- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- e2-2808-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11001-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- R. T. T.
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. T. T. dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo: 1. panaikinti atsakovo R. T. T. (toliau – ir atsakovas) valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ pateiktos 2017 m. liepos 26 d. surašytos deklaracijos apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių)/patalpos (-ų) paskirties keitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) ir 2016 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (toliau – Kadastro duomenų bylos) pagrindu atliktą II grupės nesudėtingo statinio – įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą; 2. įpareigoti atsakovą R. T. T. per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu išregistruoti 2017 m. liepos 26 d. deklaraciją ir 2016 m. kovo 18 d. kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą II grupės nesudėtingo statinio – įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; atsakovui per 10 darbo dienų neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti ieškovei atlikti veiksmus atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovo vardu registruotas kitas inžinierinis statinys – įvažiavimas (toliau – ir Statinys, Įvažiavimas), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis kiti inžineriniai statiniai; žymėjimas plane b1; statybos pradžios metai 2014, statybos pabaigos metai 2016; statinio kategorija nesudėtingasis II grupės; baigtumo procentas 100 %; danga betono trinkelių; bendras plotas 450.49 kv. m. Statinys ir atsakovo nuosavybės teisė į Statinį įregistruotos 2016 m. kovo 18 d. Kadastro duomenų bylos ir 2017 m. liepos 26 d. Deklaracijos pagrindu. Statinys yra žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai (toliau – ir Sklypas).
2.1. Atsakovas 2017 m. liepos 26 d. surašė Deklaraciją, kuria patvirtino, kad Statinys pastatytas sklype ir jo statyba užbaigta pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SRP PROJEKTAS“ 2014 metais parengtą statinio projektą Nr. P14-1-TP „(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas“ (toliau – ir Projektas), kuriam Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 30 d. buvo išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir RPP). RPP buvo suteikta teisė statytojui atlikti nesudėtingo statinio – (duomenys neskelbtini) atkarpos, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą.
2.2. Ieškovė 2021 m. balandžio 19 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinio valstybinės žemės sklype teisėtumo įvertinimo“ (toliau – ir NŽT 2021-04-16 raštas), patikrino Deklaracijos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatavo, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista atlikti (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinį remontą. NŽT 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo valstybės žemėje išplėsti (duomenys neskelbtini)“ neprieštaravo, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininkas R. T. T. įstatymų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje atliktų (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją. 2014 m. balandžio 24 d. Kauno miesto susiekimo komunikacijų išplėtimo ir / ar įregimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)pasirašytoje tarp atsakovo ir savivaldybės administracijos 4.9. punkte numatyta, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras perduoti Susiekimo komunikacijas pagal perdavimo ir priėmimo aktą Susiekimo komunikacijų savininkui. Deklaracija naikintina dėl to, jog atsakovas pateikė Registrų centrui Deklaraciją, norėdamas įregistruoti pastatytą Statinį – naują nesudėtingąjį II grupės kitos inžinerinės paskirties statinį – įvažiavimą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pagal Projektą ir RPP nauja statyba nebuvo numatyta, t. y. statytojas atliko ir užbaigė Statinio statybos darbus neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Deklaracijos pateikimo metu sutartiniai įsipareigojimai su Kauno miesto savivaldybe buvo pasibaigę. Deklaracija buvo surašyta ir pateikta tiesiogiai Registrų centrui ir jokie viešojo administravimo subjekto veiksmai nebuvo atliekami, t. y. ieškovė nepriėmė jokių sprendimų nei dėl Deklaracijos tvirtinimo, nei dėl jos registravimo.
2.3. Atsakovo argumentas, kad Įvažiavimą pastatė turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – pritarimą Projektui, atmestinas, kadangi atsakovo vardu įregistruotas kitas inžinierinis statinys – įvažiavimas (toliau – Statinys), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kuriam buvo suteikta teisė atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, savo vardu, pasinaudodamas RPP įregistravo naujai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – įvažiavimą. Atsakovas žemės sklypo nevaldė nuosavybės teise (turimas servitutas nėra žemės sklypo nuosavybę patvirtinantis dokumentas) ir neturėjo statybą leidžiančio dokumento.
