- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-235-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59104-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- Ž. R.
- Kaltinamasis
- Ž. R.
- Nukentėjusysis
- M. J., K. M.
- Advokatai
- Aida Lilija Krukonienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta:
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienų) metų laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus, jeigu tai susiję su darbo pareigų vykdymu, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant 10 (dešimt) MGL dydžio – 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką ir nustatant 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokai sumokėti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Iš kaltinamojo Ž. R. nukentėjusiajam M. J. priteista 700 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (trys šimtai eurų) turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš kaltinamojo Ž. R. nukentėjusiajam K. M. priteista 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam Ž. R., gyv. (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui - butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 2,94 kv m ploto pažymėtu R-15,esančiam (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant butu disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip pakeisti esamą jo teisinį statusą paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, turto saugotoju paliekant kaltinamąjį Ž. R., o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. R. (toliau – Ž. R.) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad grasino nužudyti bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra: 2018 m. gruodžio 14 d. apie 17.15 val. kieme prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promil. girtumas), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, siekdamas įbauginti, iš striukės kišenės išsitraukė daiktą panašų į pistoletą, juo sudavė vieną kartą M. J. (toliau – M. J.) į kaktos sritį, tada sugriebė ranka už kaklo ir jį laikydamas įrėmė daiktą panašų į pistoletą į kaktą, perbraukė juo per kaktą ir nukreipęs daiktą panašų į ginklą į K. M. (toliau – K. M.) sakydamas „nušausiu jus abu, nuvešiu į kapines, užkasiu ir viskas“, po to du-tris kartus buvo pakėlęs ir įrėmęs į kaktą M. J. daiktą panašų į pistoletą, tokiu būdu grasino nužudyti M. J. ir K. M., savo agresyviais veiksmais ir žodžiais sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas, bei savo smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje.
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu konstatavo, jog kaltinamojo Ž. R. kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kita teismo posėdyje ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat atmesti priteistus civilinius ieškinius, kadangi pirmos instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos. Teismas įrodymų tyrimą, pasak apelianto, atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nėra pagrįstos, jos grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis. Visus byloje esančius neaiškumus teismas aiškino ne nuteistojo naudai.
3.1. Skunde nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nepreziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo, šiuo atveju galioja principas – nėra nusikaltimo be kaltės.
3.2. Skundo autorius nurodo, jog su M. J. buvo sudaręs susitarimą dėl paminklo pastatymo, sumokėjus 100 Eur avansą ir vėliau perdavus likusią 2 500 Eur sumą nuteistasis pastebėjo, jog pastatytas ne toks paminklas, kurį buvo užsisakęs. Dėl ko Ž. R. kreipėsi į M. J., kad pastarasis ištaisytų savo darbų broką arba grąžintų sumokėtus pinigus. Nuteistasis pažymi, jog toks įvykis už kurį yra nuteistas neįvyko, o nukentėjusieji M. J. ir K. M. nuteistąjį apkalba, nenorėdami grąžinti pinigų už nekokybiškai atliktą darbą. Nuteistasis nurodo, jog pats M. J. galėjo susižaloti, kadangi jo veikla yra paminklų gamyba ir statymas, fiziniai darbai, todėl tikėtina, jog kaktos nubrozdinimas galimas dėl įvairių aplinkybių atliekant įvairius fizinius darbus, neatsargiai elgiantis su įrankiais, įrenginiais ir panašiai.
3.3. Skundo autorius pažymi, kad teismas negali savo išvadų grįsti tik nukentėjusiųjų parodymais, nepašalinęs prieštaravimų tarp jų pačių ir kitų liudytojų bei nuteistojo parodymų, kai nukentėjusiųjų parodymų patikimumas kelia pagrįstas abejones. Be to, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir samprotavimais. Pažymi, kad teismas nesiėmė jokių priemonių pašalinti neaiškumų ir abejonių.
