Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-18 · Civilinė byla Nr. e2-19561-1101/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2021-06-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
e2-19561-1101/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14239-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Ieškovas
R. K., A. K.
Atsakovas
T. J., A. J.
Advokatai
Marius Rumšas, Eglė Krik
Civilinė byla Nr. e2-19561-1101/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14239-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Mariui Rumšui,atsakovų atstovei advokatei Eglei Krikščiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir A. K. ieškinį atsakovams T. J. ir A. J. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 10 000 Eur, 221,92 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. ieškovai su atsakovais sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria joje aptartomis sąlygomis įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindine sutartimi atsakovai įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 1 d. parduoti, o ieškovai nupirkti namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), už 265 000 Eur kainą. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad ieškovai sumokės atsakovams 26 500 Eur avansą, kuris bus įskaitomas į bendrą mokėtiną pirkimo–pardavimo kainą. Ieškovai atsakovams sumokėjo 26 500 Eur avansą. Pagrindinė sutartis per joje nustatytą terminą nebuvo sudaryta, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Atsakovai ieškovams grąžino 16 500 Eur avanso dalį, tačiau 10 000 Eur avanso dalies negrąžino. Atsakovai privalo grąžinti ieškovams 10 000 Eur avanso dalį, kadangi jokio teisinio pagrindo negrąžinti avanso dalies atsakovai neturi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai 10 000 Eur sumą atsakovams sumokėjo kaip avansą už iš atsakovų ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, ginčo suma kvalifikuotina kaip avansas. Pagrindinė sutartis nėra sudaryta, todėl avanso naudoti pagal mokėjimo paskirtį nėra pagrindo.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalys preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė, kad ieškovai per beveik šešių mėnesių laikotarpį nupirks atsakovams priklausantį turtą. Dar prieš sudarant sutartį, ieškovai informavo, kad tikėtinai sutarto šešių mėnesių termino jiems neprireiks, tikėtinai turtą jie nupirks gerokai greičiau. Po sutarties pasirašymo, ieškovai informavo atsakovus, kad iki turto įsigijimo ketina parduoti jiems priklausantį turtą (iki 2019 m. spalio 1 d.), o po šio termino (2019 m. spalio 3 d.) ieškovai pranešė, kad jų planuoto turto jiems parduoti nepavyko, tačiau ieškovai nesikreipė su prašymu nutraukti sutartį, pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai pasirašyti ar pan. Atsakovų atstovui 2019 m. lapkričio 27 d. priminus ieškovams, kad baigiasi sutartas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (2019 m. gruodžio 1 d.) bei dar kartą informavus, kad atsakovai yra visiškai pasirengę parduoti turtą, ieškovė R. K. nurodė, kad ieškovai negali sudaryti pagrindinės sutarties ir paprašė grąžinti dalį sumokėto avanso. Ieškovai patvirtino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta sutartu laiku dėl jų kaltės, dėl to paprašė grąžinti tik dalį sumokėto avanso. Atsakovams pervedus dalį ieškovų sumokėto avanso, ieškovai kelis mėnesius jokių prieštaravimų, pretenzijų ar klausimų dėl to nekėlė, suprasdami, kad dalis avanso lieka pardavėjams kaip bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau po poros mėnesių ieškovai vis tik pareikalavo grąžinti ir likusią sumokėto avanso dalį – baudą. 2020 m. vasario 27 d. atsakymu atsakovai argumentuotai paaiškino, kodėl reikalavimas dėl 10 000 Eur grąžinimo nebus tenkinamas. Atsakovų teigimu, dėl ieškovų įsipareigojimų neįvykdymo atsakovai patyrė tiek realių finansinių praradimų, tiek ir kitokių nepatogumų – ieškovų pageidavimu atsakovai nuvedė lietaus surinkimo, nutekėjimo sistemą į bendrą lietaus vandens surinkimo sistemą, taip pat apšiltino namo palėpę, dėl ko atsakovai turėjo maždaug 2 000 Eur išlaidų, be to, sutarties galiojimo laikotarpis buvo bene geriausias, palankiausias geromis sąlygomis parduoti nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu ieškovams neįvykdžius savo įsipareigojimų, neabejotinai pandemijos, karantino sąlygomis, turto pardavimas taps komplikuotas. Galiausiai, atsakovai stato kitą šeimos būstą ir, sudarę sutartį, buvo suplanavę jį užbaigti, įsirengti iki laukiamo šeimos pagausėjimo. Šiuo metu atsakovai vis dar nėra pardavę nekilnojamojo turto, todėl kol kas neturi galimybių persikelti į planuotą naują būstą. Priešingai nei teigiama ieškinyje, prašoma priteisti 10 000 Eur suma atliko ne tik avanso funkciją, be ir, ieškovams pažeidus pagrindinę sutartį, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis sutarties 6.1 puntu, liko atsakovams kaip netesybos minimaliems atsakovų nuostoliams atlyginti.

