Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, nuteistajam A. B., gynėjui advokatui Pauliui Alšauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 290 str. ir jam paskirta bausmė – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda; pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., prilyginat šį laiką 4 MGL (520 Lt) dydžio baudai. Baudą nustatyta sumokėti iki 2013-09-01.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 29 d., apie 11 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia spardydamas į duris, sugadino svetimą turtą -sulankstė duris, išgriovė sieną, tuo (duomenys neskelbtini) padarė 4323,28 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteistas pagal BK 290 str. už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 29 d., apie 11 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vartojo policijos pareigūnės, einančios valstybės tarnautojo funkcijas - (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. J. atžvilgiu necenzūrinius žodžius - „kurva, žiurke, mente“, „visos mentės- kurvos“, „gaidžiai, mentai, pederastai, debilai, būsit padaryti invalidais“ tokiu būdu įžeidė policijos pareigūnę.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Povilanskas skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, civilinio ieškovo(duomenys neskelbtini)apskrities VPK civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. B. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK naudai priteisti 4323,28 Lt. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nebuvo pareikštas ieškinys, nes civilinis ieškovas – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, ieškinį dėl žalos ir dydį pagrindžiančius dokumentus pateikė dar ikiteisminio tyrimo metu. Juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK atsakant į ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos raštą dėl padarytos žalos 2012-09-06 raštu Nr. 52-S-5943 nurodė, kad nusikaltimu civiliniam ieškovui padaryta 4323,28 Lt turtinė žala bei įgaliojo asmenį, kuris jų interesus atstovaus baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu civilinis ieškovas raštu išreiškė valią, jog jo naudai iš kalto asmens būtų priteista turtinė žala. Be to, civilinio ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį, davė išsamius parodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, leisdamas procese dalyvauti civilinio ieškovo atstovui, užduodamas jam klausimus dėl ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio, laikė, jog civilinis ieškovas tinkamai įgyvendino savo teises, tačiau priimdamas nuosprendį savo nuomonę pakeitė, kas rodo teismo nenuoseklumą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įsytame nekeliami specialūs reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys nebuvo apreikštas, yra nepagrįsta. Apeliantas teigia, jog, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintu reglamentavimu ir oficialiu teisės aiškinimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ieškinys surašytas nekvalifikuotai, privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti ir išaiškinti civilinio ieškovo teisę sutikslinti ieškinį arba ieškinį palikti nenagrinėtu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl civilinio ieškinio priėmė sprendimą, kuris nereglamentuotas baudžiamojo proceso kodekse. Prokuroras skunde teigia, jog byloje yra visos sąlygos ieškinio patenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo tenkinti, o nustatęs kad ieškinys surašytas nekvalifikuotai ar nepateikti jo dydį pagrindžiantys įrodymai, privalėjo inicijuoti civilinės bylos nagrinėjimą.

Nuteistasis A. B. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nuteistasis sutinka su teismo motyvais dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Tai pat nurodo, jog civilinio ieškovo nustatyta žala nepagrįsta jokiais įrodymais. Pažymi, jog nei liudytojas D. A., nei nukentėjusioji J. J. nenurodė, kad matė sugadintas duris, o liudytojas V. Š. parodė, kad būdamas sulaikymo kameroje durų apgadinimų nematė, girdėjo kalbą, kad bus kam nurašyti už sugadintas duris.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo nėra, šioje byloje keliamas civilinio ieškinio klausimas, todėl kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Prokuroras skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nepaduotas civilinis ieškinys ir jo nesprendė. Šį argumentą prokuroras motyvuoja tuo, jo baudžiamojo proceso įstatymas nekelia specialių reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, o civilinio ieškovo valia aiškiai išreikšta raštu ikiteisminio tyrimo metu pateiktame 2012-09-06 rašte Nr. 52-S-5943. Teisėjų kolegija sutinka su šiais skundo argumentais ir laiko juos pagrįstais.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo vaikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį ir teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, o BPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis asmuo, kuris reikalauja baudžiamojoje byloje atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, civiliniu ieškovu toks asmuo pripažįstamas prokuroro ar teismo nutartimi. Ir nors pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios, pažymėtina, jog nė viename iš šių BPK straipsnių nenurodyta, kokie konkretūs reikalavimai keliami civilinio ieškinio formai ir turiniui, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog byloje yra svarbu, kad civilinis ieškinys būtų suprantamas ir aiškus, kurį be papildomo tyrimo galima būtų išspręsti baudžiamojoje byloje, ir nereikalaujama, jog civilinis ieškinys byloje būtinai būtų pateiktas kaip atskiras procesinis dokumentas, idealiai atitinkantis CPK 135 str. nuostatas.

Teismų praktikoje laikoma, jog civilinis ieškinys pareikštas, jeigu rašytiniai duomenys atitinka bent minimalius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus - aiškūs ieškovas, atsakovas, ieškinio dalykas bei pagrindas, aiškus reikalavimas atlyginti konkrečią žalą.

