Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mansela“ atstovei J. Z. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mansela“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aivintra“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S. dėl skolos priteisimo arba sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mansela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės BUAB „Aivintra“ 122778,28 EUR skolą; nustačius, kad buvo sudaryti įskaitymo sandoriai, pripažinti įskaitymo sandorius niekinias ir negaliojančiais bei taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės 12277,28 EUR sumą. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 12277,58 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1288-343/2022 iškėlė bankroto bylą ieškovei, minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 30 d. Iki bankroto bylos iškėlimo buvęs ieškovės vadovas A. V. tik 2023 m. vasario 14 d. perdavė administratoriui BUAB „Mansela“ dokumentus. Po dokumentų perdavimo administratorius nustatė, kad ieškovė pagal dvi PVM sąskaitas faktūras pardavė atsakovei „UAB „Aivintra“ paskutinį turėtą UAB „Mansela“ turtą, t. y. prekes už 12277,28 EUR kainą. Sąskaitose nurodytas atsiskaitymo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 10789,91 EUR pagal 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MAN Nr. 00002, ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. 1487,37 EUR pagal PVM sąskaitą faktūrą MAN Nr. 00003. Nei ieškovės kasoje, nei banke nėra fiksuoti piniginių lėšų už minėtas prekes gavimas iš UAB „Aivintra“. Trečiasis asmuo J. S. buvo ieškovės darbuotoja, užėmusi Skandinavijos šalių direktorės pareigas. J. S. taip pat nuo 2022 m. birželio 29 d. taip pat vadovavo ir UAB „Aivintra“ ir nuo 2022 m. birželio 23 d. tapo šios įmonės vienintele akcininke. UAB „Mansela“ buhalterinės sąskaitos „Pirkėjų skolų vertė“ apyvartoje nurodyta, kad UAB „Aivintra“ turi 12277,28 EUR skolą ieškovei bei UAB „Mansela“ turi 12277,28 EUR skolą UAB „Aivintra“. Pagal UAB „Mansela“ darbuotojos J. S. avansinės apyskaitos suvestinę ieškovės bankroto administratorė nustatė, kad 1487,37 EUR suma, kurią ieškovei buvo skolinga atsakovė UAB „Aivintra“, ura apskaityta UAB „Mansela“ apskaitoje kaip gauta atskaitingo asmens ir panaudota atskaitingam asmeniui dengiant UAB „Mansela“ įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad laikoma, jog sąskaita apmokėta atskaitingo, nes parduotos prekės susijusiai įmonei UAB „Aivintra“.

Atsakovė UAB „Aivintra“ ir trečiasis asmuo atsakovo pusėje J. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog su UAB „Mansela“ nebuvo sudaryta sutarčių, nes buvo sudarytos dvi didelės sutartys, kurios nutrauktos dėl buvusios trečiojo asmens kolegės A. Č. veiksmų, šmeižiant trečiąjį asmenį ir ieškovės direktorių klientams. Trečiasis asmuo J. S. nurodo, jog norėjo padėti ieškovės direktoriui, kuris yra neįgalus, tačiau ryžosi verslui užsienio valstybėse. UAB „Mansela“ buvo pervesta 50000,00 EUR UAB „Aivintra“ priklausančių piniginių lėšų, nes UAB „Aivintra“ neturėjo savo banko sąskaitos. UAB „Mansela“ nuo gegužės mėnesio nebuvo nei vieno darbuotojo, todėl ji negalėjo vykdyti sutarčių. Dėl šios priežasties sutartis buvo sudaryta tik su UAB „Aivintra“. Trečiasis asmuo J. S. atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad kartu su UAB „Mansela“ direktoriumi „nurašė už skolą“ 10000,00 EUR ir UAB „Mansela“ dar liko papildomai skolinga J. S. 4800,00 EUR darbo užmokesčio bei atostoginius. Be to, J. S. priklausė piniginis priedas nuo sudarytų sutarčių, kurio ji taip pat negavo. Norėdama padėti UAB „Mansela“ direktoriui J. S. atliko veiksmus dėl UAB „Mansela“ suteiktos paskolos perdavimo UAB „Aivintra“. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad UAB „Mansela“ liko skolinga UAB „Aivintra apie 130000,00 EUR pagal sąskaitas faktūras.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė BUAB „Mansela“ pardavė atsakovei BUAB „Aivintra“ prekių bendrai 12277,28 EUR sumai. Tai patvirtina UAB „Mansela“ 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra MAN Nr. 00002, pagal kurią UAB „Mansela“ perdavė UAB „Aivintra“ prekių už 10789,91 EUR sumą, apmokėjimo terminas – iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. (e.b.l. 14-22, tomas 1). Taip pat pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą UAB „Mansela“ perdavė UAB „Aivintra“ prekių už 1487,37 EUR sumą, atsiskaitymo terminas iki 2022 m. rugsėjo 5 d. (e.b.l. 23, tomas 1). Atsakovė UAB „Aivintra“ už minėtas prekes neatsiskaitė. Atsakovė UAB „Aivintra“ ir trečiasis asmuo J. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad už prekes mokėtina 10789,91 EUR suma buvo įskaityta UAB „Mansela“ skolos UAB „Aivintra“ pagal pastarosios išrašytas sąskaitas dengimui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalis numato, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra prievolės pabaigos pagrindas. Priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, tokio sandorio buvimą privalo įrodyti asmuo, kuris įrodinėja savo prievolės pasibaigimą įskaitymu, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovė. Taigi tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, jis turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis).

