- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- AN2-24-954/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01092-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria T. G. skundas tenkintas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla T. G. atžvilgiu grąžinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu T. G. nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nesilaikė ženklo Nr. 203 ,,Duoti kelią“ reikalavimo, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais T. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 9, 101, 154, 1 priedo 203 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1, 3 dalyse, už ką asmeniui paskirta galutinė 75 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, T. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai, kad būtų priimtas teisingas ir pagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl teismui nėra galimybės iš byloje esančių įrodymų visumos vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir Institucijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą arba, neįžvelgus pagrindo tenkinti pirmesnio prašymo, grąžinti T. G. skundą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nes administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų pakanka siekiant įvertinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą.
3.1. Apelianto vertinimu, žemesnės instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje byloje surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka T. G. kaltei dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo pagrįsti ir jokie papildomi veiksmai šiuo atveju nėra tikslingi. Pažymi, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
3.2. Skunde nurodoma, kad pagal byloje esančias fotonuotraukas, susidūrimas tarp transporto priemonių įvyko kuomet transporto priemonė FORD TRANSIT suko iš (duomenys neskelbtini) g. į dešinę į (duomenys neskelbtini) g. ir susidūrė su iš dešinės prieš eismą, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve, važiuojančiu krovininiu automobiliu MAN. Po susidūrimo transporto priemonė FORD TRANSIT pariedėjo atbulomis ir sustojo padėtyje taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose. Krovininis automobilis MAN po susidūrimo sustojo važiuojamoje kelio dalyje padėtyje taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose. Vertinant ant transporto priemonių esančius apgadinimus, transporto priemonių padėtis po susidūrimo, įvykio vietoje esančias ir fotonuotraukose matomas nubyrėjusias transporto priemonių duženas bei purvą ir kitus duomenis akivaizdu, jog susidūrimas įvyko vietoje, kurioje stovi krovininis automobilis MAN, ir tokioms išvadoms padaryti specialios žinios nereikalingos.
3.3. Institucijos vertinimu, šioje situacijoje transporto priemonių greičių, transporto priemonių stabdymo kelio, buvusių papildomų liudytojų apklausos bei įvykio vietoje buvusių kelio ženklų pastatymo atstumų nustatymas eismo įvykio mechanizmo nustatymui jokios reikšmės neturi, nes iš byloje esančių duomenų eismo įvykio mechanizmas aiškus. Byloje nekyla eismo įvykio mechanizmo ginčo klausimas. Šioje byloje T. G. teismui apskųsdamas Institucijos nutarimą nesutiko su situacijos teisiniu vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad jis kaltas dėl eismo įvykio.
3.4. Skundo autoriaus nuomone, vertinant susidūrimo vietą akivaizdu, kad transporto priemonė FORD TRANSIT nebuvo pilnai įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl ko pagrįstai galima daryti išvadą, jog transporto priemonės FORD TRANSIT vairuotojas prieš sukdamas į dešinę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nesudarys jokių kliūčių pagrindiniu keliu važiuojančiam kitam transportui. Jei FORD TRANSIT vairuotojas būtų atidžiai žiūrėjęs į dešinę, būtų matęs prie sankryžos artėjančią didelių gabaritų krovininę transporto priemonę MAN. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad krovininis automobilis MAN nemanevravo staigiai, t. y. pagal apgadinimus ir jų stiprumą bei transporto priemonių sustojimą po susidūrimo galima daryti išvadą, kad krovininis automobilis važiavo pakankamai lėtai, neviršijant leistino maksimalaus 50 km/val. greičio bei staiga į priešingos krypties eismo juostą neįvažiavo, nes krovininio automobilio gabaritai ženkliai didesni nei įprasto lengvojo automobilio. Jeigu krovininis automobilis MAN būtų staiga įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, po susidūrimo transporto priemonių padėtys būtų visai kitokios, taip pat būtų kitokio pobūdžio apgadinimai, būtų duženos nubyrėjusios kitokia kryptimi ir tokioms išvadoms padaryti nebūtinos jokios specialios žinios, tam užtenka suprasti transporto priemonių judėjimo ir eismo ypatumus. Taigi, Institucijos vertinimu iš administracinio nusižengimo bylos duomenų visumos akivaizdžiai matyti, kad susidariusioje kelio eismo situacijoje, transporto priemonės FORD TRANSIT vairuotojui prieš įvažiuojant į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, praleidus šia gatve prie sankryžos artėjančia kitą transporto priemonę MAN, vairuotojas turėjo realią galimybę išvengti eismo įvykio kilimo.