2.4. Atsakovo argumentas dėl statybos rūšies ir statybą leidžiančio dokumento tapatumo prieštarauja statinio statybą reglamentuojančių įstatymo bei poįstatyminių aktų reikalavimams, kadangi pagal RPP išdavimo metu galiojusių Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, atsakovas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste turėjo būti parengęs supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį pritarimą naujo statinio statybai (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kai tuo tarpu atsakovui yra išduotas Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas statybą leidžianti dokumentas – RPP.
2.5. Lietuvos Respublikos Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas terminas kreiptis į teismą nepraleistas.
2.6. Ieškovo atstovas reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimo išlaidas.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad atsakovui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Sklypas (duomenys neskelbtini)). Iki pertvarkymo atsakovui priklausė ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Sklypas (duomenys neskelbtini)). Patekimas iki atsakovui priklausiusių Sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko, o šiuo metu iki Sklypo (duomenys neskelbtini) vyksta per Kauno miesto savivaldybei priklausančią (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje ir kuri baigiasi ties sklypu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigos iki Sklypo (duomenys neskelbtini)patenkama, pasinaudojus Sklype nustatytu 0,045 ha ploto kelio servitutu. Kelio servitutas Sklype buvo numatytas dar 2001 m. parengtame ir 2005 suderintame Sklypo plane. Kelio servitutas nustatytas Kauno apskrities viršininko 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Sklypui, be jau minėto kelio servituto, papildomai tame pačiame Sklypo 0,045 ha plote buvo nustatyti šie servitutai: teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas; teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Visi aukščiau nurodyti servitutai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, patekimas iki atsakovui priklausančio Sklypo (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. yra užtikrintas (duomenys neskelbtini) gatve ir Sklypo (duomenys neskelbtini) naudai nustatytu kelio servitutu.
3.2. Atsakovui įsigijus Sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatvės ir Sklypo dalies, kuriai nustatytas kelio servitutas, (tiek gatvė, tiek servituto teritorija) buvo duobėta, neapšviesta, grįsta žvyru. Atsakovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri sutiko pasirašyti viešos infrastruktūros išplėtimo ir/ar įregimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas savo lėšomis turėtų pagerinti bendro naudojimo infrastruktūrą, kuri taip pat yra naudojama privažiavimui iki atsakovui priklausančio turto. 2014 m. balandžio 1 d. NŽT Kauno miesto skyrius išdavė sutikimą, kad atsakovas valstybinėje žemėje atliktų (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, t. y. darbai būtų vykdomi ir už (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinių ribų. Kitaip tariant, sutikimas apėmė, tiek pačios (duomenys neskelbtini) gatvės inventorines ribas, tiek įvažiavimo teritoriją. 2014 m. balandžio 24 d. atsakovas ir Kauno miesto savivaldybė sudarė Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir/ar įrengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės išplėtimo ir/ar įrengimo darbus. 2014 m. balandžio mėnesį buvo parengtas Projektas, kuriame buvo numatytas ir suderintas tiek (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas, tiek įvažiavimo įrengimas. 2014 m. gegužės 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracija pritarė projektui. Užbaigus Projekte numatytus statybos darbus Kauno miesto savivaldybės atstovai buvo pakviesti perimti darbų ir visos reikiamos dokumentacijos. 2015 m. vasario 3 d. priėmimo-perdavimo aktu Kauno miesto savivaldybė perėmė visą dokumentaciją, reikalingą statybos darbų užbaigimui ir įregistravimui viešame registre tik (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinėse ribose. Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą neperimti įvažiavimo, nors jo įrengimas buvo numatytas Susisiekimo komunikacijų išplėtimo sutartyje ir Projekte. Tokį savivaldybės sprendimą galima paaiškinti tuo, kad savivaldybė neturėjo ir šiuo metu neturi valdymo ar naudojimo teisių į Sklypo dalį, kurioje yra įrengtas Įvažiavimas, todėl savivaldybė nebūtų galėjusi patikslinti (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinių ribų tokiu būdu, kad (duomenys neskelbtini) gatvė apimtų ir Įvažiavimą. Dėl tos pačios priežasties savivaldybė taip pat nebūtų galėjusi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti savo nuosavybės teisių į Įvažiavimą. (duomenys neskelbtini) gatvės remonto darbų (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinių ribų apimtyje pabaiga įforminta 2015 m. kovo 20 d. deklaracija apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1. Kadangi Įvažiavimas buvo faktiškai pastatytas įgyvendinant to paties Projekto sprendinius bei Susisiekimo komunikacijų išplėtimo sutartį (darbai vykdomi vienu metu), o savivaldybė Įvažiavimo perimti ir įregistruoti dėl aukščiau nurodytų priežasčių neturėjo galimybių, atsakovas kaip Įvažiavimo statytojas, turintis teises į Sklypo dalį, kurioje Įvažiavimas buvo įrengtas, savo vardu užbaigė statybą Deklaraciją ir jos pagrindu savo vardu Įvažiavimą įregistravo Nekilnojamojo turto registre.