Šioje byloje esantys ir teismo teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai duomenys, jų visuma patvirtina, jog byloje dar ikiteisminio tyrimo metu rašytine forma buvo pateiktas aiškus, suprantamas reikalavimas priteisti iš A. B. jo nusikalstama veika civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Iš bylos duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) Policijos komisariato 2012-08-31 raštu Nr. 52-79-S-3239 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK prašė informuoti, kokia žala padaryta (duomenys neskelbtini) apskrities VPK dėl turto sugadinimo, ar padaryta žala yra didelė, pateikti pareiškimą dėl civilinio ieškinio pareiškimo bei turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus, taip pat įgalioti asmenį, atstovausiantį (duomenys neskelbtini) apskrities VPK interesams ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00369-12 (b. l. 21). (duomenys neskelbtini) apskrities VPK L. e. viršininko pareigas R. J. atsakydamas į šį raštą 2012-09-06 raštu Nr. 52-S-9543, kuriame aiškiai išreiškė valią iš A. B. reikalauti turtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese. Šiame rašte aiškiai nurodė, jog rugpjūčio 29 dieną sulaikytasis A. B., būdamas (duomenys neskelbtini)rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje, apgadino laikino sulaikymo patalpos duros ir išgriovė dalį sienos. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padaryta 4323,28 Lt materialinė žala. Be to, šiame rašte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei teisme atstovaus (duomenys neskelbtini) policijos komisariato L. e. viršininko pareigas D. J. (t 1, b. l. 26). Gavus šį raštą bei atstovo įgaliojimą 2012-09-17 tyrėja R. A. nutarimu (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pripažino civiliniu ieškovu. Tyrėja laikė, jog minėtas raštas yra pakankamas suprasti civilinio ieškovo valią, kad jau šiuo raštu (duomenys neskelbtini) apskrities VPK reikalauja atlyginti dėl A. B. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą, reikšdamas konkretaus dydžio civilinį ieškinį. Šie duomenys patvirtina, jog jau ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškiai raštu išreikšta nukentėjusiojo valia reikalauti žalos atlyginimo būtent iš A. B..

Bylai patekus į teismą, visi teismo veiksmai rodė, jog teismas laiko civilinį ieškinį paduotu - teismas leido dalyvautis civilinio ieškovo atstovui, dėl ieškinio, jo dydžio buvo apklaustas tiek nuteistasis, tiek ir civilinio ieškovo atstovas, savo argumentus tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek ir dėl dydžio išsakė tiek nuteistasis, tiek ir civilinio ieškovo atstovas, dėl to buvo apklausiama ir nukentėjusioji bei liudytojai. Iš nuteistojo parodymų bei jo atsiliepimų taip pat matyti, jog jis suprato, kad jo atžvilgiu reiškiamas daugiau nei 4000 litų dydžio ieškinys, nurodė konkrečius nesutikimo su ieškiniu bei jo dydžiu argumentus, todėl jo teisės nebuvo pažeistos. Posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas atsakingas taip pat ir už tinkamą proceso dalyvių teisių išaiškinimą, tačiau teisiamojo posėdžio protokole nėra duomenų, kad teismas manytų, jog savo procesinių teisių civilinio ieškovo atstovas galimai nesuprato, procesas vyko taip, kaip kad byloje būtų buvęs pareikštas ieškinys. Visos šios aplinkybės rodo, jog teismas laikė, kad civilinis ieškinys byloje yra pareikštas tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, konstatavo, jog civilinis ieškinys nebuvo paduotas ir jis nenagrinėtas. Ši teismo išvada nepagrįsta, neteisėta, todėl šioje dalyje nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti keičiamas.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį turi būti išspręstas, tai yra - visiškai ar iš dalies patenkintas arba atmestas, ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Byloje pareikštas 4323,28 Lt dydžio civilinis ieškinys. Kaip duomenys, pagrindžiantys šio ieškinio dydį, pateikta lokalinė sąmata (b. l. 26), tačiau pažymėtina, jog lokalinė sąmata parodo tik galimas, būsimas išlaidas ateityje ir nepatvirtina, jog civilinis ieškovas dėl A. B. nusikalstamos veikos faktiškai patyrė būtent nurodyto dydžio žalą, todėl šis įrodymas nepatvirtina faktiškai patirtų išlaidų ir negali būti pagrindas priteisti visą reikalaujamą sumą. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsikirtimuose į apeliacinį skundą su pareikštu žalos dydžiu nesutinka. Apeliacinės instancijos teisme jokie nauji, papildomi duomenys dėl faktiškai padarytos žalos dydžio nepateikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio klausimas iš esmės negali būti išspręstas, prokuroro skundas priteisti visą reikalaujamą sumą pilnai tenkinant civilinį ieškinį, negali būti tenkinamas, todėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog civilinio ieškinio klausimas byloje išspręstas neteisingai, nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti pakeistas (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti.

Civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.