Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano B. V.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre, yra įregistruotas, registro Nr. 44/447249, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytas 1930 m. Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos į minėtą butą nėra registruotos.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, registro Nr. 50/120951, nustatyta, kad statiniui – gyvenamajam namui (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklauso pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., bei pastas daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises į 6 pastato tvarto dalis nekilnojamojo turto registre yra įregistravę 6 asmenys, kitos pastato tvarto dalys registre nėra registruotos. Taip pat Pastatų vidau plotų eksplikacija (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 12/100 pastato tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2023-012-29 raštu Nr. 6R-1114 nustatyta, kad patikrinus Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Šilutės rajono valdybos Privatizavimo tarnybos archyvinius 1993 m. dokumentus, duomenų apie privatizavimo komisijos sudarymo įsakymus, leidimus privatizuoti butus esančius adresu (duomenys neskelbtini), nerasta.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2024-01-09 raštu Nr. R3-123 patvirtinta, kad savivaldybės archyvuose nėra duomenų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2023-12-13 rašte Nr. Junk_V3-208 nurodė, kad duomenų apie buto esančio (duomenys neskelbtini) Įregistravimo faktą, savininką ar teisėtą valdytoją seniūnijos archyve nėra.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

VĮ Turto bankas, prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 12/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-13-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo -priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Įvertinus šioje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 12/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir šis turtas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn).

Apibendrinant tai kas išdėstyta, pareiškėjai neturint ir negalint gauti dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą turtą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 12/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 12/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.