Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties A. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2018 m. vasario 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 ir nubaustas 60 Eur bauda, už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 01.00 val. jis daužydamas R. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, jas apgadino, t .y. tris kartus kietu daiktu trenkė į duris, nuo ko suskilo akutė bei liko du įbrėžimai ir dėl to R. K. patyrė 65 Eur materialinę žalą.Šį nutarimą A. D. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė jo apeliacinį skundą, netenkino prašymo panaikinti Institucijos 2018 m. vasario 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniame skunde A. D. aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir administracinio teisės nusižengimo bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad vaizdo įrašas kuriuo grindžiama kaltė yra gautas neteisėtai, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, 16 straipsnį, 19 straipsnį18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, 2 dalį. Dėl šių pažeidimų apylinkės teismas slapta vaizdo stebėjimo sistema darytą vaizdo įrašą nepagrįstai laikė įrodymu. Taip pat apelianto įsitikinimu, R. K. įrengta vaizdo stebėjimo sistema stebėjo ne tik jos buto duris, o ir kitą teritoriją. Be to, kelia abejonių ir pats įrašo autentiškumas.Taip pat apeliantas nurodo, kad vykstant teismo procesui apylinkės teisme, teismas demonstravo akivaizdų šališkumą R. K. apklausos metu patariant kokius atsakymus reikia duoti į užduotus klausimus. Skunde pažymima ir tai, kad pateiktose buto durų nuotraukose matyti, kad durys sugadintos daug seniau nei nurodoma nutarime. Taip pat nesimato ir durų akutės sugadinimo. Apelianto teigimu, R. K. jau eilę metų jį šmeižia, tą daryti nesidrovi ir teisme. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.A. D. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teismas pažymi, kad skunde pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl A. D. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. D. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas, itin išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.Nors apeliantas neigia savo kaltę, tačiau iš apylinkės teisme duotų jo parodymų matyti, kad jis pripažįsta, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d apie 1 val. buvo nuėjęs prie viršuje gyvenančios kaimynės buto Nr. 11 durų ir pabeldė į duris, ar trenkė į durų akutę neatsimena. Tai darė, nes iš minėto buto nuolatos sklinda triukšmas dėl kurio negali miegoti. Tai, kad būtent A. D. sugadino duris ir jose esančią akutė patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios R. K. parodymai užfiksuoti jos paaiškinimuose ir pirmosios instancijos teisme, taip pat ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų, patvirtinančių apelianto argumentą, kad dėl vaizdo įrašo „iškarpymo“ ar sumontavimo, nėra, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotas aplinkybes laikydamas vienu iš įrodymų šaltinių ir jomis kartu su kitais įrodymais grįsdamas savo išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Apelianto keliamas klausimas dėl galimo asmens teisių ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo nukentėjusiajai R. K. pateikiant duomenis, susijusius su kitu asmeniu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pastarojo kaltę padarius ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis, įskaitant ir nukentėjusiosios vaizdo įrašą pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė posėdžio metu, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.Duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas būtų buvęs šališkas, byloje nėra, tai, kad teismas bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidautų apeliantas, negali būti vertinama kaip teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.