Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės atstovui pagal įgaliojimą V. G., ieškovės atstovui advokatui Petrui Žekiui,

dalyvaujant atsakovės atstovui pagal įgaliojimą K. M., atsakovės atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei A. M. dėl leidimo rekonstruoti namą be bendraturtės sutikimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. M., prašydama leisti ieškovei atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą J. K. projektavimo įmonės, į.k. 164682372, be atsakovės sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Nurodė, kad kartu su ieškove gyvena jos dukra, kuriai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis ir jos rūpintoja paskirta ieškovė. Ieškovė parengė projektinį pasiūlymą įrengti rampą po jos naudojamų patalpų langais ir nedidelę terasą, taip pat sumontuotas keltuvas, skirtas neįgaliam žmogui pakilti į mansardos patalpas, kurias planuojama padidinti pakėlus verandos sienas į viršų. Ieškovė pažymėjo, kad gyvenamojo namo plotas pagal projektinį pasiūlymą nekeičiamas. Savo siekius ieškovė atskleidė atsakovei pateikdama pareiškimą kartu su projektiniu pasiūlymu, kuriuo prašė duoti sutikimą pakeisti naudojimosi tvarką mansardos patalpomis 1-12 ir 1-13 ir duoti sutikimą įgyvendinti namo rekonstrukcijos projektą, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą projekte pasiūlytai rekonstrukcijai ir naudojimosi tvarkos mansardos patalpomis pakeitimui, atsisako visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti (b.l. 36-39).

Ieškovės atstovas advokatas Petras Žekys teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Romanas Lupeika prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė kodėl nesutinka su projektiniu pasiūlymu. Papildomai paaiškino, kad ieškovė jau yra pradėjusi statybos-remonto darbus, o tam atsakovės sutikimas nebuvo duotas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Remiantis VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai bei ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o bendrasavininkei atsakovei priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai bei ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-14). Turto valdymo tvarka nustatyta 2009-11-04 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2-808-666/2009 (naudojimosi tvarka liko nepakitusi pasikeitus turto savininkėms) (b.l. 15-17). 2010-07-08 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-899-824/2010, ieškovės dukrai L. B. įsteigta rūpyba, rūpintoja paskirta ieškovė, todėl L. B. gyvena su ieškove minėtame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Ieškovė siekia sudaryti savo dukrai tinkamas sąlygas mokslui ir poilsiui, todėl parengė projektinį pasiūlymą ir savo siekius atskleidė atsakovei per notaro biurą 2014-04-14 (b.l. 23). 2014-04-28 atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė duoti sutikimą pakeisti naudojimosi tvarką mansardos patalpomis bei įgyvendinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą (b.l. 24-25). Atsakovė atsisakymą argumentavo tuo, kad pirmiausia reiktų išspręsti naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu, o tik po to vykdyti statinio projektavimo ir derinimo su bendraturčiu darbus, nes nenustačius naudojimosi tvarkos žemės sklypu, pagal dabartinį pateiktą rekonstrukcijos projektą, būtų pažeistos atsakovės teisės, susijusios su planuojamu naujai įrengti patekimu į gyvenamąjį namą. Taip pat atsakovė nurodė, kad negali sutikti su siūlymu iš dalies pakeisti naudojimosi tvarką, nes tuomet atsakovė nebeturėtų galimybės pasigaminti šilto vandens, nes būtų panaikintas vandentiekio išvadas patalpoje žymimoje 1-13.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė teismui pranešimą dėl L. B. gyvenimo buities sąlygų pagerinimo, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog projektiniame pasiūlyme numatyti darbai rekonstruoti gyvenamąjį būstą, tikslu pagerinti jai gyvenimo buities sąlygas, kaip neįgaliajai, būtų vykdomi (b.l. 21). Kretingos rajono neįgaliųjų draugija teismui pateikė raštą, kuriuo pritaria parengtam projektui dėl rekonstrukcijos, siekiant užtikrinti L. B. laisvo judėjimo po būstą galimybę ir prašo leisti vykdyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą be atsakovės sutikimo (b.l. 22).

Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad ši įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos - statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.). Taigi statybas reglamentuojantis reguliavimas užtikrina, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat užtikrintų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Siekdamas gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį, jo statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei yra bendroji nuosavybė, o statinio rekonstrukcijos atveju - ir statinio bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p., 8 d. 5 ir 6 p.).

Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti savo siekius, būsimų darbų mastą ir planuojamą pasiekti rezultatą. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t.y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Taigi apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kt.).

Specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t.y. projektavimo metu. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė pateikti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt.

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė negali inicijuoti statinio projektavimo procedūros, nes atsakovė atsisako duoti sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Teismas nustatė, kad atsisakymo duoti ieškovei sutikimą argumentuotų motyvų atsakovė nepateikė ir neįrodė, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesu. Ieškovės pateiktame projektiniame pasiūlyme yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Taip pat atsakovė nenurodė kokių nors, jos nuomone, teisės normų pažeidimų. Teismas pažymi, jog į bylą pateiktas 2015-04-14 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus komisijos statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad prie namo pamato įrengtas gėlynas, o ne nuogrinda, dėl ko lyjant lietui vanduo galimai patenka į rūsio patalpas, priklausančias atsakovei, kur matyti prie lango ant sienos nubėgusio vandens žymės, neturi esminės reikšmės dėl šioje byloje nagrinėjamo dalyko (b.l. 94). Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas turi pagrindą pripažinti nemotyvuotu, t.y. protingais motyvais nepagrįstu ir kitam bendraturčiui trukdančiu įgyvendinti teisę į statybą, atsakovės atsisakymą duoti sutikimą ir laiko, jog toks atsakovės atsisakymas pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d.), todėl ieškinys tenkintinas. Teismas pažymi, kad, leidus ieškovei atlikti bendro daikto rekonstrukcijos darbus, nėra pažeidžiamos atsakovės nuosavybės teisės, nes teismo leidimas ieškovei atlikti statybos darbus be rekonstruojamo pastato bendraturtės sutikimo yra duotas tam tikslui, kad ieškovė gautų projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be atsakovės sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti.

Remiantis ieškovės į bylą pateiktais duomenimis dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo nustatyta, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 579,24 Eur (b.l. 5, 6) bei 41,99 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 621,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 93 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šioje civilinėje byloje valstybė patyrė 7,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteisiama iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovei V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą J. K. projektavimo įmonės, į.k. 164682372, be atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 621,23 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieno euro ir 23 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 579,24 Eur už teisinę pagalbą ir 41,99 Eur žyminis mokestis, ieškovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,63 Eur (septynis eurus ir 63 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos miesto apylinkės teismą.