4. Dublike ieškovai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovams taikyti civilinę atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo ar netesybų mokėjimo. Ieškovų veiksmuose nebuvo nepagrįsto vengimo ar nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutarti. Ieškovai nesudarė pagrindinės sutarties pagristai. Ieškovai nurodo, kad egzistuoja ieškovų civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės - ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį pagristai, dėl trečiojo asmens veiksmų, nepriklausančių nuo ieškovų valios. Ieškovai nesutinka su atsiliepimo į ieškinį nurodytu teiginiu, kad jie esą patvirtino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta laiku dėl ieškovų kaltės. Sudarydami preliminariąją sutartį ieškovai buvo finansiškai pajėgūs sumokėti už preliminarioje sutartyje nurodytą turtą. Finansinis pajėgumas negali būti aiškinamas, kaip faktinė situacija, kuomet ieškovai preliminariosios sutarties sudarymo metu jau turėjo 265 000 Eur grynaisiais pinigais. Finansinis pajėgumas sumokėti už perkamą turtą turi būti suprantamas ir aiškinamas, kaip ieškovų pajėgumas sumokėti už perkamą turtą pagrindinės sutarties sudarymo metu, tai yra 2019 metų gruodžio 1 d. Priežastys, dėl kurių ieškovai 2019 m. gruodžio 1 d. nesudarė su atsakovais pagrindinės sutarties buvo nulemtos objektyvių – nuo ieškovų valios nepriklausančių priežasčių – dėl atsiradusių faktinių aplinkybių, kurių atsiradimo rizikos ieškovai nebuvo prisiėmę ir atsiradusių aplinkybių negalėjo kontroliuoti – t. y. dėl to, kad trečiasis asmuo neįvykdė preliminariosios sutarties su ieškovais – nenupirko turto iki 2019 m. spalio 1 d., atsisakė mokėti už sutartį 120 000 Eur kainą, iki pagrindinės sutarties su atsakovais nustatytos sudarymo dienos, 2019 m. gruodžio 1 d., ieškovai nebuvo iš pirkėjos gavę turto kainos, kuria turėjo būti padengta ieškovų paskola banke, dėl šios priežasties ieškovai iki 2019 m. gruodžio 1 d. neturėjo objektyvių galimybių spėti gauti naujų paskolų turto iš atsakovų pirkimui. Atsakovai, teigdami, kad patyrė realius nuostolius, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovų vertinimu, jiems taikius 10 000 Eur baudą, tokia bauda yra ne kas kita, kaip atsakovų siekimas nubausti ieškovus, o ne kompensuoti galimai patirtus atsakovų nuostolius. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius ar ikisutartinius įsipareigojimus. Kadangi atsakovai jokių nuostolių dėl nesudarytos pagrindines sutarties nepatyrė, todėl vertinant atsakovų nuostolių nebuvimą ir 10 000 Eur minimalius nuostolius (netesybas), disproporcija tarp nuostolių ir netesybų yra akivaizdžiai neprotinga ir nepagrįsta.