3.5. Institucijos teigimu krovininio automobilio MAN vairuotojo veiksmai (važiavo priešingos krypties eismo juosta) buvo nepriimtini, tačiau negalima teigti, kad tai tiesiogiai turėjo įtakos įvykiui įvykti, nes vis tiek transporto priemonės FORD TRANSIT vairuotojas sudarė kliūtį įvažiuodamas į pagrindinį kelią ir neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. KET nenumato pareigos pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančioms transporto priemonių vairuotojams praleisti (duoti kelią) iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. KET aiškiai reglamentuoja iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančios transporto priemonės vairuotojo pareigas, todėl krovininio automobilio MAN vairuotojas, važiuodamas pagrindine gatve, neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad šalutiniame kelyje esančios transporto priemonės vairuotojas jo nepraleis, sudarys kliūtį ir dėl to įvyks eismo įvykis. Taip pat pabrėžiama, kad T. G. turėjo įvertinti, jog pagrindiniu keliu transporto priemonės gali važiuoti ir atbulomis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į skundą T. G. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė prašo atmesti Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį,
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu grąžinti T. G. administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi, apelianto nuomone, administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, pakanka įvertinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Nors teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, tačiau, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.
7. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu T. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalį už tai, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nesilaikė ženklo Nr. 203 ,,Duoti kelią“ reikalavimo, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui ir su juo susidūrė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8, 9, 101, 154, 1 priedo 203 punktų reikalavimus. T. G. nesutiko su priimtu nutarimu teigdamas, jog prieš sukdamas į dešinę (į pagrindinę gatvę) įsitikino, kad savo važiavimo kryptimi niekam netrukdo, matė atvažiuojantį sunkvežimį, tačiau jis važiavo savo, t. y. priešpriešine eismo juosta, todėl atlikdamas manevrą negalėjo tikėtis, kad ši transporto priemonė persirikiuos į priešingą eismo juostą, nes ten yra ištisinė linija, perėja, kalniukas, sankryža. Institucijos teigimu, krovininio automobilio MAN vairuotojo veiksmai – važiavimas priešingos krypties eismo juosta, buvo nepriimtini, tačiau negalima teigti, kad tai tiesiogiai turėjo įtakos įvykiui įvykti, nes vis tiek transporto priemonės FORD TRANSIT vairuotojas sudarė kliūtį įvažiuodamas į pagrindinį kelią, neįsitikinęs savo manevro saugumu. Taigi byloje kilo ginčas, kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
8. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu.
9. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad T. G. važiavo šalutiniu keliu, todėl privalėjo vadovautis taisykle ,,Duoti kelią“, kas reiškia, kad praleisti visas transporto priemones judančias pagrindiniu keliu. Vis tik, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog nustatyti T. G. veiksmai galėjo būti esminė priežastis eismo įvykio kilimui, kai, norėdamas išvengti už sankryžos buvusios kliūties, sunkiasvorio automobilio vairuotojas taip pat padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą – važiavo priešingos krypties eismo juosta kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, kuomet tokiose sankryžose pagal Kelių eismo taisykles lenkti, taigi išvažiuoti į priešpriešinę juostą, draudžiama. Tokiu būdu, iš byloje surinktų duomenų ir nesant išsamiai išnagrinėtam abiejų vairuotojų padarytų pažeidimų reikšmingumui, negali būti padaryta abejonių nekelianti išvada, kad būtent tik T. G. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo esminis eismo įvykiui kilti ir nulėmė atsiradusius padarinius, t. y. išimtinai jam nepadarius nurodyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, eismo įvykis nebūtų kilęs.
10. Pritariant pirmosios instancijos teismo pozicijai pastebėtina ir tai, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju įžvelgtina abiejų transporto priemonių vairuotojų kaltė, iš dalies nulemta už sankryžos galimai netinkamoje vietoje (per arti sankryžos) pastatyto kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“, tačiau Institucijos nebuvo analizuota, ar krovininio automobilio vairuotojas ėmėsi visų atsargumo priemonių prieš pradėdamas atlikti savo manevrą, ar turėjo į aptarnaujamą objektą važiuoti pagal apylankos ženklus įvertinus tai, jog patekimas pro aptariamą sankryžą jam buvo apsunkintas (dėl apriboto pravažiavimo tiesiai). Neabejotina, kad iškart už sankryžos esant kliūčiai (kelio ženklui Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ ir esant užtvertai kelio daliai), krovininio automobilio MAN vairuotojui prieš atliekant bet kokį, tame tarpe ir persirikiavimo, manevrą kilo pareiga tai daryti nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, svarstytina, ar toks pavojus analizuojamu atveju kilo ir buvo lemiamas veiksnys eismo įvykiui kilti.
11. Atsižvelgiant į aptartą laikytina, kad apylinkės teismo pagrįstai konstatuota, jog byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai teisingam ir pagrįstam nutarimui administracinio nusižengimo byloje priimti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, priėmė pagrįstą sprendimą, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.