3.4. Pasak apelianto, logiški, objektyviai, nešališkai ir teisingai, nesuteikiant vieniems įrodymams išskirtinio svarbumo, apelianto kaltės neįrodo nei nukentėjusiųjų ir jų pokalbiai telefonu, nei jų prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai, nei jų atvykimas prie apelianto gyvenamosios vietos, nei prieštaringi policijos pareigūnų parodymai.
3.5. Kad apeliantas neįvykdė jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų patvirtina U. R. ir I. V. nuoseklūs parodymai, atliktų kratų neigiami rezultatai, visuomenės neatsiliepimas į prašymą padėti policijai ir medicininių dokumentų klastojimas.
3.6. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ši išvada, pasak apelianto, neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi kaip minėta anksčiau įrodymai buvo įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas analizavo ir vertino tik nuteistąjį kaltinančias aplinkybes, remdamasis abejotinais motyvais laikė nepatikimais dukters U. R. ir sugyventinės I. V. parodymus, nepagrįstai nesirėmė ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustų K. M. ir U. R. anksčiau teisme duotais parodymais. Apylinkės teismas išsamiai neanalizuodamas byloje surinktų duomenų, nepašalinęs abejonių ir prieštaravimų, didžiausią dėmesį sutelkdamas į aplinkybes, neva patvirtinančias nukentėjusiųjų parodymų patikimumą, priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.
3.7. Apibendrinant visa tai kas išsakyta, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo padarytos objektyvių bylos duomenų neatitinkančios išvados, išsamiai, visapusiškai, netarpiškai neištirti, neišnagrinėti bei BPK tvarka neįvertinti visi bylai reikšmingi duomenys, neteisėtai ignoruoti bylai itin reikšmingi, apelianto nekaltumą patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos nuosprendis turi būti panaikintas ir byla nutraukta tam, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.
4. Atsiliepimų į nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą negauta.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė A. L. Krukonienė prašė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais tenkinti ir bylą nutraukti. Prokuroras R. Mackevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo Ž. R. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas Ž. R. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino. Teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo kaltės įrodymų yra pakankamai.
9. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo jį išteisinti. Teigia, kad toks įvykis už kurį yra nuteistas neįvyko, o nukentėjusieji M. J. ir K. M. nuteistąjį apkalba, nenorėdami grąžinti pinigų už nekokybiškai atliktą darbą. Nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, jie nesutampa su liudytojų, nuteistojo parodymais, o esant prieštaravimų, remtis jais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka, kadangi skundo autoriaus nurodytos aplinkybės prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
10. BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 145 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Taigi, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto.
11. M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme patvirtino tai, kad jis 2018 m. gruodžio 14 d. apie 17val. kartu su kolega K. M. nuvežė Ž. R. reikalaujamą sutartį. Iš namo atėjo apgirtęs Ž. R., kieme prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ėmė reikšti pretenzijas dėl pastatyto paminklo spalvos, dydžio ir išsitraukė daiktą panašų į pistoletą, juo sudavė vieną kartą į kaktos sritį. Tada sugriebė ranka už kaklo ir jį laikydamas įrėmė pistoletą į kaktą, perbraukė juo per kaktą ir kelis kartus nukreipdamas ginklą į jį grasino jog nušaus, nuveš į kapines ir užkas. Buvo labai išsigandęs, todėl ėmė pataikauti Ž. R., prašydamas viską spręsti gražiuoju.( t.1. b.l 23, 36-40, t.2.b.l. 170-174). Nukentėjusysis K. M. visose apklausose nurodė, kad Ž. R. būdamas akivaizdžiai neblaivus, iš striukės išsitraukęs ginklą, juo kirto M. J. į kaktą, pasirodė kraujas, jis išsigando. Į jį buvo nukreipęs du ar tris kartus ginklą ir grąsino, kad nušaus, nuveš į kapines ir prie savo tėvų užkas. Ne kartą sakė, kad nudės abu. Jis labai išsigando, o M. matė kaip rankos drebėjo iš išgąsčio ( t.1. b.l. 95-96, 98-99, t.2.b.l. 174). Visos esminės faktinės aplinkybės atsispindi nukentėjusiųjų duotose parodymuose viso proceso metu, todėl skundo argumentai, kad nukentėjusiųjų parodymai nesutampa, juose yra prieštaravimų, yra nepagrįsti.