5. Triplike atsakovai nurodė, kad ieškovų pozicija yra nenuosekli ir teisiškai neaiški – viena vertus ieškovai aiškina, kad jie pagrįstai, dėl neva objektyvių priežasčių nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties (taigi jiems atsakomybė apskritai nekyla), antra vertus, teigia, kad šiuo atveju egzistuoja jų atsakomybę šalinančios aplinkybės, t. y. sandoris buvo nesudarytas dėl kaltų trečiųjų asmenų veiksmų. Atsakovų įsitikinimu, ieškovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl jiems kyla atsakomybė, o sąlygos, šalinančios ieškovų atsakomybę, neegzistuoja. Be to, nepaisant to, kad ieškovai pardavė jiems priklausantį turtą šiek tiek vėliau nei planavo bei gavo mažesnę kainą (dėl kainos mažinimo atsakovai nebuvo nei informuoti, nei turėjo ar galėjo tam daryti kokią nors įtaką, taigi ieškovai kainą mažino savo rizika), atsakovų turtas dar nebuvo parduotas. Ieškovai net ir pasibaigus preliminarioje sutartyje nurodytam terminui, turėjo visas galimybes nupirkti atsakovų turtą. Tačiau ieškovai niekada ir nebesikreipė dėl atsakovams priklausančio turto įsigijimo (net ir pardavę turtą, su kurio pardavimu siejo galėjimą ar negalėjimą vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal preliminariąją sutartį), neprašė mažinti kainą ir/ar užskaityti netesybas kaip turto kainos dalį. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai nebuvo sąžiningi ikisutartinių teisinių santykių, susiformavusių pagal preliminariąją sutartį, dalyviai ir kad jų atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra nepagrįstas. Priešingai – preliminarioje sutartyje patvirtinimas, jog ieškovai yra finansiškai pajėgūs per sutartą terminą už sutartą kainą nupirkti atsakovų turtą, faktiškai neturint tokių galimybių, taip pat, nepraėjus nė trims mėnesiams po to, kai buvo atsisakyta nupirkti atsakovų turtą, įsigijus kitą nekilnojamąjį turtą, patvirtina, kad ieškovų atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme buvo nepagrįstas. Taigi ieškovams, nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kilo pareiga sumokėti atsakovams 10 000 Eur baudą. Be to, nėra pagrindo atleisti ieškovus nuo atsakomybės. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovai neišnaudojo visų galimybių įsigyti sutartomis sąlygomis atsakovų turtą – byloje nėra jokių įrodymų, kad jie būtų kreipęsi į bankus dėl paskolos suteikimo atsakovų turtui įsigyti ir bankai būtų atsisakę jį suteikti (kartu pabrėžtina, kad atsakovai net ir tokių aplinkybių nelaiko objektyviomis ir pagrįstomis atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį), taip pat kad būtų naudoję kitus resursus, mėginę parduoti kitą jiems priklausantį turtą, kad įvykdytų preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, galų gale derėjęsi su atsakovais dėl kainos, terminų ar kitų sąlygų pakeitimo. Vis dėlto, nors namas nėra parduotas iki šiol, ieškovai taip niekuomet nebesikreipė dėl atsakovų namo įsigijimo, neprašė įskaityti atsakovams netesybų forma likusią avanso dalį į namo kainą ar pan., ieškovai po poros mėnesių tiesiog įsigijo kitą būstą. Svarbu pabrėžti ir tai, jog ieškovai pardavė jiems priklausantį turtą dar iki pasibaigiant terminui, sutartam su atsakovais dėl pastarųjų turto įsigijimo, t. y. ieškovai pagrindinę jiems priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarė 2020 m. lapkričio 14 d., o nupirkti atsakovų turtą ieškovai buvo įsipareigoję iki 2019 m. gruodžio 1 d. Todėl tai, kad ieškovai, nors ir mažesne kaina, tačiau jiems priklausiusį turtą pardavė dar iki sueinant terminui įsigyti atsakovų gyvenamąjį namą, nesudarė sąlygų teisėtai ir pagrįstai atsisakyti įsigyti atsakovų turtą. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovų pozicija ir mano, kad nėra jokio pagrindo mažinti šalių iš anksto aptartas netesybas, skirtas minimaliems atsakovų nuostoliams padengti. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovai nurodo teismų praktiką, nurodo, kad šalys preliminariąja sutartimi (6.1 ir 6.2 punktais) sutarė vienodas sąlygas netesybų taikymui tiek, jei pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl ieškovų, tiek dėl atsakovų kaltės. Taigi, jei pagrindinę sutartį būtų atsisakę sudaryti atsakovai, ieškovai būtų įgiję teisę į tokio paties dydžio netesybas. Taip pat netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau yra sumokėtos (kaip kad yra šiuo atveju). Įvertinus ieškovų kartu su dubliku pateiktus dokumentus matyti, jog ieškovai taip pat gavo 5 000 Eur baudą dėl to, kad jų turto pirkėjai iki preliminariąja sutartimi nustatyto termino nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Atsakovai patyrė realių finansinių praradimų – tiek dėl, ieškovų reikalavimų, atliktų papildomų investicijų, tiek ir dėl prarastų galimybių parduoti turtą už norimą, su ieškovais sutartą kainą (atsakovų turtas nėra parduotas iki šiol).

6. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Kaip minėta, 2019 m. birželio 19 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią jos šalys susitarė iki 2019 m. gruodžio 1 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo, namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį už 265 000 Eur kainą (sutarties 1.1, 2.1, 3.1, 3.3 punktai). Vykdydami sutarties 5.6 punktą, ieškovai atsakovams sumokėjo 26 500 Eur avansą (2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymai). Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta, kadangi ieškovai nurodė neturintys finansinių galimybių jos sudaryti, dėl to, kad A. B. sutartu laiku už sutartą kainą nenupirko kito ieškovų turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, kad atsakovai iki preliminarioje sutartyje (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, byloje nėra.

8. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminarioje sutartyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis iki nustatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės, tai dalis sumokėto avanso – 10 000 Eur – atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, kuris neginčijimas. Kita avanso dalis – 16 500 Eur turi būti grąžinta pirkėjui per 3 darbo dienas į jo nurodytą banko sąskaitą (sutarties 6.1 punktas). Taigi šalys sutartyje susitarė, kad dalis ieškovų avansu sumokėtų pinigų (10 000 Eur) yra netesybos, skirtos prievolės sudaryti pagrindinę sutartį įvykdymui užtikrinti. Preliminarioje sutartyje įtvirtinta analogiška nuostata ir dėl pardavėjų (atsakovų) atsakomybės tuo atveju, jei sutartis nustatytu terminu nebūtų pasirašyta dėl pardavėjų kaltės (sutarties 6.2 punktas).

9. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog nustatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovai grąžino ieškovams 16 500 Eur dydžio sumokėto avanso dalį. Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl likusios ieškovų sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį dalies (10 000 Eur) grąžinimo ieškovams.

10. Ieškovų teigimu, 10 000 Eur sumokėto avanso suma jiems turėtų būti grąžinta, kadangi pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovų, o dėl trečiojo asmens (ieškovų kito nekilnojamojo turto pirkėjos) kaltės. Dėl šios priežasties, ieškovų teigimu, jiems civilinė atsakomybė nekyla, be to, ši aplinkybė šalina ieškovų atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

11. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodo atsakovai, civilinės atsakomybės nebuvimas ir civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės yra du skirtingi teisiniai institutai, kurie yra savarankiški ir pagal savo esmę negali būti taikomi kartu.

12. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, nei kad ieškovams nekyla civilinė atsakomybė dėl to, jog nustatytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, nei kad yra ieškovų atsakomybę šalinančių aplinkybių.