Įskaitymas galimas vienašališku šalies pareiškimu, nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnis imperatyviai nurodyta, jog apie įskaitymą turi būti informuojama priešinga šalis, kurios reikalavimą siekiama įskaityti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytoje normoje nenurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai būdai ar formos ir detali tvarka, t. y. joje nurodytos principinės įskaitymo nuostatos, kurių esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Tai reiškia, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jei įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-407/2011).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų – UAB „Mansela“ 2022 m. spalio 31 d. balanso, buhalterinė sąskaitos „Pirkėjų skolų vertė“ matyti, kad įskaitymas įvykdytas abiejų šalių veiksmais, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nebuvo CK 6.131 straipsnyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Viena iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų įskaitymo sąlygų yra tai, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas.

Įskaitomam priešpriešiniam reikalavimui pagrįsti atsakovė pateikė 2022 m. spalio 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB SME Capital 3 ir UAB „Aivintra“, pagal kurią UAB SME Capital 3 perleido UAB „Aivintra“ visas teises ir pareigas, reikalavimus ir gaunamą naudą pagal UAB „SME Capital 3“ ir UAB „Mansela“ 2022 m. balandžio 21 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. CP3/22-04-21/3; reikalavimo teisės perleidimo dieną reikalavimai į UAB „Mansela“ sudarė 16000,00 EUR (15000,0 EUR pagrindinė skola ir 163,2 proc. metinės palūkanos bei 0,24 proc. kiti skolininko vykdytini mokėjimai (e. b. l. 3–6, tomas 2). Minėtos sutarties 2.3 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į reikalavimo teises bei pareigas pereina pirkėjui (UAB „Aivintra“) sandorio užbaigimo dieną. Pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.1 punktą, 3.2 punktą UAB „Aivintra“ įsipareigojo ne vėliau, kaip iki 2025 m. balandžio 21 d. sumokėti pardavėjui 16000,00 EUR pirkimo kainą, o 4.1 punkte numatyta, kad sandoris užbaigiamas pardavėjui elektroniniu paštu patvirtinant pirkėjui, kad visa pirkimo kaina gauta ir įskaityta į šioje sutartyje nurodytą pardavėjo banko sąskaitą. UAB „Aivintra“ nuosavybės teisei į pagal minėtą reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleidžiamą UAB „Mansela“ skolą patvirtinti atsakovė pateikė UAB „SME Capital 3“ ir UAB „Aivitra“ 2022 m. spalio 13 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1 prie 2022 m. spalio 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, tačiau minėtas aktas nepasirašytas pardavėjo UAB „SME Capital 3“ (e.b.l. 15, tomas 2). Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Aivintra“ sumokėjo 16000,00 EUR sudarančią reikalavimo perleidimo sutarties kainą pardavėjui. UAB „Aivintra“ 2022 m. spalio 13 d. sudarė su UAB „SME Capital 3“ paskolos sutartį, pagal kurią UAB „SME Capital 3“ suteikė UAB „Aivintra“ tokio paties dydžio, t. y. 16000,00 EUR paskolą (e.b.l. 23, tomas 2). Iš minėtų sandorių sąlygų darytina išvada, jog UAB „Aivintra“ minėtais sandoriais perėmė ne UAB „Mansela“ skolą, o teises ir pareigas į UAB „Mansela“ suteiktą paskolą ir ja naudojosi savo reikmėms. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos suma buvo panaudota UAB „Mansela“ interesais.

Trečiasis asmuo J. S. buvo ieškovės UAB „Mansela“ darbuotoja, o nuo 2022 m. birželio 29 d. ir atsakovės UAB „Aivintra“ vadovė, taip pat nuo 2022 m. birželio 23 d. atsakovės vienintelė akcininkė.

