- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-12768-454/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06862-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- I.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Anžela Mirošnikova
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.13Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S G. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. S G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: pakeisti civilinės būklės akto įrašą apie B. K. (po santuokos S.) gimimo datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) J. S. ir B. S. šeimoje. Pareiškėjos motina B. S. (pavardė iki santuokos K.) (toliau – ir pareiškėjos motina) gimė Kaune (duomenys neskelbtini), tačiau žydų bendruomenės archyvinio fondo Kauno žydų bendruomenės gimimo aktų įrašų knygoje jos gimimo data yra nurodyta (duomenys neskelbtini), įrašo data (duomenys neskelbtini) metai. Tikroji pareiškėjos motinos gimimo data yra (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina: pareiškėjos motinos mirties liudijimas (mirė JAV (duomenys neskelbtini)); 2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyriaus pažyma Nr. A101-5013(2.4.1.65-TD1) apie B. K. ir E. S. sudarytą santuoką. Pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka E. S., kuriam suėjo (duomenys neskelbtini) metų, ir B. K., kuriai suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Atsižvelgiant į tai, kad tikroji B. K. gimimo data yra (duomenys neskelbtini) (ne (duomenys neskelbtini)), santuokos sudarymo metu jai buvo suėję būtent (duomenys neskelbtini) metai; B. K. dukters I. S G. biografiniai duomenys iš JAV Teisingumo departamento Imigracijos ir natūralizacjos tarnybos, kuriuose nurodyta B. K. gimimo data (duomenys neskelbtini). Duomenis apie pareiškėjos motinos gimimo datos netikslumą ((duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini)) nustatė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėjant pareiškėjos prašymą atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas nurodė pareiškėjai pateikti dokumentą apie motinos gimimo datos keitimą. 2021 m. gegužės 11 d. pareiškėjos atstovė advokatė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pateikti pareiškėjos motinos gimimo įrašo kopiją. 2021 m. gegužės 27 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus raštas Nr. 05-2-777, kuriame išaiškintas susidariusios situacijos sprendimo eiliškumas: pirma kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, po to pateikti gautą dokumentą VĮ Registrų centrui su prašymu papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. Vykdydami Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 05-2-777 pateiktą išaiškinimą dėl būtinų veiksmų pareiškėjos motinos gimimo datai pakeisti, kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, vėliau į VĮ Registrų centrą su prašymu papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. 2021 m. liepos 14 d. gauta Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1-4835) P2-8495, kurioje nurodyta B. K. gimimo data – (duomenys neskelbtini), įrašo data (duomenys neskelbtini). Šios archyvinės pažymos pagrindu Lietuvos Respublikos gyventojų registre atkurtas įrašas apie B. K. gimimą, nurodyta gimimo data – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš Gyventojų registro. Siekiant pakeisti įrašą apie pareiškėjos motinos gimimo datą, 2021 m. spalio 21 d. pareiškėjos atstovė kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių. Prašyme nurodė visas aplinkybes bei pateikė turimus rašytinius įrodymus. 2021 m. spalio 28 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus išvadą Nr. 05-14-615, kuria atsisakyta pakeisti duomenis apie B. K. (pavardė po santuokos S.) gimimo datą ((duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini)) išvadoje nurodytais motyvais. Pagrindinis institucijos argumentas – nebuvo pateiktas dokumentas apie pareiškėjos vardo keitimą iš B. G. (pavardė iki santuokos S.) į I. S G., dėl ko institucijos nuomone, negalima nustatyti, ar pareiškėja yra B. K. (pavardė po santuokos S.) dukra. Pareiškėja nesutinka su institucijos išvada ir kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl motinos civilinės metrikacijos akto įrašo apie jos gimimo datą pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į teisingą datą (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo tarp pareiškėjos ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Priešingai, pati įstaiga nurodė pareiškėjai, kad būtina kreiptis dėl motinos gimimo datos keitimo. Todėl toks gimimo įrašo keitimas turėjo būti atliktas Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus ne teismo tvarka. Svarbu atsižvelgti į pareiškėjos motinos gimimo įrašo sudarymo datą, nurodytą Lietuvos žydų bendruomenės archyvinio fondo Kauno žydų bendruomenės gimimo aktų įrašų knygoje – (duomenys neskelbtini) metai. Nėra žinoma, kodėl įrašas apie pareiškėjos motinos gimimą buvo padarytas praėjus 16 metų, tačiau tai galėjo būti netikslumo apie gimimo datą priežastis. Dėl pareiškėjos ir B. K. (pavardė po santuokos S.) giminystės ryšių paaiškina, kad turimi įrodymai patvirtina tai, kad nurodyti asmenys yra būtent motina ir dukra: pareiškėjos gimimo liudijimas, pareiškėjos biografiniai duomenys iš JAV Teisingumo departamento Imigracijos ir natūralizacjos tarnybos, kur nurodytas ankstesnis pareiškėjos vardas B. S. (pavardė po santuokos G.). Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėjusiam pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nekilo abejonių dėl fakto, kad pareiškėja ir B. K. (pavardė po santuokos S.) yra motina ir dukra. Departamentas, surinkęs ir įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė tik B. K. (pavardė po santuokos S.) gimimo datos netikslumą ir išaiškino pareiškėjai apie būtinumą jį ištaisyti, abejonių dėl nurodytų asmenų giminystės ryšių departamentui nekilo. Pareiškėja patvirtina, kad civilinės būklės akto įrašo apie B. K. (pavardė po santuokos S.) pakeitimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nepažeis kieno nors teisių ar teisėtų interesų. Nepakeitus įrašo pareiškėja negalės įgyvendinti savo įstatyminės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėja gavo iš Migracijos departamento, kuris nagrinėja jos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kad procedūra yra stabdoma, todėl, kad yra nustatytas neatitikimas dėl jos tėvų, todėl pareiškėjai reikia kreiptis į teismą dėl gimimo datos ištaisymo. Pilietybė atkuriama pagal tėvų pilietybę. Prašo tenkinti pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) J. S. ir B. S. šeimoje.
2021 m. liepos 14 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-4835) P2-8495 nurodyta, kad žydų bendruomenės archyvinio fondo Kauno žydų bendruomenės gimimo aktų įrašų knygoje pareiškėjos motinos gimimo data yra nurodyta (duomenys neskelbtini), Kaune, įrašo data (duomenys neskelbtini) metai.
Pareiškėja teigia, kad jos motinos tikroji gimimo data yra (duomenys neskelbtini).
2014 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pilietybės reikalų skyriaus raštas Nr. (15/3-11) 10K-30 patvirtina, kad duomenis apie pareiškėjos motinos gimimo datos netikslumą nustatė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėjant pareiškėjos prašymą atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas nurodė pareiškėjai pateikti dokumentą apie motinos gimimo datos keitimą.
2021 m. gegužės 11 d. pareiškėjos atstovė advokatė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pateikti pareiškėjos motinos gimimo įrašo kopiją.
2021 m. gegužės 27 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus raštas Nr. 05-2-777, kuriame išaiškintas susidariusios situacijos sprendimo eiliškumas: pirma kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, po to pateikti gautą dokumentą VĮ Registrų centrui su prašymu papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.
Vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 05-2-777 pateiktą išaiškinimą dėl būtinų veiksmų pareiškėjos motinos gimimo datai pakeisti, kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, vėliau į VĮ Registrų centrą su prašymu papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.
2021 m. liepos 14 d. gauta Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1-4835) P2-8495, kurioje nurodyta B. K. gimimo data – (duomenys neskelbtini), įrašo data (duomenys neskelbtini). Šios archyvinės pažymos pagrindu Lietuvos Respublikos gyventojų registre atkurtas įrašas apie B. K. gimimą, nurodyta gimimo data – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš Gyventojų registro.
Siekiant pakeisti įrašą apie pareiškėjos motinos gimimo datą, 2021 m. spalio 21 d. pareiškėjos atstovė kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių. Prašyme nurodė visas aplinkybes bei pateikė turimus rašytinius įrodymus.
