais, būtų ginčijamas ir galimas įvykusių pirmųjų varžytynių rezultatas, tai yra kiltų papildomi teisiniai ginčai, todėl nukentėtų ir išieškotojo interesai kuo greičiau atgauti skolos sumą. Teismui atmetus pareiškėjos skundą, antstolis galėtų toliau vykdyti išieškojimą.

Teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas ne ginčas iš esmės, o tik nagrinėjamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl antstolio atsiliepime nurodytos aplinkybės apie tai, kad šalys jau hipotekos sandoryje, kaip numato CK 4.183 straipsnio 3 dalis, iš anksto nustatė galimą įkeisto turto pardavimo tvarką („visas iš karto“) yra laikytinos teisiškai ypatingai reikšmingomis ir svarbiomis, kurias privalu išnagrinėti sprendžiant ginčą iš esmės (skundą dėl antstolio veiksmų dėl įkeisto turto realizavimo tvarkos), kartu kompleksiškai įvertinant visų kitų faktinių aplinkybių visumą.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos bei antstolio rašytinius paaiškinimus, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo - taikymas atitiktų tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus. Nesustabdžius vykdymo veiksmų ir patenkinus skundą, tikėtina atsiras nuostolių, kurių, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti. Remiantis šiais argumentais, pareiškėjos prašymas yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 510 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje 0072/17/01614 iš skolininkės Violetos D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune) iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmų.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.