Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui H. H. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo – G. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 21), nustatyta, jog nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra M. S. ir H. H. (duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 22), patvirtina, jog M. S. (duomenys neskelbtini) mirė.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17-20), nustatyta, jog teismas nutarė paimti nepilnametį vaiką E. S. iš jos įstatyminio atstovo tėvo H. H., teismui nustačius, jog vaiko tėvas, ko neginčija ir pats, toliau tiesiogiai nesirūpina savo nepilnametės dukters teisėmis ir pareigomis, yra nusišalinęs nuo tiesioginio savo nepilnametės dukters auklėjimo ir rūpinimosi ja. Nepilnametės E. S. priežiūra, auklėjimas, jos teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas yra faktiškai perduotas trečiajam asmeniui, nepilnametės močiutei – G. S.

2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į atsakovą H. H. su informacija, jog 2021 m. spalio 6 d. vyks vaiko globos peržiūra, atsakovui pasiūlyta informuoti skyrių ar jis ketina dalyvauti peržiūroje arba raštu pateikti savo poziciją. Atsakovas pateiktame pranešime (el. b. l. 23-24) nurodė, jog jo nuomone oficialią globos teisę turi tik E. S. močiutė G. S. Pažymėjo, kad bendrauja su dukra per Skype, reguliariai ją lanko, gyvena ir dirba Vokietijoje, nuolat gyventi Lietuvoje negali ir neketina. Pažymėjo, jog dukra jo namuose visada laukiama, ne kartą siūlė atvykti pasisvečiuoti kartu su seneliais. Nurodė, jog su G. S. ne kartą kalbėjo apie galimybę ateityje dukrai atvykti gyventi su tėvu Vokietijoje, kai jie bus tam pakankamai pasiruošę, ypač kalbine prasme.

Iš 2021 m. spalio 6 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto (el. b. l. 4), nustatyta, jog nepilnametė E. S. lanko mokyklą, pirmą klasę, mokykloje turi draugų. Mergaitė turi penkias seseris, dvi iš jų lanko tą pačią mokyklą, su sesėmis bendrauja, susitinka. Mergaitė nurodė, jog tėtis skambina, kartais atvažiuoja į Lietuvą, tačiau mergaitė niekad negalvojo apie tai, kad galėtų gyventi kur nors kitur, nei močiutės namuose.

Byloje pateiktas 2021 m. spalio 6 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32-34), kuris patvirtina, jog G. S. tinkamai atlieka globėjos pareigas, nepilnametės E. S. teisės ir teisėti interesai atstovaujami tinkamai, nutarta tęsti E. S. nuolatinę globą G. S. šeimoje, taip pat priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl H. H. terminuoto tėvo valdžios ribojimo dukters E. S. atžvilgiu.

2021 m. spalio 26 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ išvada Dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir/ar dalyvio veiklai Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5-13) patvirtina, jog G. S. yra tinkamas asmuo auginti E. S. nuolatinėje globoje. 2021 m. spalio 22 d. Medicininis pažymėjimas (el. b. l. 14) patvirtina, jog pagal sveikatos būklę G. S. globoti gali. G. S. bei jos sutuoktinis A. S. sutinka, jog G. S. būtų nuolatine anūkės E. S. globėja (el. b. l. 15-16). Teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistųjų registro patvirtina, jog G. S. yra neteista, administracinių nusižengimų neturi (el. b. l. 99-100).

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) išdavus teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką E. S. iš jos įstatyminio atstovo tėvo H. H., atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, nesirūpino savo dukters teisėmis ir pareigomis, buvo nusišalinęs nuo tiesioginio savo nepilnametės dukters auklėjimo ir rūpinimosi ja. Nors atsakovas ir bendrauja su dukterimi elektroninio ryšio priemonėmis, teikia jai išlaikymą, kartais atvyksta aplankyti į Lietuvą, tačiau faktiškai E. S. rūpinasi, auklėja, jos teises ir teisėtus interesus atstovauja bei gina nepilnametės močiutė G. S.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visgi pritaria ieškovo nuomonei, kad tėvo valdžia šiuo atveju turėtų būti ribojama laikinai tokiu būdu suteikiant atsakovui galimybę padaryti teigiamas išvadas, imtis aktyvių veiksmų, kad situacija šeimoje pasikeistų į gerąją pusę. Atsakovas su dukra bendrauja, aplanko, ją išlaiko, todėl turi realių galimybių pasikeisti, pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovui įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinas laikinas tėvo valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovui, kad jis stengtųsi sukurti sąlygas auginti nepilnametį vaiką, susigrąžinti vaiką į šeimą, kreiptųsi į specialistus, siekdamas gauti pagalbos bendraujant su vaiku. Esant nustatytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko interesais, atsakovui taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 str. straipsniai).

Nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvo valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Pažymėtina, kad konkretaus termino nenustatymas neturi būti atsakovo suprantamas kaip leidimas piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis nuolat kreipiantis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, jei aplinkybės, kurios buvo šio apribojimo pagrindu, nėra išnykusios. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu atveju tai reikštų atsakovo pastangas imtis iniciatyvos bendrauti su vaiku, palaikyti ryšius su juo, domėtis vaiko gyvenimu, jį lankyti ir išlaikyti, kreiptis pagalbos į specialistus, pripažinti šeimos problemas ir jas spręsti.

Apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai – CK 3.256 straipsnis. Įstatymas nustato, kad vaikams, neturintiems 14 metų, nustatoma globa, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad nepilnametės E. S. motina yra mirusi, o tėvui apribojama tėvo valdžia į dukrą bei vertinant aplinkybę, kad nepilnametė nuo pat motinos mirties gyvena su močiute, jai nustatoma nuolatinė globa.

Bylos duomenimis nepilnametei E. S. nustačius laikinąją globą, jos globėja paskirta močiutė – trečiasis asmuo G. S., kuri pateikė rašytinį sutikimą tapti anūkės nuolatinė globėja. Sutikimą, jog sutuoktinė taptų anūkės globėja pateikė ir jos sutuoktinis A. S. Savo apsisprendimą trečiasis asmuo patvirtino ir teismo posėdžio metu. Iš bylos duomenų nustatyta, jog vaiko globos kokybė G. S. šeimoje yra gera. Kitų asmenų, norinčių globoti nepilnametę, nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad G. S. skyrimas nuolatine nepilnametės globėja nepažeis CK 3.259 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl nepilnametės E. S. močiutė skirtina nuolatine nepilnametės globėja, vaiko globos ir gyvenamoji vietos nustatytinos nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktai).

Globėja skiriamai G. S. išaiškinama, kad globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvo valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodines išmokas po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius, taip pat į atsakovo amžių, jo galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnametį vaiką, į tai, jog atsakovas savanoriškai teikia būtent tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai ir prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo neišreiškė, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti. E. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nuolatinė globėja G. S. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovui H. H., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo H. H. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2021-12-02) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nustatytą laikinąją globą ir nustatyti jai nuolatinę globą.

Paskirti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.