2021 m. spalio 28 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus išvadą Nr. 05-14-615, kuria atsisakyta pakeisti duomenis apie B. K. (pavardė po santuokos S.) gimimo datą ((duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini)) išvadoje nurodytais motyvais. Pagrindinis institucijos argumentas – nebuvo pateiktas dokumentas apie pareiškėjos vardo keitimą iš B. G. (pavardė iki santuokos S.) į I. S G., dėl ko institucijos nuomone, negalima nustatyti, ar pareiškėja yra B. K. (pavardė po santuokos S.) dukra.
Pareiškėja nesutinka su institucijos išvada ir kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl motinos civilinės metrikacijos akto įrašo apie jos gimimo datą pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į teisingą datą (duomenys neskelbtini).
Sutiktina, kad nėra ginčo tarp pareiškėjos ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Priešingai, pati įstaiga nurodė pareiškėjai, kad būtina kreiptis dėl motinos gimimo datos keitimo. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus nuomone, pareiškėjos prašymas nebuvo pakankamai pagrįstas.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėjusiam pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nekilo abejonių dėl fakto, kad pareiškėja ir B. K. (pavardė po santuokos S.) yra motina ir dukra. Departamentas, surinkęs ir įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė tik B. K. (pavardė po santuokos S.) gimimo datos netikslumą ir išaiškino pareiškėjai apie būtinumą jį ištaisyti, abejonių dėl nurodytų asmenų giminystės ryšių departamentui nekilo.
Byloje pateikti įrodymai: pareiškėjos gimimo liudijimas, pareiškėjos biografiniai duomenys iš JAV Teisingumo departamento Imigracijos ir natūralizacjos tarnybos, kur nurodytas ankstesnis pareiškėjos vardas B. S. (pavardė po santuokos G.), patvirtina tai, kad pareiškėja ir B. S. yra motina ir dukra.
Teismo vertinimu, pareiškėjos motinos gimimo datos, įrašytos Lietuvos Respublikos gyventojų registre ((duomenys neskelbtini)) netikslumą liudija mirties liudijimas, kuriame nurodyta tikroji jos gimimo data – (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) E. S., kuriam suėjo (duomenys neskelbtini) metų, ir B. K., kuriai suėjo (duomenys neskelbtini) metai, sudarė santuoką.
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).
CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos.
Civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“. Pagal šių Taisyklių 124 punkte nustatyta, kad Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva. Pagal šių Taisyklių 125 punktą suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Pagal šių Taisyklių 126 punktą civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Pagal šių Taisyklių 129 punktą mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaiga minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu turi teisę keisti, taisyti, papildyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai, arba atsižvelgiant įjuos priimti teismo sprendimai. Pagal šių Taisyklių 131 punktą civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu tėvystės pripažinimo pareiškimu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu ar medicininiu mirties liudijimu.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.
CPK 514 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu civilinės būklės akto registravimas, akto įrašo atkūrimas, papildymas, pakeitimas, ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą padavusiu asmeniu.
Pareiškėjos teigimu, nepakeitus įrašo pareiškėja negalės įgyvendinti savo įstatyminės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Nustatyta, kad civilinės būklės akto įrašo ištaisymas turės tiesioginį poveikį pareiškėjos teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1468-803/2019). Juridinis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo įstatymines teises į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Teismas neturi pagrindo pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip neobjektyvių įrodymų.
Teismo vertinimu, nurodyti ir aptarti įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, kad pareiškėjos motina gimė ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl pritartina pareiškėjos argumentams, kad tikroji pareiškėjos motinos gimimo data yra (duomenys neskelbtini), ir pareiškimas tenkintinas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-592-265/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos I. S G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir pakeisti civilinės būklės akto įrašą apie B. K. (po santuokos S.) gimimo datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo įstatymines teises į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įregistruoti civilinės būklės aktą, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai atitinkamą įrašą daryti, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.