- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- I3-5322-463/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03351-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“, Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- valstybinės įmonės „Registrų centras“, Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybinės įmonės „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 17–23), prašydama: 1) panaikinti VĮ „Registrų centras“ Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius) 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. NSPR4-1211 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti VĮ „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. NCSPR-32 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – Komisijos sprendimas) (teismo patikslinta pagal pateiktus tikslius dokumento metaduomenis) ir 3) įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymą (toliau – Prašymas). Skundas grindžiamas tokiais argumentais.
1.1. Skyrius nepagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į 1/9 (24,79 kv. m ploto) Tvarto (toliau – Tvartas), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas) dalį, kaip priklausinį, o Komisija nepagrįstai patvirtino tokį atsisakymą, tik formaliai įvertinus Prašyme pateiktus argumentus ir iš esmės jų neišnagrinėjusi, neįsigilinusi į Prašymo esmę. Komisija neįvertino argumento, kad 1992 m. įsigijus Butą iš Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Buto savininkui atsirado nuosavybės teisės kaip ir į patį Butą, taip ir į jo priklausinį – 1/9 Tvarto dalį. Tai žymintis įrašas turėjo būti padarytas dar 1992 m. Komisija neįvertino aplinkybės, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą (toliau – Registras) nuo 1998 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad dar iki 1998 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Įstatymas), Registre turėjo būti padarytas įrašas apie tai, kad Tvartas yra pastato, kuriame yra Butas, priklausinys. Atitinkamai 1/9 Tvarto dalis priklauso Butui. Ši klaida turi būti ištaisyta ir galėjo būti ištaisyta patenkinus Prašymą, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš 1992 m. rugpjūčio 27 d. Buto įkainojimo akte Nr. 175 (toliau – Aktas), kuriame apskaičiuota kaina nurodyta 2.4 eilutė, kurioje pažymėta, kad gyvenamojo namo, namo dalies, buvo priklausinių – pagalbinių pastatų ir kitų statinių kaina. Tai reiškia, kad privatizuojant Butą, Buto priklausiniais galėjo būti pagalbiniai ūkiniai pastatai ir kiti statiniai. Prie Buto priklausinių Tvartas būtent ir priskirtas Buto priklausiniu, kas atspindėta Buto Statinių aprašyme ir Akte. Vadinasi, Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokykla pardavė Butą kartu su 1/9 Tvarto dalis ir 1/9 pastogės dalis, kas įrodo, kad Butas buvo įsigytas kartu su priklausiniu – 1/9 Tvarto dalimi, todėl 1/9 Tvarto dalis turėjo būti įregistruotas Registre kaip Buto priklausinys.
Atsiliepimas
2. Gautas VĮ „Registrų centras“ atsiliepimas (b. l. 37–44, 101–102), kuris laikomas Skyriaus atsiliepimu, kuriame nesutinkama su pareiškėjos skundu ir prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Registras ir Nekilnojamojo turto kadastras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie Registre sukauptus duomenis teikti. Registro tvarkytojas atsako už tai, kad Registre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Registro įstatyme nustatyta tvarka. Registro tvarkytojas tik įregistruoja nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Registro tvarkytojui Registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Teritorinis registratorius, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo priskirtą kompetenciją, nesprendžia, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, nes jam įstatymais nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Esminė teritorinio registratoriaus funkciją, lemianti ir jo kompetenciją, yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į Registrą, dokumentų, kurie yra išvardinti Įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu.