3.3. Atsakovas Įvažiavimą pastatė turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – RPP. Nors RPP formaliai buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbai, tačiau Projekto, kurio pagrindu statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ir kurio sprendiniai prieš išduodant RPP buvo vertinami, turinys, akivaizdžiai rodo, kad jame Įvažiavimo statyba buvo numatyta. Todėl RPP apima ir Įvažiavimo statybą. Projektas buvo rengiamas Komunikacijų išplėtimo sutarties pagrindu, kurioje buvo numatyta (2.1 p.) – Rekonstruojamas (duomenys neskelbtini) gatvės ruožas yra (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) mieste. Rekonstruojamo ruožo pradžia prasideda nuo asfaltuotos nuovažos prie (duomenys neskelbtini) ir tęsiasi šiaurės kryptimi iki vielos tinklo tvoros. Gatvės ruožo plotis 4,0 m, ilgis 0,178 km (iš jų 0,112 km - valstybiniame žemės sklype, 0,066 km - gatvės inventorinėse ribose). Taigi, jau tarp atsakovo ir Kauno miesto savivaldybės, atstovautos Administracijos, pasirašytoje sutartyje aiškiai susitarta tiek dėl (duomenys neskelbtini) gatvės remonto jos inventorinėse ribose, tiek dėl jos praplėtimo Įvažiavimu Sklype. Komunikacijų išplėtimo sutartyje ilgiai tiesiog dėl techninės klaidos sukeisti vietomis, tačiau iš Komunikacijų išplėtimo sutarties, kuri yra ir Projekto sudedamoji dalis, matyti, kad ir Įvažiavimo įrengimas buvo neabejotinai suprojektuotas.
3.4. Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama RPP kaip Komunikacijų išplėtimo sutartį pasirašęs subjektas, puikiai žinojo ir suprato, kad RPP leidžia įrengti ir Įvažiavimą. Projekto aiškinamojo rašto 3.1 dalyje „Statybos vieta“ pateikta situacijos schema, kurioje pažymėta darbų pradžia ir darbų pabaiga. Schemoje aiškiai matyti, kad statybos darbai apima ne tik (duomenys neskelbtini) gatvės inventorines ribas, tačiau ir Įvažiavimo teritoriją.
3.5. Projekto aiškinamojo rašto 5.1 dalyje „Esamos gatvės vertinimas“ nurodyta: „Remontuojamas ruožas prasideda nuo asfaltuotos nuovažos prie (duomenys neskelbtini) ir tęsiasi šiaurės kryptimi iki vielos tinklo tvoros. Remontuojamo gatvės ruožo ilgis apie 0,178 km“. Projekto aiškinamojo rašto 6.2 dalyje „Susisiekimo komunikacijos“ nurodyta: „Projektuojamo gatvės ruožo plotis - 4,0 m, ilgis - 0,178 km, iš jų 0,120 km - gatvės inventorinėse ribose, 0,058 km - valstybiniame žemės sklype. Taigi, statybos darbai buvo numatyti vykdyti 0,178 km ilgio ruože, kuris, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, susideda iš (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinio ilgio ir Įvažiavimo, lokalizuoto Sklype kelio servituto teritorijoje.
3.6. Projekte esanti topografinė nuotrauka, kuri yra suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracija, apima ir Įvažiavimo teritoriją, kas tik patvirtina, jog projektavimo darbai buvo vykdomi Sklype planuojant Įvažiavimo įrengimą.
3.7. Sklypo planas buvo įtrauktas į Projekto sudėtį. Tai tik patvirtina, kad pagal Projektą buvo ketinama atlikti statybos darbus ir Sklype. Be to, šiame Sklypo plane yra aiškiai pažymėtas kelio servitutas, kuris sutampa su Projekte pavaizduotu Įvažiavimo planu.
3.8. Projekte esantis pagrindinis statinio planas, kuris yra suderintas tiek su Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek su tuometinį Sklypo nuomininką AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atstovavusia Kauno siuntimo tarnyba, aiškiai žymi statybos darbus ir Įvažiavimo teritorijoje.
