Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui P. Ž., V. G., atsakovei A. M., atsakovės atstovui advokatui R. L., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei A. M. dėl leidimo rekonstruoti namą be bendraturtės sutikimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. M. dėl leidimo rekonstruoti namą be bendraturtės sutikimo. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino ir tai, kad ieškovės dukrai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir tai nulemia būtinumą ieškovės gyvenamąsias patalpas pritaikyti neįgalaus asmens poreikiams patenkinti. Dėl to ieškovė parengė projektinį pasiūlymą prie jos naudojamų patalpų įrengti rampą ir terasą, taip pat sumontuoti neįgaliam žmogui pakilti į mansardos patalpas skirtą keltuvą. Ieškovė pažymėjo, kad gyvenamojo namo plotas pagal projektinį pasiūlymą nėra keičiamas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė pateikė projektinį pasiūlymą atsakovei ir prašė jos sutikimo pakeisti naudojimosi mansardos patalpomis 1-12 ir 1-13 tvarką bei duoti sutikimą įgyvendinti namo rekonstrukcijos projektą, tačiau atsakovė atsisakė duoti tokį sutikimą. Ieškovės įsitikinimu atsakovės atsisakymas yra nepagrįstas, nes ieškovės pateiktas projektas atsakovės teisių nepažeidžia. Dėl to ieškovė teismo prašė leisti ieškovei be atsakovės sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal J. K. projektavimo įmonės paruoštą projektinį pasiūlymą ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-21 sprendimu ieškinį patenkino ir leido ieškovei be atsakovės sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal J. K. projektavimo įmonės paruoštą projektinį pasiūlymą, priteisė iš atsakovės 621,23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 7,63 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovei priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kurių naudojimo tvarka nustatyta Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė ieškovei duoti sutikimą pakeisti naudojimosi tvarką mansardos patalpomis bei įgyvendinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą darbams atlikti yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovės teises, todėl teismas ieškinį patenkino.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė skunde nurodė, kad namo rekonstrukcijai atlikti yra būtini gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimai, todėl rekonstrukcijos darbai negalės būti užbaigti. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovė pertvarkė dalį patalpų be statybą leidžiančio dokumento, todėl patalpų rekonstrukcija yra negalima. Skunde nurodoma ir tai, kad įrengus terasą buvo padidintas užstatytas žemės sklypo plotas ir tuo pažeista atsakovės teisė naudotis užstatyta žemės sklypo dalimi. Atsakovės įsitikinimu pirmiausia turėjo būti išspręstas naudojimosi užstatyta žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo klausimas ir tik tada sprendžiama dėl rekonstrukcijos teisėtumo. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad įrengus terasą buvo apribotas šviesos patekimas į rūsio patalpą, kuria naudojasi atsakovė. Atsakovė tvirtino, kad pagal rekonstrukcijos projektą yra padidinama vonios patalpa, kuria naudojasi tik ieškovė ir dėl to nepagrįstai sumažėja bendro naudojimo koridoriaus plotas. Atsakovė nurodė ir tai, kad atlikus gyvenamojo namo mansardos rekonstrukciją, ieškovė naudosis didesne gyvenamojo namo dalimi, o apeliantės naudojamas namo plotas dėl to sumažės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčiai, todėl atskiras atsakovės sutikimas namo rekonstrukcijai nėra būtinas. Ieškovė nurodė ir tai, kad prie namo įrengta terasa nėra savavališka statyba. Ieškovės įsitikinimu atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją atsakovės teisės nebus pažeistos ir tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad namo rekonstrukcijos atlikimui yra būtini gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimai, todėl rekonstrukcijos darbai negalės būti užbaigti nesant atskiro atsakovės sutikimo vykdyti rekonstrukciją šalims priklausančiame žemės sklype. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. LR CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pagal LR statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p. nuostatas savivaldybės administracijai turi būti pateiktas rekonstruojamo statinio ir žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą statinio rekonstrukcijai suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl numatomų rekonstrukcijos darbų atlikimo ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių ir interesų pažeidimo. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė yra ir rekonstruojamo statinio, ir žemės sklypo bendraturtės. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad teismui nagrinėjant ginčą dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą darbams atlikti pagrįstumo yra vertinama numatomų atlikti darbų įtaka bendraturčio teisėms ir interesams nepriklausomai nuo to, ar šie interesai yra susiję su savininko teisėmis į statinį, ar jo teisėmis į žemės sklypą. Taigi tais atvejais, kai statinio ir žemės sklypo bendraturčiai yra tie patys asmenys, statybos leidžiančio dokumento gavimui gali būti pateikiamas vienas bendraturčio sutikimas, kuris patvirtina, kad bendraturtis yra susipažinęs su numatomais atlikti darbais ir kad šie darbai jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus ieškovei teisę be atsakovės sutikimo vykdyti statinio rekonstrukcijos darbus, atskiras atsakovės sutikimas dėl šių darbų vykdymo šalims priklausančiame žemės sklype nėra būtinas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui leidus ieškovei be atsakovės sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcijos darbus, statybą leidžiančio dokumento išdavimui LR statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p. nurodytų sutikimų pateikimas nėra būtinas ir teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad ieškovė pertvarkė iš dalies gyvenamąsias patalpas neturėdama statybą leidžiančio dokumento, tai yra savavališka statyba, savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti ir teismas turėjo tai įvertinti. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti taip pat negalima. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad savavališka statyba yra laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (LR statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d.). Apeliantė teigė, kad ieškovė pertvarkė bendro naudojimo vonią ir tuo sumažino bendro naudojimo koridoriaus plotą, taip pat prie namo pastatė terasą su pandusu. Pažymėtina, kad statinio rekonstravimas pagal LR statybos įstatymo 2 str. 18 d. yra statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei būtų surašytas savavališkos statybos aktas už neteisėtos namo rekonstrukcijos atlikimą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai 2013-02-26 apžiūrėjo šalims priklausančio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas pirmame aukšte bei rūsyje. Patikrinimo metu nustatyta, kad name yra atlikti bendrojo naudojimo patalpų paprastojo remonto darbai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas (b. l. 53-54). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų pakeitusi gyvenamojo namo laikančiąsias konstrukcijas, statinio išorės matmenis ar kitokiu būdu iš esmės pertvarkiusi šalims priklausantį gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovės įrengta lauko terasa buvo pastatyta greta gyvenamojo namo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl terasos įrengimo būtų iš esmės pertvarkytas gyvenamasis namas ar jo dalis. Taigi nagrinėjamu atveju lauko terasos įrengimas nepatvirtina statinio, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, pastatymo. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė savavališkos statybos fakto ginčo name.

Skunde nurodoma ir tai, kad įrengus lauko terasą buvo padidintas užstatytas žemės sklypo plotas ir pažeista atsakovės teisė naudotis šia žemės sklypo dalimi. Atsakovės įsitikinimu pirmiausia turėjo būti išspręstas naudojimosi užstatyta žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo klausimas ir tik tada sprendžiamas rekonstrukcijos teisėtumo klausimas. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti negalima. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad prie namo vakarinės dalies yra pastatyta medinė terasa. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarką terasa užstatytos sklypo dalies naudojimas nėra priskirtas nei vienos iš ginčo šalių asmeniniam naudojimui (b. l. 15-17, 30). Taigi šalys šia žemės sklypo dalimi turėjo teisę naudotis bendrai. Pažymėtina, kad visi su žemės sklypo naudojimu ir valdymu susiję klausimai privalo būti sprendžiami visų bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (LR CK 4.75 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atsakovės teisių pažeidimo įrengiant lauko terasą. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė terasos įrengimui neprieštaravo. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Taigi atsakovė nesiekė išspręsti žemės sklypo naudojimo tvarkos klausimo, todėl galima padaryti išvadą, kad atsakovės teisės nebuvo pažeistos. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog įrengus lauko terasą buvo pažeistos atsakovės teisės naudotis žemės sklypo dalimi.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad įrengus terasą bus apribotas šviesos patekimas į rūsio patalpą, kuria naudojasi atsakovė. Atsakovė taip pat teigė, kad dėl terasos įrengimo į rūsio patalpą per namo sieną pateks vanduo. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti. Bylos duomenys patvirtina, kad prie šalims priklausančio gyvenamojo namo dalies yra įrengta medinė terasa bei medinis pandusas pateikti į terasą, kuris įrengtas prieš rūsio patalpos langą. Iš byloje esančių nuotraukų bei 2015-04-14 statinio apžiūros akto matyti, jog pandusas yra atitrauktas nuo namo sienos, o tarp panduso ir gyvenamojo namo esančioje sklypo dalyje yra įrengtas gėlynas (b. l. 89, 94-95). Taigi ieškovės įrengtas pandusas tik sumažina šviesos srautą pro rūsio langą, tačiau pats šviesos patekimas į rūsio patalpą iš esmės nėra apribotas. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad rūsio patalpa nėra gyvenamosios paskirties, todėl šviesos patekimas į šią patalpą apskritai nėra būtinas. Nors atsakovė nurodė, kad dėl panduso įrengimo į rūsio patalpą sunkiasi vanduo, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų šioms atsakovės nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. 2015-04-14 statinio apžiūros akte nurodyta, kad prie namo pamato iš vakarinės pusės yra įrengtas gėlynas, o ne nuogrinda, todėl lyjant lietaus vanduo susigeria į gėlyno žemę ir galimai patenka į rūsio patalpas, nes ant rūsio sienos yra nubėgusio vandens žymių (b. l. 94). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog akte yra nurodyta tik prielaida apie galimą rūsio sienos drėkimo priežastį, kuri tiesiogiai nėra susijusi su greta namo esančiu pandusu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovės naudojamos patalpos pabloginimą dėl jau atliktų darbų (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, kad prie namo įrengus medinę terasą ir pandusą buvo pažeistos atsakovės teisės.

Skunde nurodoma ir tai, kad pagal rekonstrukcijos projektą yra padidinama vonios patalpa, kuria naudojasi ieškovė ir dėl to sumažėja bendro naudojimo koridoriaus plotas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalims priklausančio gyvenamojo namo pirmame aukšte yra 2,86 kv. m. ploto vonios patalpa, kuri patalpų plane yra pažymėta indeksu 1-2 (b. l. 137). Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu nustatytą tvarką ši patalpa yra naudojama bendrai (b. l. 17). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą vonios patalpą numatoma padidinti iki 5,31 kv. m. Iš rekonstrukcijos projekto matyti, kad vonios patalpa yra padidinama sumažinant bendro naudojimo koridoriaus plotą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors rekonstrukcijos metu vonios plotas padidės, o koridoriaus plotas sumažės, tačiau šalių bendrai naudojamų pirmo aukšto patalpų plotas nepasikeis. Byloje nėra duomenų apie tai, jog sumažinus koridoriaus plotą bus apribota atsakovės galimybė naudotis jai priklausančiomis asmeninio naudojimo patalpomis. Nors atsakovė teigė, kad vonios patalpa naudojasi tik ieškovė, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nepašalina atsakovės teisės kartu su ieškove naudotis šia patalpa. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad vonios patalpos ploto padidinimas atsakovės teisių nepažeidžia.

Atsakovė nurodė ir tai, kad atlikus gyvenamojo namo mansardos rekonstrukciją ieškovė naudosis didesne gyvenamojo namo dalimi, o apeliantės naudojamas gyvenamojo namo plotas dėl to sumažės. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Byloje nustatyta, kad pagal rekonstrukcijos projektą yra didinama ieškovei priklausanti mansardos patalpų dalis, vietoje mansardoje esančių palėpės patalpų įrengiant gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bendraturčiui teisės aktuose nustatyta tvarka padidinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą (LR CK 4.77 str.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju namo rekonstrukcija bus vykdoma ieškovės lėšomis. Bylos duomenys patvirtina, kad rekonstravus mansardos patalpas atsakovės nuosavybės teisės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš esmės nesikeis. Atsakovė neįrodė ir aplinkybės, kad rekonstravus gyvenamojo namo mansardą bus nepagrįstai apribota atsakovės galimybė naudotis atsakovei priklausančiomis patalpomis (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad mansardos rekonstrukcija atsakovės teisių nepažeis ir tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovės A. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.