2.2. Šiuo atveju pareiškėjos Prašymas nebuvo patenkintas, nustačius Įstatymo 29 straipsnio 9 punkte nurodytą aplinkybę – jau yra priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu – ir Įstatymo 29 straipsnio 7 punkte nurodytą aplinkybę – įstatymai nenumato galimybės prašomos įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Registre. Nagrinėdama Prašymą, Komisija nustatė, kad pareiškėja ne tik Prašymu, bet ir 2019 m. kovo 28 d. prašymu (toliau – ankstesnis Prašymas) prašė įregistruoti nuosavybės teisę į tą patį nekilnojamąjį daiktą – 1/9 Tvarto dalį, pateikdama tą patį dokumentą – 1992 m. rugpjūčio 20 d. Buto techninės apskaitos bylos kopiją. Su Prašymu pareiškėja taip pat pateikė 2020 m. birželio 22 d. ND bylą ir Registro išrašą. Komisija, vertindama, ar šie dokumentai laikytini pateiktais papildomai, nustatė, kad minėta ND byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenis patvirtinantis dokumentas, būtinas registruojant nekilnojamąjį daiktą, tačiau šis dokumentas nėra įtvirtintas Įstatymo 22 straipsnyje kaip nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą patvirtinantis dokumentas. Registro išrašas taip pat nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra tie, kurių pagrindu būtų galima registruoti nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį. Vertinant ankstesnį Prašymą, buvo įvertinta pateikta 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis, todėl šis dokumentas nėra laikomas pateiktu papildomai. Be to, šios sutarties pagrindu pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į 1/9 Tvarto dalį, nors ir teigia priešingai. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad iš Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvo įsigyta kartu su Butu ir 1/9 Tvarto dalį, nes tokių duomenų pateiktoje 1992 m. rugsėjo 23 d. sutartyje nėra. Todėl visiškai pagrįstai pareiškėjos Prašymas nebuvo patenkintas. Buto ar patalpos priklausinys Registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas. Šiuo atveju Tvartas yra visiškai kitame statinyje nei Butas. Tai taip pat patvirtina, kad 1/9 Tvarto dalis negali būti registruojama Registre kaip Buto priklausinys. Kaip matyti, imperatyvi įstatymo nuostata tokios galimybės nenumato, o teritorinis registratorius gali veikti tik jam įstatymo leidėjo suteiktos kompetencijos ribose. Pareiškėjos tik teismui pateikti duomenys ir dokumentai: Aktas ir Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. spalio 19 d. pažyma Nr. 2066 „Apie V. V. pirkimo-pardavimo sutartį“ (su mokėjimo pranešimu) (toliau – Pažyma) taip pat negali būti laikoma tinkamais dokumentais, kurių pagrindu, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsniu, galėtų būti įregistruojama pareiškėjos nuosavybės teisė į 1/9 Tvarto dalį. Šie dokumentai neįrodo, kad Tvartas yra pastato, kuriame yra Butas priklausinys, ar kad 1/9 Tvarto dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Be to, šie dokumentai nebuvo pateikti nei Skyriui, nei Komisijai, todėl skundžiamų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas neturėtų būti vertinamas šių dokumentų pagrindu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių skundo teiginį, kad dar iki 1998 m. sausio 1 d. Registre turėjo būti padarytas įrašas apie tai, kad Tvartas, yra pastato, kuriame yra Butas priklausinys.
2.3. Šiuo atveju pareiškėja siekia įrodyti administracinėje byloje savo nuosavybės teisių atsiradimą į 1/9 Tvarto dalį, tačiau neturi tai vienareikšmiškai patvirtinančių dokumentų, kurie yra nustatyti Įstatymo 22 straipsnyje. Visgi tai pareiškėja turėtų įrodinėti ne administracinėje, bet civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad padavusi skundą administraciniam teismui, pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Šiuo atveju skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir patenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 108, 109).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo įregistruoti Registre pareiškėjos nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį kaip Buto priklausinį teisėtumo ir pagrįstumo. Šis atsisakymas įformintas Skyriaus sprendimu, kuris išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo paliktas nepakeistas Komisijos sprendimu, kurių teisėtumas ir pagrįstumas ir bus vertinamas.
5. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.
5.1. Pareiškėja 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VŠ-2313 pagrindu įsigijo Butą (b. l. 53–57), šis faktas įregistruotas Registre (b. l. 62–64).
5.2. Pareiškėja ankstesniu Prašymu (b. l. 46) prašė Skyriaus įregistruoti Registre, be kita ko, jos nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį. Su ankstesniu Prašymu pareiškėja pateikė Skyriui 1992 m. rugpjūčio 20 d. Buto techninės apskaitos bylos kopiją (b. l. 58–61).
