Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pro invest group“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė N. P., Z. P. ir antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Remiantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė būtinybės nagrinėti pareiškimą žodinio proceso tvarka, todėl pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas, siekdamas teisingai išspręsti kilusį klausimą, suinteresuotiems asmenims pranešė apie rašytinį bylos nagrinėjimą, paskelbdamas specialiame interneto puslapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis), taip pat išsiųsdamas procesinius dokumentus, jiems taip pat buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

5. Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/24/00646 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2921-647/2024 dėl 4 343,84 Eur skolos, 137,46 Eur palūkanų ir 98 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. P. išieškotojos UAB „Pro invest group“ naudai.

6. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad N. P. nuo 1983 m. balandžio 23 d. ištekėjusi, sutuoktinis – Z. P..

7. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtu patvarkymu Nr. S-24-157-30424 pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos antstoliui pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, išieškotojas, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininkės N. P. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu Z. P., dalis.

8. Pagal CPK 667 straipsnyje apibrėžtą paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

10. Antstolio 2024 m. rugpjūčio 28 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkės sutuoktiniui Z. P. ir skolininkei N. P. bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas – Z. P. iš darbinės veiklos gaunamos ar joms prilyginamos ir ateityje būsimos pajamos.

11. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1–2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, buvo kreiptasi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

12. Vykdomojoje byloje esantis Vedybų sutarčių registro 2024 m. rugpjūčio 28 d. išrašas patvirtina, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybinės sutarties.

13. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad areštuotas turtas priklausytų kuriam nors iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, t. y. nebuvo paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.

14. Vykdant išieškojimą pagal asmeninę prievolę įstatymo normos leidžia išieškojimą nukreipti į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai nepakanka skolininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (CK 3.112 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis, nenustatyta, kad skolininkė turėtų dar kokio nors turto, priklausančio jai asmeninės nuosavybės teise, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Šioje byloje skolininkė ir jos sutuoktinis prieštaravimų nepateikė.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šiuo atveju išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į skolininkės dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti, kokia turto dalis skolininkei ir sutuoktiniui bendrojoje nuosavybėje priklauso.

16. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismui nebuvo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas tokių aplinkybių nenustatė.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkei N. P. priklauso ½ dalis, tai yra 50 proc., jos sutuoktinio Z. P. pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininkės sutuoktinio sąskaitose kredito įstaigose (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pro invest group“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis, t. y. 50 procentų, jos sutuoktinio Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių Z. P. sąskaitose kredito įstaigose.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.