3.9. Atsakovui inicijavus ir savo lėšomis atliekant bendro naudojimo infrastruktūros pagerinimą, kuri taip pat yra naudojama privažiavimui iki atsakovui priklausančio turto, buvo siekiama sutvarkyti visą privažiavimą iki atsakovui priklausančio turto (kas ir yra aiškiai užfiksuota Komunikacijų išplėtimo sutartyje bei Projekte), o ne šio privažiavimo atkarpą, t. y. tik (duomenys neskelbtini) gatvės dalį jos inventorinėse ribose, likusią privažiavimo dalį (servituto teritorijoje) paliekant duobėtu neapšviestu žvyrkeliu.
3.10. Atsakovas nekvestionuoja, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas bei Įvažiavimo statyba yra skirtingos statybos rūšys, tačiau nepaisant to, jog RPP nebuvo įrašyta Įvažiavimo statyba, RPP apėmė ir Įvažiavimo statybą. Atsakovo įsitikinimu tik kapitalinio remonto darbų nurodymas RPP laikytinas paprasčiausiu formaliu techniniu neatitikimu, kuris nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovui nebuvo suteikta teisė statyti Įvažiavimą ir reikalauti Deklaracijos pripažinimo negaliojančia bei Įvažiavimo registracijos panaikinimo.
3.11. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Įvažiavimas yra priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, t. y. tai pačiai kategorijai kaip ir (duomenys neskelbtini) gatvė. Tiek II grupės nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui, tiek II grupės nesudėtingo statinio naujai statybai buvo reikalingas toks pats statybą leidžiantis dokumentas – Kauno miesto savivaldybės administracijos pritarimas. RPP išdavimo metu atsakovas atitiko statytojui keliamus reikalavimus, o Projektas buvo pakankamas dokumentas tam, kad Kauno miesto savivaldybės administracija išduotų Įvažiavimo statybą leidžiantį dokumentą. (duomenys neskelbtini) gatvės kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas (pritarimas kapitalinio remonto aprašui) apskritai nebuvo privalomas, o tai tik dar kartą patvirtina, jog RPP realiai buvo išduotas Projekte nurodyto Įvažiavimo statybai, o jos formalus neįvardinimas laikytinas tik techninio pobūdžio klaida, nesudarančia pagrindo pačios Deklaracijos ir Įvažiavimo registracijos viešame registre panaikinimui.
3.12. Projekto sudėtyje yra NŽT sutikimas, kad atsakovas valstybinėje žemėje atliktų (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją. Kita vertus, NŽT sutikimo (ne)buvimas nėra aktualus sprendžiant, ar atsakovas turėjo teisę į po Įvažiavimus esančią Sklypo dalį, kadangi tokią teisę atsakovui suteikė Sklypui nustatyti servitutai. Valstybiniame žemės sklype esant nustatytam servitutui kito sklypo naudai, to kito sklypo savininkas yra laikomas turinčiu pagrindą vykdyti atitinkamus statybos darbus tarnaujančiame žemės sklype ir valstybinio sklypo patikėtinio sutikimas statybai tokiu atveju nėra reikalingas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas, NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 3 punktas). 2005 m. administraciniu aktu nustato servituto teritorijoje buvo suprojektuotas ir pastatytas Įvažiavimas. Atsakovas neprivalėjo būti Sklypo savininku, kad atitiktų Įvažiavimo statytojui keliamus reikalavimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, 7 dalies 6 punktas, CK 4.111 straipsnio 1 dalis, NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 5 3 punktas).
3.13. Atsakovui to paties Projekto pagrindu galėjo būti išduotas tiek gatvės kapitalinį remontą, tiek Įvažiavimo statybą leidžiantis dokumentas. Laikant, kad RPP nesuteikė teisės atsakovui statyti Įvažiavimo, tai laikytina formaliu trūkumu, ištaisomu pakeičiant RPP techninę klaidą ir numatant jame tiek (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinį remontą, tiek Įvažiavimo statybą.