5.3. Skyrius, išnagrinėjęs ankstesnį Prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsniu, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu, priėmė 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SPR4-986 (14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ankstesnis Skyriaus sprendimas) (b. l. 47–50), šiuo nusprendė netenkinti pareiškėjos ankstesnio Prašymo. Skyrius nustatė, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas ir 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VŠ 2313, kurią Skyrius vertino, nors pareiškėja jos nebuvo pateikusi, neįrodo pareiškėjos nuosavybės teisių į ūkinių pastatų dalis, tarp jų – 1/9 Tvarto dalį, atsiradimo.
5.4. Pareiškėja kreipėsi dar kartą į Skyrių su Prašymu (b. l. 51–52), prašydama įregistruoti Registre 1/9 Tvarto dalį kaip Buto priklausinį ir išduoti šį faktą patvirtinantį išrašą. Prašyme pareiškėja nurodė, kad pastate, kuriame yra Butas, įrengtas krosninis šildymas. Todėl prie šio pastato yra Tvartas, kurio 1/9 dalį naudoja kiekvieni šio pastato butų gyventojai, kaip butų priklausinį. Tai, kad 1/9 Tvarto dalis yra pareiškėjos Buto priklausinys patvirtinta 1992 m. rugpjūčio 20 d. Buto techninės apskaitos byla, tačiau tai nėra įregistruota Registre. Prie Prašymo pareiškėja Skyriui pateikė jau su ankstesniu Prašymu teiktus dokumentus, 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VŠ-2313 (kurią Skyrius jau įvertino priimdamas ankstesnį Skyriaus sprendimą), Registro išrašą (b. l. 62–64) ir 2020 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (b. l. 65–77).
5.5. Skyrius, išnagrinėjęs Prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 ir 9 punktais, priėmė Skyriaus sprendimą (b. l. 24–25), šiuo netenkino pareiškėjos Prašymo. Skyrius nustatė, kad jau dėl to paties dalyko buvo priimtas ankstesnis Skyriaus sprendimas. Taip pat pažymėjo, kad buto ar patalpos priklausinys Registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas.
5.6. 2020 m. rugpjūčio 21 d. Registre įregistruotas Tvartas (b. l. 98–100).
5.7. Pareiškėja, nesutikusi su tokiu Skyriaus sprendimu, padavė 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą Komisijai (b. l. 80–82), kuriuo prašoma panaikinti Skyriaus sprendimą ir išnagrinėti Prašymą iš esmės, įregistruojant Registre įrašą apie tai, kad 1/9 Tvarto dalis priklauso Butui. Šis skundas grindžiamas analogiškais argumentais, kurie išdėstyti skunde teismui.
5.9. Pareiškėja kartu su Pažyma (b. l. 26) gavo Aktą (b. l. 28), taip pat kartu su Vilniaus regiono valstybės archyvo 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. V5-2066 „Apie V. V. pirkimo-pardavimo sutartį“ (b. l. 29) gavo Buto mokėjimo pranešimą (b. l. 30), Buto Statinių aprašymą ir įkainojimą (b. l. 31), pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą (b. l. 33).
5.10. Pareiškėja, nesutikusi su tokiu sprendimu, padavė skundą teismui, kurį grindžia argumentais, kad dar 1992 m. pirminiams Buto savininkams įsigijus Butą iš Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Buto savininkams atsirado nuosavybės teisės kaip ir į patį Butą, taip ir į jo priklausinį – 1/9 Tvarto dalį, ir tai žymintis įrašas Registre turėjo būti perkeltas nuo 1998 m. sausio 1 d., o faktą, kad 1/9 Tvarto dalis priklauso Butui patvirtina pateikti dokumentai. Pareiškėja su skundu pateikė dokumentus, nurodytus teismo sprendimo 5.9 papunktyje, kurie nebuvo pateikti nei Skyriui, nei Komisijai.
6. Ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) įtvirtintomis nuostatomis, nustatančiomis administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (3 straipsnio 2 dalis). Prireikus bylos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiriamos teismo ex officio (liet. savo iniciatyva) (ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis).
7. Šiuo atveju kilusio ginčo teisinį santykį iš esmės reglamentuoja ne tik visiems viešojo administravimo subjektams taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), bet ir pareiškėjos Prašymo pateikimo metu galiojęs Įstatymas (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) ir duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę tvarką nustatantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nuostatai) (2020 m. kovo 18 d. redakcija).
7.1. VAĮ 3 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi ir išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, nustatyti individualiam administraciniam aktui, kuris yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (2 straipsnio 9 dalis), įtvirtinti VAĮ 8 straipsnyje.
7.2. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14 ir kt.).
7.3. Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Pagal Įstatymo 3 straipsnį, nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę. Visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 4 straipsnis). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro tvarkytoją sudaro centrinis padalinys – Centrinis registratorius ir teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Būtent teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, o centrinis registratorius, be kitų funkcijų, jiems vadovauja ir kontroliuoja jų veiklą (Įstatymo 7 ir 8 straipsniai). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Registre registruojami žemės sklypai, statiniai, būtai daugiabučiuose namuose, patalpos, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į Registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas.
7.4. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami Registro duomenų banke (to paties straipsnio 2 dalis). Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio Registro įrašą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kaip buto ar patalpos priklausinys Registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas.
7.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, yra padaręs išvadą, kad tais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti kaip savarankišką (pagrindinį) daiktą ar šį daiktą įregistruoti kaip kito – pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausinį, jeigu tai leidžia daikto prigimtis. Taigi, sprendžiant dėl daikto likimo, teisiškai reikšmingas ir sukuriantis teisinius padarinius yra daikto savininko apsisprendimas, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2011). Ginčus dėl daikto pripažinimo priklausiniu sprendžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-383-969/2015), ne ginčo tvarka nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, pavyzdžiui, dėl statinio (jo dalies) traktavimo atitinkamo pastato priklausiniu bendrosios kompetencijos teismai. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto registratorius (teritorinis registratorius, šiuo atveju – Skyrius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).
7.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos pozicijos, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai (šiuo nagrinėjamu atveju – Skyriui) bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija (šiuo nagrinėjamu atveju – Skyrius) tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.).
7.7. Įstatymo 22 straipsnyje išvardyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, t. y. 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Atitinkamai Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Išnagrinėjęs prašymą įregistruoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. Sprendimas atmesti prašymą – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti Registre (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas), turi būti priimtas tuomet, kai nustatyta nors viena iš Įstatymo 29 straipsnyje įvardytų aplinkybių. Viena iš jų nurodyta 9 punkte – atsisakoma daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti Registre, jeigu jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.
7.8. Nuostatų 14.2.5 papunktyje nustatyta, kad Registre įrašomi ir saugomi duomenys apie nekilnojamųjų daiktų priklausinius, nurodant priklausinio priskyrimą konkrečiam nekilnojamajam daiktui ir priklausinio pavadinimą.
8. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Registro tvarkytojas, gavęs prašymą įregistruoti daiktines teises į Registrą, turi pareigą išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją. Dokumentai, kurie turi būti pateikti Registro tvarkytojui, išvardyti Įstatymo 22 straipsnyje. Nustačius, kad Registro tvarkytojui pateikti dokumentai nepatvirtina prašomos įregistruoti daiktinės teisės, Registro tvarkytojas turi atsisakyti patenkinti tokį prašymą. Daiktinės teisės registracija Registre negalima, jeigu, pavyzdžiui, nepateikiami dokumentai, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikti dokumentai aiškiai neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti, arba tokia registracija prieštarauja įstatymų reikalavimams.
9. Pirmiausia aktualu pažymėti, kad šiuo atveju pareiškėja nekelia ginčo, kad Skyrius netinkamai identifikavo, jog Prašymas teikiamas pakartotinai ir dėl jo jau yra priimtas ankstesnis Skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta patenkinti ankstesnį Prašymą. Pareiškėja nekelia ginčo dėl „tų pačių dokumentų“ teisinio kvalifikavimo. Pareiškėja neginčija ir Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 7 dalies taikymo. Šiuo atveju pareiškėja ginčą kelia dėl Skyriaus sprendimo dalies, kuria netenkintas Prašymas į pagrindinio daikto – Buto – Registro įrašą įregistruoti duomenis apie tai, kad 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys, nes pareiškėjos pateikti dokumentai, tiek teikiant ankstesnį Prašymą, tiek ir Prašymą pripažinti nepatvirtinančiais prašomos įregistruoti daiktinės teisės, ir atitinkamai Komisijos sprendimo, kuriuo ši Skyriaus išvada buvo patvirtinta. Atitinkamai šios bylos ribos ir yra šių sprendimų (dalies) teisminė patikra. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos pateikti dokumentai yra pakankami tam, kad jos prašoma registracija būtų atlikta. Tuo tarpu Skyrius laikosi pozicijos, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami tokiai teisinei registracijai atlikti, nes jie nepatvirtina, jog Buto priklausinys yra Tvartas ir kad pareiškėja įsigijo Butą kartu su priklausiniu, t. y. įgijo nuosavybės teises į 1/9 Tvarto dalį, kas lemtų išvadą, kad 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys. Įvertinusi ginčo ribas ir ginčo teisinių santykių reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju byla skundo ribose iš esmės bus išnagrinėta nustačius, ar Skyrius, netenkindamas Prašymo, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra nepakankami registracijai atlikti. Todėl toliau bus įvertinta, ar Skyrius, netenkindamas Prašymo, jam priskirtas funkcijas atliko tinkamai, patikrinta, ar Skyriaus išvada, jog pareiškėjos pateikti dokumentai yra nepakankami tam, kad prašoma registracija būtų atlikta, yra teisėta ir pagrįsta, ir atitinkamai ar tokią išvadą patvirtinęs Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tik nustačius, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra pakankami registracijai atlikti, bus pagrindas pripažinti Skyriaus sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, nes tik tokiu atveju bus pripažinta, kad nebuvo kliūčių pareiškėjos Prašymą patenkinti.
10. Sprendžiant dėl Skyriaus, kaip Registro tvarkytojo funkcijų, aktualu pažymėti, kad daiktines teises, kurios yra civilinės teisės, ar civilines pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo Registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010).
11. Kilusio ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės teisės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Kaip yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2050-520/2016).
12. Kaip jau buvo minėta, bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus dėl atitinkamo nekilnojamojo daikto pripažinimo priklausiniu, vertindami ginčo nekilnojamojo daikto teisinį statusą, ne ginčo tvarka nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, pavyzdžiui, dėl statinio (jo dalies) traktavimo atitinkamo pastato priklausiniu.