12. Nukentėjusiųjų patikimumą lėmė ir tai, kad byloje surinkti ir ištirti bei įvertinti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtino M. J. ir K. M. nurodytas aplinkybes: M. J. nustatytas sužalojimas veido srityje, tą patvirtina asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė (1 t., b. l. 62) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71). Šiuose dokumentuose nurodyta, jog nukentėjusiajam M. J. padarytas sužalojimas – odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimas padarytas kietu buku, riboto paviršiaus žalojančiu daiktu. Nukentėjusiojo M. J. sužalojimus patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (1 t., b. l. 75), kurioje matyti sužalojimai esantys kaktoje. Liudytojas D. S. apklausiamas tiek iki teisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme nurodė, kad atvykus į įvykio vietą ir Ž. R. pasiteiravus kas atsitiko, Ž. R. pasakė, kad konfliktas kilo dėl paminklo, jam nepatiko kokį paminklą pastatė, jis pareiškė pretenzijas dėl pinigų grąžinimo ir susistumdė (2 t., b. l. 175). Atkreiptinas dėmesys, jog pas Ž. R. atvykęs policijos pareigūnas negalėjo žinoti tokių aplinkybių, jeigu jų nebūtų nurodęs pats nuteistasis. Be to užfiksuoti telefoniniai kontaktai tarp nukentėjusiojo M. J. ir nuteistojo Ž. R. patvirtina nukentėjusiojo M. J. teiginius, kad iki įvykio jie kalbėjosi telefonu. M. J. telefonas apie 17 valandą veikė bokštų esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (t. 1. b.l. 193, t. 2. b. l. 10). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis grįžęs į (duomenys neskelbtini) nedelsiant pareiškimu kreipėsi į policiją dėl prieš jį įvykdytų veikų ir nurodė konkretų asmenį (t.1.b.l. 1,9). Be to jis tą patį vakarą apie 20 val. kreipėsi į medikus, dėl jam padarytų sužalojimų ir medikams nurodė sužalojimo priežastį – buvo užpultas. Su pistoletu trenkė į kaktą (t.1.b.l. 62-65). Taigi šių įrodymų visuma paneigia nuteistojo versiją, jog įvykio iš viso nebuvo, nukentėjusysis galėjo susižaloti kitu metu. Įvertinus tai, kad nuo įvykio iki nukentėjusiųjų apklausos teisiamajame posėdyje praėjo beveik metai laiko, be to įvykio metu abu nukentėjusieji buvo labai išgąsdinti, natūralu, kad kai kurios neesminės aplinkybės gali būti nurodomos skirtingai, kaip pavyzdžiui: nuteistasis grasino nuvežimu ir pakasimu į mišką ar į kapines ir pnš. Tačiau dėl esminių faktinių aplinkybių, laiko, vietos, fizinio smurto ir grąsinimų vartojimo, nukentėjusiųjų parodymai išliko nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.