3.14. Deklaracijos ir Įvažiavimo registracijos panaikinimas būtų neproporcinga priemonė už formalų pažeidimą, kuris nesukelia jokių neigiamų pasekmių nei valstybei nei tretiesiems asmenims. Pareikštais ieškinio reikalavimais objektyviai negali būti apgintos jokios subjektinės teisės. Tenkinus reikalavimus, Įvažiavimas ir toliau liktų stovėti, o tai tik dar kartą patvirtina, kad Įvažiavimo statyba niekieno teisių nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Panaikinus Deklaraciją bei Įvažiavimo registraciją, tačiau Įvažiavimui ir toliau stovint būtų sukurta ydinga situacija, kuomet nebūtų įregistruotas faktiškai pastatytas statinys. Tuo tarpu joks kitas asmuo, be atsakovo, Įvažiavimo registracijos savo vardu viešame registre negalėtų atlikti, nes neturi reikiamų teisių į Sklypo dalį, esančią po Įvažiavimu. Ieškinio tenkinimu nebūtų išsaugota pusiausvyra tarp bendro intereso, kuris šiuo atveju objektyviai net nėra pažeistas ir atsakovo teisių apsaugos. Tarp pažeidimo masto ir atsakovui sukeltinų neigiamų pasekmių yra akivaizdi disproporcija. Net jei Įvažiavimo statybos nenurodymas RPP gali būti laikomas pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo reikiamas teises į Sklypo dalį, Projektas apėmė Įvažiavimo statybą ir atitiko supaprastinto statybos projekto turinio reikalavimus, RPP yra tinkamos rūšies statybą leidžiantis dokumentas, toks tariamas pažeidimas turėtų būti laikomas nebent mažareikšme technine klaida. Tuo tarpu tenkinus ieškinį, o tuo pagrindu Inspekcijai vėliau inicijavus savavališkos statybos padarinių šalinimą, atsakovui grėstų ne tik nuosavybės teisių į Įvažiavimą netekimas, tačiau ir didžiuliai finansiniai nuostoliai, pasireiškiantys tiek Įvažiavimo nugriovimui reikalingų lėšų išleidimu, tiek Įvažiavimo statybai reikalingų lėšų išleidimu.
3.15. Atsakovas nuo įvažiavimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre už šį įvažiavimą teisės aktuose nustatyta tvarka moka nekilnojamojo turto mokestį.
3.16. Ginčydamas atsakovo surašytą 2017 m. liepos 26 d. Deklaraciją ieškovė praleido Valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą terminą ir tokiu būdu viršijo jai įstatymo nustatytą kompetenciją. Tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
3.17. Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad neturi tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. balandžio 1 d. išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovui atlikti (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpos statybos darbus valstybinėje žemėje. Kauno miesto savivaldybės administracija ir atsakovas 2014 m. balandžio 24 d. sudarė Kauno miesto susiekimo komunikacijų išplėtimo ir/ar įrengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties objektas – (duomenys neskelbtini) gatvės išplėtimo ir/ar įrengimo darbai pagal pridedamą darbų aprašą ir schemą. Atsakovui paklojus trinkeles ir atlikus kadastrinius matavimus, kapitališkai suremontuota gatvė turėjo būti perduota Kauno mieto savivaldybei ir įregistruota jos vardu. Atlikus gatvės remonto darbus, Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo perduoti dokumentai, reikalingi statybos užbaigimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre pagal 2015 m. vasario 3 d. Susisiekimo komunikacijų perdavimo priėmimo aktą Nr. 43-5-26. Naujai atlikti gatvės kadastriniai matavimai, kurie buvo perduoti su šiuo aktu, yra buvusios gatvės inventorinėse ribose. Būtent tokią gatvę priėmė ir įsiregistravo savo vardu Kauno miesto savivaldybė.
4.1. 2014 m. gegužės 30 d. rašytiniame pritarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta statybos darbų rūšis – kapitalinis remontas – savaime suponavo aplinkybę, kad remontas gali būti atliekamas tik egzistuojančios gatvės ribose ir šio rašytinio pritarimo pagrindu negalėjo būti atliekami statybos darbai, keičiantys gatvės išorinius matmenis. Taigi jokio administracinio sprendimo ar teisės akto pagrindu atsakovas negalėjo įgyti nuosavybės teisių į statinį - Įvažiavimą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl ginčijamos deklaracijos pagrindu atsakovas neturėjo teisės įregistruoti minėto statinio savo nuosavybės teise kitų asmenų valdomame suformuotame žemės sklype.