13. Įstatymo 22 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad rašytiniai sandoriai yra tas dokumentas, kuris gali pagrįsti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, suvaržymą ar juridinius faktus, registruotinus Registre. Šiuo atveju nustatyta, kad Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą jo netenkino, pripažinęs, kad jau dėl to paties yra priimtas ankstesnis Skyriaus sprendimas, kurio metu pateiktu pateikti dokumentai ir Prašymo metu pateikti dokumentai iš esmės nekeičia padarytos išvados, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra įgijusi nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėja kelia ginčą dėl dokumentų pripažinimo nepakankamais atlikti prašomą registraciją. Iš tiesų 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. VŠ-2313 nėra nurodyta, kad pareiškėja kartu įsigijo Butą su priklausiniu, t. y. 1/9 Tvarto dalimi. Šiuo atveju pareiškėja pateikė ir kitus dokumentus, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad 1/9 Tvarto dalis figūravo kaip Buto priklausinys dar nuo Buto privatizavimo laikų, Butą nuosavybės teise valdžius ankstesniems savininkams. Tačiau, šioje vietoje būtina akcentuoti, kad Skyrius neturi įgaliojimų vertinti pateiktų dokumentų teisėtumo ar jų vertinti bendrai ir padaryti išvadas dėl pareiškėjos daiktinių teisių atsiradimo ar su jomis susijusių juridinių faktų. Todėl nors pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos pateikti dokumentai (1992 m. rugpjūčio 20 d. Buto techninės apskaitos bylos kopija, 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VŠ 2313, Registro išrašas ir 2020 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla) yra pakankami registracijai atlikti, tačiau jų pateikimas, nustačius, kad pagrindinis dokumentas, turintis patvirtinanti pareiškėjos nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį, tam, kad ši civilinė teisė būtų įregistruota Registre, to nepatvirtina, nekeičia esminės išvados – kad Skyrius negali atlikti registracijos, nes jam pateikti dokumentai nepatvirtina to, ką siekia įregistruoti pareiškėja. Pareiškėja nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie be papildomo Registro tvarkytojo vertinimo besąlygiškai patvirtintų, kad Tvartas yra pastato, kuriame yra Butas, priklausinys, ir atitinkamai Butui priklauso 1/9 Tvarto dalis, kuris yra Buto priklausinys. Šiuo atveju pareiškėjos skundo argumentai, kuriais ji tiesiog grindžia savo nuomonę dėl atsiradusios klaidos vertinami kritiškai, nesudarantys pagrindo abejoti Skyriaus sprendimu. Šiuo atveju ir tik teismui pateikta Pažyma, Aktas, Buto mokėjimo pranešimas, Buto Statinių aprašymas ir įkainojimas, pareiškimas apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą nekeičia šios išvados taip pat. Todėl darytina išvada, kad Skyriaus išvada, jog pareiškėjos pateikti dokumentai yra nepakankami tam, kad prašoma registracija būtų atlikta, yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai teisėta ir pagrįsta Komisijos išvada patvirtinanti Skyriaus sprendimą.
14. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, skundą taip pat grindžia argumentu, kad faktas, jog 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys, buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, todėl šie duomenys turėjo būti perrašyti į Registrą dar 1998 m. sausio 1 d. Šis argumentas vertinamas kritiškai. Pirma, kaip jau nustatyta, 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VŠ-2313 pareiškėjai nuosavybės teisės į 1/9 Tvarto dalį, kaip Buto priklausinį, neperduotos. Antra, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad faktas, jog 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys, buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Byloje tokių duomenų nėra. Trečia, šis skundo argumentas vertinamas kaip pareiškėjos nuomonė, grindžiama subjektyviu pareiškėjos situacijos vertinimu, kuris, nustačius, kad nėra ją patvirtinančių įrodymų, tokiu atveju teismo nesaisto.
15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Skyrius, būdamas teritorinis viešojo administravimo subjektas, turi pareigą, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, elgtis aktyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, dokumentų, kurie buvo pateikti Skyriui pagrindu, pareiškėja iš tiesų galėtų inicijuoti bylą civiline tvarka dėl 1/9 Tvarto dalies teisinio statuso. Atitinkamai su tuo sutinka ir Skyrius, kuris atsiliepime nurodo, kad pareiškėja, kreipdamasi į Skyrių ir teikdama skundą administraciniam teismui, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Tačiau, kaip matyti, apie tai Skyrius procedūros metu pareiškėjos neinformavo. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija atkreipia Skyriaus dėmesį į jam nustatytą pareigą elgtis efektyviai (VAĮ 3 straipsnio 6 punktas) ir ieškoti veiksmingų būdų kaip spręsti problemas (VAĮ 3 straipsnio 12 punktas), o ne formaliai vykdyti procedūrą.
16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad Skyrius ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, savo funkcijas atliko netinkamai. Teisėjų kolegija skundo ribose nenustatė pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, kad Skyrius būtų netinkamai išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą, o Komisija neteisėtai ir nepagrįstai patvirtinusi Skyriaus sprendimą. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.