Iš UAB „Mansela“ apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m spalio 6 d.) matyti, kad nuo 2022 m. gegužės 16 d. bendrovėje dirbo tik direktorius A. V. (atleidimo data 2022 m. rugpjūčio 20 d.) ir J. S. (atleidimo data 2022 m. rugsėjo 1 d.) (e.b.l. 130-131, tomas 1). UAB „Mansela“ avansinėje apyskaitoje už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. nurodyta J. S., kaip UAB „Mansela“ atskaitingo asmens išlaidų data nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. laikotarpiu, kuriuo UAB „Mansela“ jokios veiklos nevykdė (e.b.l. 34, tomas1). Byloje taip pat nepateikta įrodymų apie UAB „Mansela“ skolų minėtoje avansinėje apyskaitoje, kurias padengė J. S., susidarymo pagrindą bei šių skolų faktinį sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Be to, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog J. S. būtų perleidusi savo reikalavimo teisę į UAB „Mansela“ pagal minėtą avansinę apyskaitą UAB „Aivintra“. Taigi, minėta avansinė apyskaita taip pat nepatvirtina atsakovės kreditoriaus reikalavimo teisės į UAB „Mansela“ 12277,28 EUR sumai.

Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 16 d. pavedimu į ieškovės sąskaitą Nr. LT423500010015077151, esančią UAB Paysera Lt, gauta 50000,00 EUR suma š Švedijoje registruotos AB Borg Industries (e.b.l. 37-51). Iš minėtos sąskaitos 2022 m. birželio 17 d. pavedimu pervesta į J. S. banko sąskaitą 20000,00 EUR suma, o 2022 m. birželio 19 d. dar 20000,00 EUR suma, iš viso 40000,00 EUR. Ieškovė su ieškiniu pateikė teismui 2022 m. birželio 16 d. trišalę sutartį Nr. MNS20220621, sudarytą tarp UAB „Mansela“, UAB „Aivintra“ ir AB „Fjallsjohus“, kaip užsakovo, kurios 2 punkte nurodyta, jog UAB „Mansela“ informuoja AB Fjallsjohus“ sudariusi sutartį su UAB „Aivintra“ dėl Marijanos projekto perdavimo, kadangi dėl finansinių sunkumų negali įgyvendinti šio projekto, todėl perveda pinigus į privačią J. S. sąskaitą 2022 m. birželio 17 d. tol, kol įmonė gaus savo sąskaitą banke. UAB „Mansela“ pervesta suma yra 40000,00 EUR. Kadangi turėjo būti pervesta 50000,00 EUR, tai 10000,00 EUR lieka skoloje UAB „Aivintra“. Minėta trišalė sutartis taip pat nepatvirtina atsakovės kreditoriaus reikalavimo teisės į ieškovę, nes iš šios sutarties turinio nėra galimybės nustatyti nei 50000,00 EUR mokėjimo į UAB „Mansela“ sąskaitą, nei 40000,00 EUR mokėjimo iš UAB „Mansela“ į J. S. sąskaitą paskirties. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių UAB „Aivintra“ teisę gauti iš UAB „Mansela“ sutartyje nurodytą 50000,00 EUR sumą, t. y. jog UAB „Aivintra“ būtų perėmusi iš UAB „Mansela“ pareigą vykdyti prievoles, už kurias į UAB „Mansela“ sąskaitą AB Borg Industries sumokėjo 50000,00 EUR sumą.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė savo reikalavimo teisės į UAB „Mansela“ įskaitomai 12277,28 EUR sumai. Iš aukščiau nurodytų sandorių matyti, jog UAB „Aivintra“ jokios UAB „Mansela“ skolos neperėmė, o perėmė teises į UAB SME Capital 3 UAB „Mansela“ suteiktą paskolą, kurią pati ir naudojo savo interesais. Aplinkybė, kad iš UAB „Mansela“ sąskaitos į J. S. banko sąskaitą buvo pervesta 40000,00 EUR suma, taip pat nepatvirtina atsakovės kreditoriaus teisės ieškovės atžvilgiu.

Viena iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų įskaitymo sąlygų yra tai, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas. Nagrinėjamu atveju atsakovė įskaitymo metu nebuvo atsakovės kreditoriumi įskaitymo sumai, sudarančiai 12277,28 EUR.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtinti UAB „Mansela“ kreditorių reikalavimai 26325,44 EUR sumai. Kadangi nustatyta, jog atsakovė nebuvo ieškovės kreditoriumi ir neturėjo teisės atlikti įskaitymą, toks įskaitymo sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių interesus nepriklausomai nuo kreditorių reikalavimo teisės atsiradimo momento.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įskaitymo sandoris pripažįstamas negaliojančiu ir įskaitymo suma, taikant restituciją, priteisiama iš atsakovės ieškovei.

Ieškovės reikalavimas priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra bankrutuojančios įmonės, todėl atleistos nuo žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 264–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės UAB „Aivintra“ įskaitymo sandorį negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės BUAB „Aivintra“ ieškovei BUAB „Mansela“ 12277,28 EUR (dvylika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt septynis eurus, dvidešimjt aštuonis euro centus).

Priteisti iš atsakovės BUAB „Aivintra“ ieškovei BUAB „Mansela“ 6 (šešis) proc. metinių palūkanų už priteistą 12277,28 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės BUAB „Aivintra“ valstybei 34,49 EUR (trisdešimt keturis eurus, keturiasdešimt devynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.