4.2. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
5. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad nesprendžia statybos teisėtumo klausimų, o už Deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako šį vienašalį sandorį sudaręs asmuo. Teismo sprendimas neturės įtakos VĮ „Registrų centras“ teisių apimčiai, nesukels teisinės padėties pablogėjimo. Ieškinio reikalavimo pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra.
5.1. Teismui sprendimu pripažinus Deklaracijos neteisėtumą ir ją panaikinus, toks teismo sprendimas ir asmens prašymas būtų teisinis pagrindas atlikti pakeitimus nekilnojamojo turto registre ir nekilnojamojo turto kadastre t. y. išregistruoti Įvažiavimą ir nuosavybės teises į jį. Todėl reikalavimas panaikinti 2016 m. kovo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos galiojimą perteklinis.
5.2. Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
6. Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
7. VĮ „Registrų centras“ duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kelias (gatvė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kiti statiniai – Įvažiavimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui, įregistravimo pagrindas 2017 m. liepos 26 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. nurodytam sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruotos kitos daiktinės teisės: 0,045 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) per sklypą (duomenys neskelbtini) iki sklypų (duomenys neskelbtini); pagrindas 2005 m. gegužės 11 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Ieškovė prašo panaikinti 2017-07-26 deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą tuo pagrindu, kad atsakovas, įregistravo pastatytą naują nesudėtingąjį II grupės kitos inžinerinės paskirties statinį – įvažiavimą, nors pagal projektą ir rašytinį pritarimą projektui, nauja statyba nebuvo numatyta. Iš „VĮ Registro centras“ pateiktos 2017 m. liepos 26 d. deklaracijos matyti, jog šia deklaracija skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus pastatytas naujas statinys, kurio paskirtis Kiti inžineriniai statiniai, Kategorija II grupės nesudėtingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statinio projektą nurodytas pavadinimas (duomenys neskelbtini)gatvės (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas (parengimo metai 2014, numeris (duomenys neskelbtini)), statytojas – atsakovas.
13. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas. Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis nustato, kad Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo suinteresuotų asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva.
14. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – teisinio pobūdžio ginčais. Tokia Deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog ieškovė praleido terminą ginčyti deklaraciją.
15. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris arba naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).
16. Teisės būti statytoju įgyvendinimas detaliau reglamentuojamas specialiajame teisės akte –Statybos įstatyme, užtikrinančiame statytojo teisių suderinamumą su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Statybos įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą, 2 dalyje. Šios teisės normos redakcijoje, įtvirtintoje 1996 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. I-1240, reglamentuotos tokios sąlygos: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Statybos statymo 3 straipsnio 2 dalies redakcijoje, įtvirtintoje 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992, reglamentuotos šios sąlygos: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
17. Įvykdyti šias Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas, nes nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą. Šie viešosios teisės reikalavimai, be kita ko, yra skirti ir žemės savininko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu – statytojo lūkesčių teisiniam apibrėžtumui užtikrinti.
18. Šioje byloje kilusiame ginče ieškovė kaip pagrindiniu argumentu remiasi tuo, kad statytojas neturėjo statybą leidžiančio dokumento, todėl negalėjo įregistruoti daiktinių teisių į ginčo objektą.
19. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijos rekvizitai patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu (Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 10.3 p.).
20. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimu nurodė, kad atsakovas ginčo objektą – įvažiavimą įregistravo turėdamas statybą leidžiandžiantį dokumentą.
21. Nesudėtingieji statiniai skirstomi į I grupės ir II grupės nesudėtinguosius pastatus (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 15 punktas). Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad įregistruotas įvažiavimas yra II grupės nesudėtingas statinys, todėl jo statyba pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą galėjo būti užbaigiama surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
22. Viena iš būtinų sąlygų įgyvendinti statytojo teisę yra reikalavimas turėti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 3 straipsnis 2 dalies 2 punktas). Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 1.2 punktu, statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) privalomas leidimas statyti naują statinį. Analogišką nuostata buvo įtvirtinta ir statybos metu galiojusiame teisiniame reglamentavime, t. y. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu, 6 priedo 2.2 punkte, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
23. Statybos įstatymo (galiojusi redakcija nuo 2013-07-16 iki 2014-12-31) 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad statybą leidžiančiu dokumentu kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais (naujo ypatingo ir neypatingo statinio statyba, ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimas, pastato atnaujinimas (modernizavimas) laikytinas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 8 punktas numatė, kad reikalinga parengti supaprastintą projektą tiek naujo nesudėtingo statinio statybai, tiek nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui. Nors ieškovė nurodo, jog įvažiavimo statybai buvo reikalingas atskiras statybą leidžiantis dokumentas, remiantis teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog tiek nesudėtingo II grupės statinio naujai statybai, tiek nesudėtingo II grupės kapitaliniam remontui reikalingas tokios pačios rūšies statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, todėl atsakovio projektui išduotas Administracijos rašytinis pritarimas projektui atitinka ir įvažiavimo statybą leidžiantį dokumentą.
24. Statybos įstatymos 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte numatyta, jog leidimui statyti naują statyti gauti pateikiami dokumentai, jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju.
25. Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad šios taisyklės netaikomos tais atvejais, kai valstybinėje žemėje, kurioje planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti valstybinės žemės sklypai. Suformuotiems valstybinės žemės sklypams servitutai, suteikiantys teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, nustatomi administraciniu aktu arba sandoriu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.
26. Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013).
27. Iš byloje pateikto 2014 m. balandžio 24 d. Kauno miesto susisiekimo Komunikacijų išplėtimo ir/ar įrengimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) darbų aprašo 2.1. punkto matyti, kad Rekonstruojamas (duomenys neskelbtini) g. ruožas yra (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) mieste, Rekonstruojamo ruožo pradžia prasideda nuo asfaltuotos nuovažos prie (duomenys neskelbtini) ir tęsiasi šiaurės kryptimi iki vielos tinklo tvoros. Gatvės ruožo plotis 4,0 m, ilgis 0,178 km (iš jų 0,112km – valstybiniame žemės sklype, 0,066 km – gatvės inventorinėse ribose. Techninio projekto aiškinamojo rašto 5.1 dalyje „Esamos gatvės vertinimas nurodyta: Remontuojamas ruožas prasideda nuo nuovažos prie (duomenys neskelbtini) ir tęsiasi šiaurės kryptimi iki vielos tinklo tvoros. Remontuojamo gatvės ruožo ilgis apie 0.178 km. Visoje gatvės atkarpoje dangos tipas - žvyrkelis. Gatvės ruožas yra nelygus, duobėtas, netinkamai skersiniai nuolydžiai“. Iš to spręstina, jog darbai buvo numatyti vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės ruože, kuris susideda iš (duomenys neskelbtini)inventorinio ilgio ir įvažiavimo (sklypo kalio servituto teritorijoje). Techniniame projekte pateikta topografinė nuotrauka taip pat patvirtina, jog projektavimo darbai buvo vykdomi planuojant įvažiavimo statybą. Kauno miesto savivaldybės administracija Rašytiniu pritarimu statinio projektui pritarė (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikė teisę atlikti statinio kapitalinį remontą – statinio paskirtis – Kelių (gatvių) (susisiekimo komunikacijos), kategorija – nesudėtinga. Taigi darytina išvada, jog 2014 m. gegužės 30 d. išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui atitinka statybą leidžiantį dokumentą tiek (duomenys neskelbtini) gatvės kapitaliniam remontui atlikti, tiek įvažiavimo (nustatyto servituto dalyje) statybai. Be to, atsakovas vykdydamas (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą turėjo sutikimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės išplėtimo. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. raštas dėl sutikimo valstybės žemėje išplėsti (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog nurodoma, kad „neprieštarauja, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininkas R. T. T. įstatymų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje atliktų (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos Kaune rekonstrukciją“. Atsižvelgiant į tai, teismas spredžia, jog projektą svarsčiusios ir jam pritarusios kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijos žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) atkarpoje bus ne tik atliekamas kapitalinis gatvės remontas, bet ir bus statomas statinys valstybei priklausančioje žemėje.
28. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimu pažymėjo, kad turėjo teisę į sklypo dalį esančią po įvažiavimu, kadangi buvo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas Techninio projekto sudėtyje, bet to nurodė, jog į sklypo dalį po įvažiavimu buvo nustatyti servitutai.
29. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Taigi servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės.
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises.
31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2005 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) papildyta valstybinės žemės nuomos sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) 9 punktas trečia pastraipa, nurodant „450 kv. m kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini)iki sklypų (duomenys neskelbtini)“. 2015 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 02-01-4531 nustatytas servitutas, pertvarkius žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išlieka žemės sklypui (duomenys neskelbtini) - 450 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini) iki sklypų (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtu įsakymo 3.1. punkte nustytas 450 kv.m ploto servitutas (tarnaujantis daiktas), teisė tiesti požemines anžemines komunikacijas sklype (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažymėtu S1 žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte. Minėti servitutai yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, jog esant nustatytiems ir įregistruotiems servitutams kito sklypo naudai, atsakovas turėjo teisę vykdyti statybos darbus, kadangi numatytas servitutas suteikė teisę tiesti požemines anžemines komunikacijas sklype (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre, yra pasisakęs, kad paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Teismas pabrėžė, kad negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, nes neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013).
33. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo 2017 m. liepos 26 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 teikimo metu buvo visos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų. Byloje nustatyta, jog atsakovas yra ir buvo naujo statinio – įvažiavimo statytojas, įvažiavimas pastatytas pagal 2014 m. Techninį projektą, su kuriuo sutiko Nacionalinė žemė tarnyba ir Kauno miesto savivaldybės administracija davė tam statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą. Atsižvėlgiant į tai, ginčo objekto statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, taigi pagrindo naikinti ginčijamą deklaraciją nėra, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
35. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, remdamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, vadovaudamasis CPK 98 str. 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 4 p. ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą (2.1 punktas), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 punktas), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 punktas), šalių elgesį proceso metu (2.8 punktas), advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 punktas).
36. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8 359,16 Eur (4 971,16 Eur ieškinio analizė ir atsiliepimo parengimas (25,6 val.), 3 388,00 Eur dubliko analizė ir tripliko parengimas (17,5 val.)). Teismas, išanalizavęs patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, taip pat atsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ir jų dydis iš dalies yra nepagrįsti.
37. Atsakovo patirtos 4 971,16 Eur išlaidos už ieškinio analizę ir atsiliepimo parengimą grindžiamos 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu, o prašoma priteisti 3 388,00 Eur suma už dubliko analizę ir tripliko parengimą grindžiama 2021 m. spalio 11 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1 566,4 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimali suma už atsiliepimo parengimą yra 3 916 Eur (1 566,4 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 8.2 papunktis), o už tripliko parengimą 2 349,6 Eur (1 566,4 Eur×1,5) (Rekomendacijų 8.3 papunktis). Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas koeficientas 0,1. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje už truko 1 val. 32 min., todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimali suma yra 313,28 Eur (1566,4 Eur × 0,1×2 val.) (Rekomendacijų 8.19 ir 9 papunkčiai). Atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį, ginčo negalima priskirti prie pačių sudėtingiausių teisminių ginčų kategorijos, todėl taikyti maksimalų rekomenduojamą įkainį už procesinių dokumentų parengimą nėra pagrindo. Pažymėtina, jog atsiliepimui į ieškinį bei triplikui parengti neabejotinai reikėjo analizuoti tiek ieškinį, tiek dubliką, tiek kitą bylos medžiagą, todėl reikalavimas papildomai priteisti už procesinių dokumentų analizę laikytinas pertekliniu ir nepagrįstu. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, pagal 8.19, 8.20 p., numatytas 0,1 koeficientas už vieną paslaugų teikimo valandą. Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, jog advokato valandinis atlygis už teisines paslaugas yra 193,60 Eur, t. y. viršija numatytą rekomendacijose 156,64 Eur.
38. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovo pagrįstai patirtomis išlaidomis galėtų būti pripažinta 6265,60 Eur (3 916 Eur +2 349,6 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidų suma už procesinių dokumentų parengimą ir 313,28 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Tačiau, teismo vertinimu, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma taip pat nepriteistina visa apimtimi, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus. Įvertinus atsakovo atstovo advokato parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti, atstovavimo teisme trukmę, be kita ko, atsižvelgus į Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius užmokesčio advokatui dydžius, teismas nagrinėjamu atveju pagrįsta ir atlygintina pripažįsta 60 proc. bylinėjimosi išlaidų sumos už procesinių dokumentų (atsiliepimo ir tripliko) parengimą 3759,36 Eur (6265,60 Eur × 60 proc) ir 313,28 Eur už atstovavimą teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškinį atmetus atsakovui priteisti prašoma bylinėjimosi išlaidų suma mažinama ir iš ieškovės atsakovui priteisiama 4 072,64 Eur ((3759,36 Eur +313,28 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis 79 straipsnis, 88 straipsnis).
39. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, R. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 072,64 Eur (keturių tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.