13. Nors ieškovai teigia, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovų, o dėl trečiojo asmens (A. B.) kaltės, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai namą, esantį (duomenys neskelbtini) A. B. pardavė 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. dar iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino (2019 m. gruodžio 1 d.) pabaigos. Aplinkybė, kad ieškovai namą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už mažesnę kainą (90 000 Eur) kainą nei planavo (120 000 Eur) nereiškia, kad pagrindinė sutartis su atsakovais nebuvo sudaryta dėl trečiojo asmens (A. B.) kaltės. Kaip minėta, bylos šalys tarėsi pagrindinę sutartį sudaryti už 265 000 Eur kainą. Taigi ir pradinė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina (120 000 Eur), už kurią ieškovai ketino šį turtą parduoti, nebūtų padengusi iš atsakovų ketinamo įsigyti turto kainos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi į banką dėl paskolos tikslu įsigyti iš atsakovų nekilnojamąjį turtą gavimo, be to, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos šeima turinti ir kito nekilnojamojo turto. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai realiai turėjo galimybių gauti piniginių lėšų atsakovų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovų namą pardavinėjantis nekilnojamojo turto brokeris I. Z. nurodė, kad minėtas atsakovų turtas iki šiol nėra parduotas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams 2020 m. vasario 14 d. buvo suteiktas 241 600 Eur kreditas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui; šį turtą ieškovai įsigijo. Kaip matyti iš byloje pateikto el. susirašinėjimo, atsakovų turtą pardavinėjantis nekilnojamojo turto brokeris I. Z. dar iki pasibaigiant preliminariajai sutarčiai (2019 m. lapkričio 27 d. el. laišku) informavo ieškovus apie galimybę susitarti dėl papildomo laiko pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovai tokiu pasiūlymu nepasinaudojo, nurodė negalintys įvykdyti preliminarios sutarties. 2019 m. lapkričio 30 d. el. laišku nekilnojamojo turto brokeris I. Z. ieškovams nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 2 d. bus atnaujintas atsakovams priklausančio namo pardavimo procesas, nurodyta, kad ieškovams būtų suteikta pirmenybė tuo atveju, jei pasikeistų jų finansinė situacija iki atsirandant naujam pirkėjui. Bylos duomenimis ieškovai po 2019 m. lapkričio 30 d. niekada nebesidomėjo galimybe įsigyti atsakovams priklausantį turtą, kuris iki šiol nėra parduotas, o 2020 m. vasario 14 d. gavę 241 600 Eur dydžio kreditą įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą.

14. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieškovai nebūtų galėję sudaryti pagrindinės sutarties. Teismo vertinimu, ieškovų atsisakymas įsigyti atsakovų turtą buvo nulemtas ieškovų prarasto suinteresuotumo tokį turtą įsigyti, ką patvirtina ieškovų veiksmai ir faktas, kad ieškovai po keleto mėnesių įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovams nekyla civilinė atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, numatyta preliminarios sutarties 6.1 punkte, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo pačių ieškovų priklausančių priežasčių. Atitinkamai teismas nenustatė ieškovų civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnis).

15. Pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

16. Šiuo atveju, teismo vertinimu, mažinti šalių sutartų netesybų (10 000 Eur), kurios tokio paties dydžio numatytos abiejų šalių atžvilgiu, pagrindo nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši sutarties sąlyga tarp šalių buvo derinta individualiai, ieškovai suprato jos esmę, tokio dydžio netesybos pasirašant sutartį ieškovams buvo priimtinos, sudarę preliminarią sutartį atsakovai ieškovų prašymu atliko investicijas į ketinamą parduoti turtą, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas brokeris I. Z., t. y. atsakovai patyrė ir realių nuostolių, be to, netesybų suma palyginti su parduodamo turto verte nelaikytina neprotingai didele. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad mažinti šalių suderinto netesybų dydžio nėra pagrindo.

17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovų reikalavimas dėl 10 000 Eur sumos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir reikalavimai dėl 221,92 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovai byloje patyrė 1 996,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi šias išlaidas advokatei apmokėjo atsakovas T. J., šios išlaidos iš ieškovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 998,25 Eur) priteistinos atsakovui T. J. (CK 6.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė