Alytaus apylinkės teismo nutartis, II-8-1023/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-07
Bylos Nr.: II-8-1023/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-34-3-00124-2018-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Vaida Baumilė
Pareiškėjas: V. S.

Kategorijos

7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)

Administracinė byla Nr. II-8-1023/2019Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00124-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.8.1; 21.10.4; 21.11.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 7 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. teismui pateikė skundą administracinio nusižengimo byloje (b. l. 2-4), kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis paskyrė 50,00 Eur baudą už tai, kad jis tariamai 2018 m. spalio 14 d., apie 14.30 val., atvykęs į kolektyvinį sodą, esantį (duomenys neskelbtini), savavališkai sugadino kaimynui R. K. priklausančią sietinę tvorą, esančią tame pačiame kolektyviniame sode sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip padarė pastarajam 30,00 Eur materialinę žalą. Nutarimas skirti 50,00 Eur baudą yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi policijos patrulis atvykęs į įvykio vietą tariamo administracinio nusižengimo netyrė, nes jau buvo tamsus paros metas, nieko nesimatė, apšvietimo nebuvo, dėl ko atlikti tyrimą ir nustatyti pažeidimo vietą, pobūdį ir mechanizmą buvo neįmanoma. Nebuvo matyti nei sklypo ribų, nei tvoros, nei tvoros kuolų, ir tuo labiau pačios tvoros padėties žemės sklypų atžvilgiu. Nutarime yra nurodyta, kad jis išardė kaimyno tvorą, esančią kaimyno sklype (duomenys neskelbtini), kai tvora ir kuolai yra jo paties sklype, kas neatitinka nutarime nurodytų faktinių aplinkybių. Siekdamas paneigti patrulio klaidingai nustatytą aplinkybę, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ geodezininkus, kurie atvykę į įvykio vietą padarė brėžinį, iš kurio matyti, kad kaimyno tvora yra jo sklypo dalyje ir įlindusi ties viduriu 28 cm. Pareiškėjo sodo sklypas yra Nr. (duomenys neskelbtini), jo plotas 644 kv. m. Kaimyno R. K. sklypas plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Konfliktas su kaimynu prasidėjo 2017 metais spalio mėnesį, kai R. K. užsisakė geodezinius matavimus, kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad kaimyno R. K. vielos tinklo tvora yra jo sklype, dėl ko R. K. paprašė tvorą iš jo sklypo perkelti ant sklypų ribos. Kaimynas vengė tai padaryti, į raginimus nereagavo, todėl kaimyno tvora stovi jo sklype. Be to, kaimyno tvora jo sklype buvo pritvirtinta prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio ir jo įkasto metalinio kuolo, kuris buvo padarytas iš gabalo geležinkelio bėgio. Jis kaimynui aiškino, kad šis kuolas yra jam reikalingas ir ruošiasi jį panaudoti kaip siją statyboje, tačiau kaimynas nereagavo. Laukti kol kaimynas perkels tvorą ant sklypų ribos negalėjo, todėl išsirovė jam priklausantį kuolą. Atkreipė dėmesį, kad R. K. dėl išsirauto tvoros kuolo pretenzijų nepareiškė ir to nefiksavo patrulis. Išsirovęs kuolą vielinį tvoros tinklą sujungė ir pritvirtino prie naujai įkasto medinio kuolo. Tokiu būdu, išrovęs metalinį kuolą ir jį pakeitęs mediniu, nieko blogo kaimyno tvorai nepadarė ir jos nesugadino. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė, nutarime paskirti administracinę nuobaudą nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, o tvoros kuolą išsirovė kaip savo nuosavybę be chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Pažymėjo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti advokato paslaugomis, negalėjo pateikti nei sodo planų, nei kitų įrodymų. Be to, nenurodyta kuo pasireiškė R. K. padaryta 30,00 Eur materialinė žala kaip buvo nustatytas žalos dydis, nenurodytas jos teisinis pagrindas.

Pareiškėjas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo kaimynas yra R. K., kuriam priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o jam priklauso sklypas, esantis yra (duomenys neskelbtini). Pas jį sklype buvo karpoma gyvatvorė iš krūmų, kuri skyrė nuo kaimyninio sklypo, o likusi dalis sietinė tvora, kuri buvo nuo stulpo iki kitos sodo tvoros. Po kiek laiko kaimynas pareiškė pretenzijas, jog jo gyvatvorė išėjo į kaimyno teritoriją, nors sodindamas savo gyvatvorę buvo ją patraukęs 30 cm nuo ribos ir tvora buvo 30 cm nuo raudonos juostos. Tarėsi su kaimynu, pasakė jam, kad gyvatvorė truputį įėjo, tačiau paminėjo, kad tvora 60 cm patraukta nuo ribos. Viduryje vasaros iškasė gyvatvorę ir pasodino už 1 m. Kaimynas tuo tarpu 20 cm nuo geodezinio stulpo įsikalė kuolą ir užsitvėrė savo tvorą, vietoj buvusios gyvatvorės. Taip pusė tvoros buvo kaimyno, o kita pusė tvoros jo, tačiau visa tvora yra jo teritorijoje, nes ten buvo geodezinis stulpas. Kaimynas padarė metalinį sietą iki jo kuolo dėl kurio viskas ir vyksta. Geodezininkas jam vėliau nustatė kiek tvora įėjusi į jo sklypą, tačiau visa tai buvo jau po to, kai stulpas buvo patrauktas. Prieš tai tas stulpas buvo 40 cm kur tvora. Kai taip atsitiko, jis išsikvietė geodezininkus ir jie nustatė, kad jo tvora turi būti 60 cm į kaimyno teritoriją ir įkasė geodezinį tašką, o kitas taškas buvo įkaltas prieš 30 metų ir jo nekeitė, nes jis buvo tikras. Savo tvorą nuardė. Jam pasakė, kad su juo tvoros netvers, gali duodi leidimą tvertis, tačiau tik pagal projektą. Kaimynas ties geodeziniu tašku įkalė stulpą, o kitą savo tvoros kraštą atvedė į jo seną tvorą, į jo seną stulpą, o kitą tvorą vėl paliko prie senos. Tas stulpas yra jo teritorijoje ir priklauso jam. Jis tik išsiėmė savo metalinį kuolą iš kaimyno tvoros, vietoj jo įkalė medinį ir įkalė ten kur turi būti, viską sutvarkė. Stulpas, kurį iškasė, buvo viduryje tvoros. Geodezininkai stulpą įkalė pradžioje sklypo ir toliau buvo tik kuoliukai ir nuo jų užtempus šniūrą už 40 m buvo jo stulpas. Nežinojo, kad vienas iš tų stulpų dokumentuose yra nurodytas kaip riboženklis. Kaimyno tvora iš dviejų dalių. Policija įrodinėja, kad ji buvo ištisa ir jis ją išardė. Policijai aiškino, kad skylės nepadarė, sietas buvo surištas, o jie pasakė, kad skylė yra ir turės sumokėti baudą, jeigu kaimynas paduos pareiškimą. Policijos darytose nuotraukose kaimynas išardė tvorą ir vėl nustūmė viską atgal. Jo darytose nuotraukose matyti, kad viskas buvo sutvarkyta. Geodezinio taško ten nebuvo, kadangi kaimynas jį išėmė ir dabar sako, kad jo tvora ir yra geodezinis taškas.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 15-16), kuriame nurodė, jog su pareiškėjo V. S. skundu nesutinka. Institucijos nuomone pareiškėjo V. S. skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas stengiasi išvengti administracinės atsakomybės. V. S. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą visiškai įrodyta administracinėje byloje surinktais dokumentais. Pažeidėjo veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos pasirinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Pažymėjo, kad konfliktas tarp kaimynų dėl sklypus ribojančios tvoros vyksta jau apie dveji metai, tačiau V. S. nesiėmė jokių teisinių priemonių savo tariamai ar turimai teisei apginti ir pažeisdamas visuomeninius santykius reguliuojančius teisės aktus, iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų apgadino R. K. priklausančią cinkuotą, sietinę tvorą, tuo nukentėjusiajam padarydamas 30,00 Eur žalą. Prašė skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas V. D. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjo V. S. skundu nesutinka, kadangi jo visi argumentai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą už kurį yra nubaustas bauda, nes išardė kaimyno tvorą, todėl prašo palikti galioti Alytaus apskrities Prienų rajono policijos komisariato nutarimą.

Liudytoja M. R. parodė, kad ginčo tvora yra jų su vyru V. S. žemėje. Atvykę matininkai išmatavo žemę ir įdėjo oranžinį ritulį, kuris liko kaimyno sklype. Vyras seną tvorą nuardė ir kur buvo jų žemė kaimyno pusėje, tai ten įkalė medinį kuolą. Kaimynas klausė ar gali užsitverti tvorą, tačiau vyras pasakė, kad užsitvertų, bet pagal tai, kas išmatuota. Kaimynas sutiko, bet užtvėrė tvorą ne ten kur kuolas buvo įkaltas, bet į seną tašką kur buvo tvora jų žemėje. Dabar tvora gavosi kreiva. Nuo tos vietos kur buvo gyvatvorė kaimynas tvėrė tvorą nauju rulonu. Vyras įkalė medinį kuolą ir ten tvorą sukabino. Prieš tai buvo metalinis kuolas. Tas kuolas liko, tačiau jų žemėje. Vyras įkalė kuolą, kad eitų tvora pagal ribą. Vyras sukabino, o kaimynas pasakė, kad jam sugadino tvorą. Tvora negali būti sugadinta, nes ji sujungta iš dviejų dalių. Kaimynai pasakė, kad kvies policiją ir parodys, kad jos vyras išardė tvorą. Vyras pasakė, kad gali kviesti, tačiau jis nuo savo kuolo nuėmė, įkalė medinį ir surišo atgal lygiai taip pat, kai buvo surišta prie seno kuolo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų (ANK 115 straipsnis). Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-308-348/2018).

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir AN byla) medžiagos matyti, kad R. K. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl sugadintos tvoros. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 14.30 val., atvyko į savo sodą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, jog nuo kaimyno, esančio (duomenys neskelbtini), pusės sugadinta sietinės cinkuotos tvoros dalis; tvorą savavališkai sugadino sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šeimininkas V. S., padaryta 30,00 Eur materialinė žala. V. S. 2018 m. spalio 27 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nutarimu paskirta 50,00 Eur bauda dėl to, kad jis 2018 m. spalio 14 d. apie 14.30 val. atvykęs į sodą, esantį (duomenys neskelbtini), savavališkai sugadino kaimynui R. K. priklausančią cinkuotą sietinę tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas 30,00 Eur materialinę žalą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio apklausos protokolo matyti, kad R. K. papildomai prie pareiškimo policijai nurodytų aplinkybių nurodė, kad su kaimynu apie dvejus metus konfliktuoja dėl ribinės tvoros, todėl jis pasidarė savo sklypo kadastrinius matavimus ir manė, kad taip išspręs ginčą, tačiau kaimynas V. S. nenusileido, savavališkai atlikinėjo savo matavimus, nesiremdamas jokiais dokumentais, tada jie pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, kuri atlikusi žemės naudojimo patikrinimą aktu nustatė, kad jo sklypas naudojamas pagal paskirtį ir pažeidimų nenustatyta. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio apklausos protokolo matyti, kad buvo apklaustas V. S., kuris parodė, kad 2018 m. spalio 14 d. apie 14.30 val., atvykęs į jam priklausantį sodą, esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė išimti iš savo sklypo metalinį tvoros stulpą, prie kurio kaimynas R. K. buvo sumontavęs cinkuotos tvoros sietą; norėdamas išimti iš sklypo stulpą nuo jo atjungė cinkuotą sietą, išėmė stulpą, sietą tarpusavyje sujungė su viela ir įkalė medinį kuolą. Kaimynui buvo davęs raštišką sutikimą montuoti tvorą pagal turimą projektą. Pastarąją aplinkybę patvirtina AN byloje esantis 2018 m. gegužės 12 d. V. S. sutikimas, kad R. K. tvirtintų tvorą pagal turimus planus.

Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančių apgadintos tvoros nuotraukų matyti, jog tvora – metalinė, sietinė, jos viduryje tarpas, taigi tvoros dalys viena su kita nesusijungia dėl tarp dalių esančio tarpo, likusi tvora nesugadinta, vientisa. Tarp tvoros dalių matosi duobė, išvirtęs medinis kuolas.

Iš prie pareiškėjo V. S. su skundu pateiktų fotonuotraukų matyti vientisa metalinio tinklo tvora (b. l. 6). Pareiškėjas prie skundo pateikė ir 2018 m. lapkričio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) schemą (b. l. 5).

Teismas, kaip minėta, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Iš to akivaizdu, kad būtent nutarime išdėstytos aplinkybės apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kaip jau minėta, V. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis savavališkai sugadino kaimynui R. K. priklausančią cinkuotą sietinę tvorą, tuo padarydamas 30,00 Eur materialinę žalą. Taigi, šiuo atveju teismas, neišeidamas iš skundo ribų, turi patikrinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek iš V. S. teismui pateikto skundo, tiek jo parodymų teismo posėdžio metu bei teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad V. S. nesutinka su padarytu nusižengimu ir jo pasėkoje skirta nuobauda iš esmės dėl to, kad nors jis išsiėmė savo metalinį kuolą iš kaimyno tvoros, tačiau vietoj jo įkalė medinį kuolą pagal tai, kurioje vietoje yra, jo manymu, sklypų riba, kaimynui priklausančios tvoros sietą surišo, todėl žalos nepadarė. Kaip jau minėta tiek iš V. S. teismui pateikto skundo turinio, tiek jo parodymų teismo posėdžio metu, matyti, jog ginčas byloje kyla iš esmės ne dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, o dėl gretutinių žemės sklypų ribos nustatymo, pareiškėjui ginčijant aplinkybes, kad tvora stovi jo sklype ir neginčijant aplinkybės, kad jis tą tvorą išardė, išėmė kuolą, po ko nurodo, kad tvorą atgal surišo.

Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko duomenimis matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. S. (b. l. 19-20), o žemės sklypas su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. K. (b. l. 21-22). R. K. priklausančiam žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, jie registruoti nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir aukščiau nustatytas bylos faktines aplinkybes laikytina, kad byloje esantys gretimų sklypų savininkų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys yra teisingi ir išsamūs, todėl teismas privalo jais vadovautis. Tačiau pastebėtina, kad pareiškėjo žemės sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, tuo tarpu gretimo žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai. Nors šios bylos dalykas nėra gretutinių žemės sklypų ribos nustatymas, tačiau pareiškėjui išaiškintina, kad pasitvirtinus pareiškėjo nurodomai aplinkybei dėl sklypų ribos neatitikimo, žemės sklypo ploto pakitimai, neviršijantys leistinų ploto paklaidų, yra galimi, jeigu tokių pakitimų priežastis (pagrindas) yra tikslesnių už pirminių matavimų priemonių panaudojimas paskesniems (kadastriniams) matavimams atlikti. Kitaip tariant, žemės sklypo plotas, remiantis Kadastro nuostatų 21 punktu, gali būti patikslintas, jeigu, tomis pačiomis ribomis atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatomi šio sklypo ploto neatitikimai, atsiradę dėl ankstesnių matavimų priemonių netikslumų. Anksčiau atliktų matavimų pobūdis (preliminarūs ar pirminiai kadastriniai matavimai) yra požymis, kvalifikuojantis žemės sklypų plotų paklaidų taikymą. Leistinos plotų paklaidos, ką patvirtina Kadastro nuostatų 21 punktas ir 1 priedas, skiriasi, priklausomai nuo anksčiau atliktų matavimų pobūdžio, – atliekant pirminius kadastrinius matavimus, maksimali leistina (ribinė) plotų paklaida yra didesnė už tą santykinę paklaidą, kuri yra galima, atliekant tikslesnius kadastrinius matavimus. Šie galimų paklaidų skirtumai paaiškintini matavimų priemonių, kurios buvo naudojamos, atliekant pirminius žemės sklypo matavimus, tikslumo skirtumais: kuo tikslesnės matavimo priemonės buvo panaudotos pirminiams

žemės sklypo matavimams atlikti, tuo mažesnė yra leistina plotų paklaida, ir atvirkščiai.

Be to, iš AN byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. 10.30 val. buvo atliktas R. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje ir nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, rasti kadastriniais matavimais paženklinto žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, savavališkas žemės užėmimo faktas nenustatytas. Esant tokiai situacijai, kuomet pareiškėjas iš esmės nesutinka su gretutinių žemės sklypų ribų nustatymu, ginčas turėtų būti nagrinėjamas ne apskundžiant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (CK 1.138, 4.45 straipsniai, CPK 5 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nuosavybės teisė buvo pažeista dėl sekančių motyvų. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad išardė ne jam, o kaimynui priklausančią tvorą, po to ją atgal surišo. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir liudytoja M. R., kad vyras išardė, bet paskui sukabino tvoros sietą, papildomai parodydama, kad kaimynas tvėrė tvorą nauju rulonu. Taigi pareiškėjas savanaudiškais tikslais, kaip pats parodė teisme siekdamas išimti savo kuolą, panaudojo svetimą daiktą, suardydamas jo vientisumą, tokiu būdu sugadindamas svetimą turtą ir padarydamas žalos. Kaip matyti iš AN bylos šios veikos pasėkoje padarytos žalos dydis nustatytas tinkamai, kadangi turtinės žalos dydis nurodytas tiek R. K. pareiškime policijai, tiek apklausiant daikto savininką, abiem atvejais nurodytas žalos dydis sutapo, netikėti nurodytu žalos dydžiu teismas neturi pagrindo, žala reali, protinga, juolab minėtas asmuo, duodamas pareiškimą, buvo įspėtas pagal BK 236 straipsnį ir ANK 224 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, už melagingų parodymų davimą. Tarp pareiškėjo V. S. veikos – turto sugadinimo ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo išdėstytais motyvais panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi V. S. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, nuobauda jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę – nusižengimas iš savanaudiškų paskatų, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. Dėl išdėstytų motyvų skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas, tinkamai kvalifikavus ir individualizavus nuobaudą, paliktinas nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti ir palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo bylą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė