- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- AN2-183-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00117-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiajo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.5.2Administracinio nusižengimo protokolo turinys (ANK 609 str.)
- 21.5.3Administracinio nurodymo surašymo pagrindai ir jo įvykdymo padariniai (ANK 610 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. (M. B.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur bauda už tai, kad 2021 m. sausio 3 d. 20.31 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, surengė asmeninę šventę, kurioje dalyvavo daugiau nei vienos šeimos ir vieno namų ūkio asmenys, tuo J. A. (J. A.) ir T. F. sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.8.2 ir 2.1.2.1 punktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo gautas pareiškėjo M. B. skundas, kuriuo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. B. už ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtas įspėjimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. B. sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, šioje byloje nėra.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Institucija pripažįsta, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą ir patikrinęs visų bute buvusių suaugusių asmenų blaivumą, negalėjo remtis nustatytu neblaivumu ir pritaikyti Nutarimo 2.1.8.2 punkto reikalavimo, todėl padarė išvadą, kad M. B. Nutarimo 2.1.8.2 punkto nepažeidė. Vis dėlto Institucija apeliaciniame skunde konstatavo, kad M. B. pažeidė Nutarimo 2.1.8.1 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą ir M. B. už ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė įspėjimą, nutarime nurodydamas, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek laiko truko M. B. kontaktas su T. F. ir J. A. Institucija apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (duomenys neskelbtini) registre užfiksuoto pranešimo laiko 20.08 val. ir pareigūnų atvykimo laiko 20.31 val. – iki atvykstant pareigūnams, asmuo bute praleido apie 23 minutes, t. y. asmuo uždaroje patalpoje buvo ilgiau nei 15 minučių. Visi bute esantys asmenys buvo be kaukių.
3.2. Institucija taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ANK 45 straipsnio 1 dalį, nes ši norma taikoma ne karantino metu, o kadangi šalyje buvo paskelbtas visuotinis karantinas, turi būti taikoma ANK 45 straipsnio 4 dalis. ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19, ar ne. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad M. B. ir / ar su juo kartu buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai nemažina M. B. veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina pastarojo atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagrindo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-581/2020 nėra, kadangi iš esmės skiriasi minėtos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Pastebėta, jog bylos Nr. AN2-108-581/2020 atveju pažeidėjas buvo suklaidintas apsaugos darbuotojų ir įleistas į prekybos salę, be to, pažeidėjui administracinio nusižengimo protokole net nebuvo inkriminuotas privalomasis ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėties požymis – pavojingi padariniai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. S. apeliacinis skundas tenkintinas, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 3 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimai naikintini dėl esminių proceso teisės pažeidimų.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. administracinio nusižengimo bylą, pažeidė aptartas ANK nuostatas, skundžiamo nutarimo išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas.
8. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso pažeidimų, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka. ANK 639 straipsnis numato, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. Minimame XXXV skyriuje yra įtvirtintos bendrosios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklės. ANK 630 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
9. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. savo kaltės dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir neprašė bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nors tiesa, kad nė vienas proceso dalyvis neatvyko į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne dėl savarankiškai priimto tokio sprendimo, o todėl, kad jiems iš anksto buvo pranešta, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip nusprendus teisėjui (b. l. 5, 12). Taigi bylą nagrinėjantis teisėjas iš anksto priėmė sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nors tuo metu tam pagrindo nebuvo ir jis nežinojo, ar proceso dalyviai iš tiesų nebūtų atvykę į bylos nagrinėjimą, sudarius tam galimybę. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. skundą privalėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo pranešimuose, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat yra nurodyta, jog „Teismas yra pasirengęs užtikrinti bylos nagrinėjimą laikantis visų valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro karantino laikotarpiu nustatytų apribojimų, draudimų ir rekomendacijų.“ (b. l. 12). Toks teiginys niekaip nepaaiškina ir nepagrindžia teismo sprendimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi esama ir kitų būdų, kuriais galima užtikrinti proceso dalyvių saugumą pandemijos laikotarpiu (pavyzdžiu, organizuojant bylos nagrinėjimą nuotoliniu arba mišriu būdu).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Nepaisant to, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo karantino režimas, tačiau tai savaime nepanaikino ir nepakeitė Administracinių nusižengimų kodekso imperatyvių nuostatų, įskaitant ir nagrinėjamu atveju aktualaus imperatyvo, kad aptartas M. B. skundas privalėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, į posėdį šaukiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą ir kitus asmenis, esant pagrindui. Pažymėtina, kad jokie bylų nagrinėjimo reikalavimai teismams nebuvo pakeisti, pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.3¹ punktą. Pirmosios instancijos teismas posėdžius turėjo planuoti ir organizuoti, atsižvelgdamas į turimas Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo bei apylinkės teismo pirmininko įsakymus tuo klausimu. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gruodžio 28 d. rekomendacijose „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant teismų darbą numatyta, jog tarp visų posėdžio dalyvių turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas, t. y. būtent šio reikalavimo laikymąsi viso bylos nagrinėjimo metu galėjo siekti užtikrinti pirmosios instancijos teismas, organizuodamas bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas net nesprendė klausimo dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu ar mišriu būdu. Administracinių nusižengimų kodeksas yra orientuotas į bylų nagrinėjimą įprastomis sąlygomis, o jame įtvirtintas reglamentavimas nebuvo ir nėra skirtas situacijai, kuomet visoje šalyje dėl pandemijos yra paskelbtas karantinas. Tad akivaizdu, jog, siekiant užtikrinti nepertraukiamą bylų nagrinėjimą ir nagrinėjimo operatyvumo principą ekstremalios situacijos metu, teismai turėjo imtis papildomų priemonių. 2020 m. gruodžio 8 d. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į pokyčius teisiniame reguliavime ir sudėtingėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos suteiktus paaiškinimus dėl teismo posėdžių organizavimo, pateikė patikslintas rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, palaikydama būtinumą užtikrinti teismų veiklos tęstinumą, naudojantis nuotolinio komunikavimo priemonėmis ir būtinais atvejais organizuojant teismo darbą bei asmenų aptarnavimą saugiu fiziniu būdu. Rekomendacijose numatyta, kad, užtikrinant saugumą ir individualiai įvertinus galimybes bei poreikį organizuoti teismo posėdį byloje, teismo procesas gali būti organizuojamas žodiniu nuotoliniu, žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu), žodiniu fiziniu būdu. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo dėti maksimalias pastangas, siekdamas posėdžio formą lanksčiai priderinti prie galiojančio teisinio reglamentavimo, šalyje susiklosčiusios ekstremalios situacijos, visų proceso dalyvių pageidavimų bei paties teismo turimų techninių galimybių, o ne iš anksto, nesant teisinio pagrindo, nuspręsti nagrinėti M. B. skundą rašytinio proceso tvarka.
12. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuomet buvo nesilaikyta imperatyvių Administracinių nusižengimų kodekso normų ir M. B. skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, laikytini šiurkščiu ir esminiu proceso pažeidimu. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir neužtikrino tinkamo bei visapusiško jo teisės į gynybą įgyvendinimo. Žvelgiant retrospektyviai, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai įvertinti M. B. skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai apklausti jį patį ir įvykį mačiusius liudytojus, taip pat tyrimą atlikusius pareigūnus. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad M. B. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 3 d. nutarime nurodyta, kad M. B. 2021 m. sausio 3 d. 20.31 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surengė asmeninę šventę, kurioje dalyvavo daugiau nei vienos šeimos ir vieno namų ūkio asmenys, tuo J. A. ir T. F. sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.8.2 ir 2.1.2.1 punktų reikalavimų. Vis dėlto administracinio nusižengimo protokole minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. lapkričio 7 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 7.2 punktas), todėl šio teisės akto 2.1.2.1 punkto reikalavimų M. B. pažeisti 2021 m. sausio 3 d. negalėjo.
13. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos <...> karantino <...> metu <...>, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Jos taikymui būtina tiksli nuoroda į kitus teisės aktus. Šiuo atveju taikytinas M. B. surašyto administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 3 d.), kurio 1 punkte buvo numatyta, kad, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...>, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Šio nutarimo 2.1.8.2 punkte buvo numatyta, kad draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis, ir būtent šios normos pažeidimu yra kaltinamas M. B., todėl administracinei atsakomybei pagrįsti turėjo būti nustatyti būtent tokie jo neteisėti veiksmai.
14. Įvertinus Institucijos pareigūnų byloje surinktus įrodymus, tenka konstatuoti, kad asmeninės šventės rengimas T. F. bute, už kurį (ar bent dalyvavimą tokioje šventėje) turėtų būti atsakingas M. B., liko neįrodytas. Pats M. B. savo skunde pirmosios instancijos teismui tvirtino, kad T. F. bute šventės nebuvo surengęs nei jis, nei J. A. ar T. F. J. A. atėjo pas T. F. tam, kad susiruoštų eiti į lauką su vaikais paleisti fejerverkus, o M. B. buvo ką tik atėjęs į T. F. butą tam, kad J. A. grąžintų jam skolą. Alkoholinius gėrimus jie visi buvo vartoję atskirai, ne T. F. bute. Byloje surinkti duomenys (vaizdo įrašai iš įvykio vietos, įvykio kortelė, tarnybinis pranešimas) ir M. B. skunde pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 3 d., t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu, M. B. kartu su J. A. ir T. F. buvo pastarosios bute, adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė. Vis dėlto byloje surinkti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad T. F. namuose buvo surengta asmeninė šventė, todėl darytina išvada, kad M. B. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 3 d.) 2.1.8.2 punkto nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms būtų galima konstatuoti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 3 d.) 2.1.8.1 punkte numatyto reikalavimo (draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, taip pat 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus) pažeidimą, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje, negali patys pakeisti esminių nusižengimo aprašymo charakteristikų, nes taip būtų pažeista atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Nagrinėjamu atveju net ir iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog jo forma buvo užpildyta pagal J. A. ir / ar T. F. galbūt atliktus veiksmus, o vėliau, surašant administracinio nusižengimo protokolą M. B., tik pakeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardas ir pavardė. Tokia situacija rodo, kad M. B. negalėjo žinoti ir tinkamai suvokti, kokio administracinio nusižengimo padarymu yra kaltinamas, tuo labiau negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.
16. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) teismas gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).
17. Konstitucijos 31 straipsnis asmeniui garantuoja vieną svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų ANK 577 straipsnyje nustatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių. Taigi nagrinėjamu atveju aptariama ANK 635 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma, kadangi kyla klausimas ne tik dėl M. B. padarytos veikos kvalifikavimo, tačiau ir dėl jam pareikšto kaltinimo tinkamumo, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti išdėstomas aiškiai, nedviprasmiškai, nurodomos visos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro galbūt padaryto administracinio nusižengimo sudėtį. Iš nagrinėjamu atveju M. B. pareikšto kaltinimo, t. y. iš 2021 m. sausio 3 d. administracinio nusižengimo protokolo, nėra aišku, ar M. B. rengė asmeninę šventę T. F. bute, ar tik užsuko pas ją į svečius ir dalyvavo jau surengtoje kitų asmenų šventėje, ar apskritai jokios šventės nebuvo surengta ir tiesiog susitiko bei bendravo daugiau negu vienam namų ūkiui priklausantys asmenys. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo galbūt M. B. padarytą administracinį nusižengimą, tačiau jam pareikštas kaltinimas liko nepakeistas, neišdėstytos tikslios faktinės aplinkybės, o šių veiksmų negali atlikti apeliacinės instancijos teismas, kadangi tokiu atveju būtų priimtas siurprizinis sprendimas ir proceso dalyviai netektų galimybės šį procesinį sprendimą skųsti instancine tvarka, t. y. apeliacinės instancijos teismo nutartys ir nutarimai įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiami (ANK 654 straipsnis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju Institucija, atlikusi galbūt padaryto administracinio nusižengimo tyrimą, surašė ydingą administracinio nusižengimo protokolą, neatskleisdama M. B. pareikšto kaltinimo esmės, dėl to asmuo tiksliai nežinojo, nuo kokio kaltinimo turi gintis, taip padarydama esminį proceso teisės pažeidimą, kurio negali ištaisyti nei pirmosios instancijos, nei tuo labiau apeliacinės instancijos teismas, tad tenka konstatuoti, jog ir administracinio nusižengimo protokolo pagrindu priimti nutarimai turi esminių trūkumų.
19. Padarytą išvadą dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų patvirtina ir tai, jog protokolas buvo surašytas be administracinio nurodymo. Administracinis nurodymas – tai į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio 1 dalis). Administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu 1 500 Eur maksimali bauda (ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta (ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 5) šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas (ANK 610 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 6) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta (ANK 610 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
20. Galima spręsti, jog nagrinėjamu atveju M. B. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kadangi 2021 m. sausio 3 d. nutarime konstatuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vis dėlto būtina pažymėti, jog bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, kurie patvirtintų M. B. įvykio metu buvus neblaivų, t. y. nesama neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) patikrinimo akto, alkotesterio metrologinės patikros sertifikato, pareigūnų tarnybiniame pranešime yra užfiksuoti tikslūs T. F. ir J. A. girtumo laipsniai, tačiau M. B. tikslus girtumas (promilėmis) niekur nėra nurodytas. Nesant šių duomenų, negalima patikrinti, ar M. B. 2021 m. sausio 3 d. įvykio metu tikrai buvo neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio), todėl darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje buvo visos sąlygos, būtinos administraciniam nurodymui įrašyti į administracinio nusižengimo protokolą. ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi, todėl joje nustatytų reikalavimų nevykdymas reiškia esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nesutinka su pareikštu kaltinimu, nėra sąlyga, paneigianti ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog tais atvejais, kai nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-47-222/2019, Nr. 2AT-59-689/2019).
21. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negali pašalinti, todėl byla grąžintina tyrimą atlikusiai institucijai, kad ji galėtų pašalinti konstatuotus esminius proceso teisės pažeidimus. Kadangi ANK 653 straipsnis tiesiogiai nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą institucijai, o nagrinėjamoje situacijoje tokį sprendimą turėjo priimti pirmosios instancijos teismas, priimamas ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas nutarimas. Šiuo atveju apylinkės teismo nutarimas naikinamas visa apimtimi, nes M. B. atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 1 ar 4 dalis klausimas gali būti sprendžiamas, tik tinkamai surašius administracinio nusižengimo protokolą ir išsamiai atlikus įrodymų tyrimą bei teisingai pritaikius administracinio nusižengimo teisenos (proceso įstatymo) normas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimas naikintinas dėl esminio proceso teisės pažeidimo ir administracinio nusižengimo byla perduotina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. S. apeliacinį skundą.
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti M. B. (M. B.) administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriui.
Nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.