Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį, ši bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo.

Pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

Į šios bausmės laiką įskaitytos dvi paros, išbūtos jį laikinai sulaikius – nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., ir visas bausmės laikas, atliktas pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. F. K. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui panaudojęs fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 3 d. 23.55 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis priešinosi ir nevykdė (duomenys neskelbtini) tyrėjo D. G. teisėto reikalavimo išeiti jam iš gyvenamojo namo, tyčia spyrė koja pareigūnui į kairės kojos blauzdą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Apeliacinis skundas atmetamas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis F. K. neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, byloje esančių įrodymų vertinimo, netgi jam paskirtos bausmės rūšies. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl: 1) pernelyg didelės jam pridėtos laisvės atėmimo bausmės dalies (8 mėnesių) bendrinant bausmes pagal du teismo nuosprendžius, o kartu ir dėl pernelyg griežtos galutinės 7 metų laisvės atėmimo bausmės; 2) dėl įskaitymo į laisvės atėmimo bausmę apelianto skunde nurodytų laikotarpių. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, pasisako šiais klausimais.

4. Bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Šio straipsnio 1 – 4 dalyse numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį – minimalus laisvės atėmimo bausmės laikas yra 3 mėnesiai) išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

5. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu F. K. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2022 m. rugpjūčio 8 d. to paties teismo nuosprendžiu paskirta 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jam paskirta galutinė 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjęs, juo paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismo nebegali būti peržiūrima. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, sumažino šią bausmę vienu trečdaliu iki 1 metų (BK 64¹ straipsnio pagrindu), ir prie 6 metų 4 mėnesių bausmės jam pridėjo 8 mėnesius laisvės atėmimo. Parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią, dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tinkamai įvertino jo padarytos veikos pavojingumą (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas), įvertino tai, kad jis daugybę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nei švelnesnės poveikio priemonės, nei teistumas jam įtakos nepadarė ir nuo naujų nusikaltimų jo nesulaikė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistajam nustatytus psichinės sveikatos sutrikimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo padarytos veikos bei jo paties charakteristikos teismo nuosprendyje atskleistos pakankamai, pagal jas F. K. apibūdinamas neigiamai, todėl jam pridėtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, o kartu ir galutinė subendrinta bausmė šiuo atveju yra visiškai teisingos. Apeliantas neteisus skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi – į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas atsižvelgė.

6. Kalbant apie F. K. į galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytus laikotarpius matyti, kad: 1) 2022 m. lapkričio 7 d. teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistajam į bausmės laiką įskaitytos 4 paros, išbūtos laikiname sulaikyme, ir laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2022 m. spalio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (pagal teismų sistemos „Liteko“ duomenis, nes aptariamo teismo nuosprendžio kopijos byloje nėra). Tai reiškia, kad nuteistasis jau skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, ką jis akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde; 2) skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė laisvės atėmimo bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2023 m. sausio 11 d. Teismas taip pat nusprendė įskaityti į laisvės atėmimo bausmės laiką F. K. laikino sulaikymo laiką – dvi paras, nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., ir visą bausmės laiką, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendį. Tai reiškia, kad į galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmės laiką F. K. turi būti įskaitytos ir 4 paros jį sulaikius pagal šį nuosprendį bei jo atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. sausio 10 d. įskaitytinai. Jokios klaidos pirmosios instancijos teismas čia nepadarė.

7. Apibendrindama anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, tinkamai motyvuotas. Keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo F. K. apeliacinį skundą atmesti.