13. Nuteistasis teigia, kad teismas rėmėsi prieštaringais policijos pareigūnų parodymais. Šiuo atveju pažymėtina, kad liudytojas D. S. ir liudytojas L. I. nurodė, kad buvo atvykę pas nuteistąjį Ž. R. į namus adresu (duomenys neskelbtini), aiškintis aplinkybių dėl įvykusio konflikto. Liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad bendravo su Ž. R. (2 t., b. l. 175), liudytojas L. I. apklausiamas teisme parodė, kad su Ž. R. daugiau bendravo policijos pareigūnas D. S., o pastarasis stovėjo ir žiūrėjo (3 t., b. l. 13). 2019 m. gruodžio 4 d. vykusio posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. I. parodymai, kuriuos pastarasis taip pat patvirtino. Iš to seka išvada, kad liudytojas L.I. galėjo negirdėti viso pokalbio tarp D. S. ir Ž. R.. Esant šioms aplinkybėms policijos pareigūnų L. I. bei D.S. parodymų aukštesnysis teismas nelaiko prieštaringais, kaip tai siūlo apeliantas. Nors nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų U. R. ir I. V. parodymais, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šių liudytojų parodymai vertinami kaip suinteresuotų asmenų parodymai. I. V. yra sugyventinė, o U. R. nuteistojo dukra. Išanalizavęs šių liudytojų parodymus duotus teisme, apylinkės teismas darė logiškas išvadas, kad tiek I. V. ( dirba iki 17 valandos), tiek U. R., galėjo grįžti į namus po to, kai konfliktas jau buvo pasibaigęs, o nuteistasis jau buvo spėjęs grįžti į namus.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nustatyta nuteistojo kaltė, tai reiškia jog nenustatyta ar nuteistasis veikė tyčia, ar dėl neatsargumo. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Nusikaltimo numatyto BK 145 straipsnyje subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
15. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog Ž. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju M. J. metu panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu tokiu būdu: nukentėjusiajam M. J. panašiu daiktu į ginklą sudavė vieną kartą į kaktos sritį bei sugriebęs jį už kaklo, pastarajam perbraukė daiktu panašiu į ginklą per kaktą, padarydamas nežymų sveikatos sužalojimą. Tai reiškia, kad padarius sužalojimus galvoje su turimu daiktu panašiu į ginklą, jis jau tuo metu elgėsi pavojingai nukentėjusiojo atžvilgiu ir natūralu, kad nukentėjusysis jautė išgąstį ir baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Šios aplinkybės nustatytos nukentėjusiųjų M. J. ir K. M. parodymais. Jų parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai M. J. galėjo būti padaryti 2018-12-14, apie 17.15 val. ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra ginklą įremiant į M. J. kaktą ( t.1.b.l.71). Tokie neblaivaus asmens veiksmai, smūgio sudavimas ginklu, kelis kartus pridėjimas prie nukentėjusiojo galvos ir grasinimai nušovimu, bei ginklo nukreipimas į kitą nukentėjusįjį K. M. ir išsakyti nuteistojo grasinimai, kad juos abu nušaus ir nuveš į kapines bei užkas, šioje situacijoje sudarė realų pagrindą bijoti dėl savo sveikatos ir gyvybės. Kaip jau minėta motyvai, dėl ko taip elgėsi nuteistasis (dėl prastos darbų kokybės, ar dėl atsiskaitymo už atliktą darbą ir pnš.) įtakos veikos juridiniam kvalifikavimui, neturi.
16. Veika numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, o veika numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje gali būti padaroma tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad daiktu panašiu į ginklą buvo suduotas nukentėjusiajam M. J. smūgis į kaktą rodo, kad apeliantas veikė tyčia, nes nukentėjusiajam M. J. nustatyta kirsta dešinio antakio žaizda bei odos nubrozdijimai kaktoje ( t.1. b.l. 71), taip veikdamas jis suprato, kad sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, o galimai bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Pasekmių atžvilgiu jam buvo tas pats, kokias konkrečias pasekmes sukels jo šie veiksmai, todėl darytina išvada, kad Ž. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą M. J. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tačiau išsakydamas grasinimus, kad abu nušaus ir užkas, nuteistasis siekė įbauginti nukentėjusiuosius ir įbauginimo realumui pagrįsti panaudojo daiktą panašų į pistoletą, todėl šie jo veiksmai rodo, jog Ž. R. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai Ž. R. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį konstatuodamas, jog Ž. R. veikoje yra visi būtini šių nusikalstamų veikų požymiai. Tai, kad ginklas ar į jį panašus daiktas, kuriuo buvo grasinama nukentėjusiesiems, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas, neturi lemiamos įtakos šios veikos kvalifikavimui.
17. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atmesti priteistus civilinius ieškinius, šio savo prašymo nemotyvuodamas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas palieka galioti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam Ž. R., nėra teisinio pagrindo tenkinti šioje dalyje apeliacinį skundą ir civilinius ieškinius atmesti.
18. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ž. R. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo jį išteisinti nei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Naikinti ar keisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį Ž. R. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio atmesti.