- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-324-487/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00223-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- T. M.
- Kaltinamasis
- T. M.
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ramutė Veronika Šalaviejūtė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Kaltinamajam T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio vykdymo palikta nepakeista, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteistas iš kaltinamojo T. M. ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 442,45 eurų žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1.T. M. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. vasario 11 d., apie 13.00 val., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinį Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, iš anksto žinodamas, kad negrąžins išsinuomoto įrankio, siekdamas suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės vadybininkui M. G. nurodęs neegzistuojantį gyvenamosios vietos adresą bei sumokėjęs 150 eurų užstatą, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė aukšto slėgio plovimo įrenginio „Karcher“ 2592,45 euro vertės nuomos sutartį Nr. N-62133, pagal kurią įsipareigojo iki 2016 m. vasario 18 d. įrenginį grąžinti ir, 2016 m. vasario 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams perdavus jam (T. M.) įrenginį Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“, jis nurodytu nuomos sutartyje laiku aukšto slėgio plovimo įrenginio negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo 2 592,45 euro vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, nes nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
3. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
4. Apeliantas neneigia, kad pasielgė lengvabūdiškai ir neapdairiai, palikdamas išsinuomotą brangų įrenginį automobilio bagažinėje, iš kurios jam naktį jį pavogė, tačiau jis neturėjo išankstinės tyčios apgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apgaule pasisavinti aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“. Teismas nevertino to, kad, sudarydamas nuomos sutartį, jis pateikė savo tikrą asmens dokumentą, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada galėjo jį surasti. Norėdamas apgauti, jis galėjo pateikti suklastotą ar kito asmens dokumentą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo sumanymą apgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rodo aplinkybė, jog jis, sudarydamas sutartį, nurodė netikslų savo gyvenamosios vietos adresą. Nors teismui jis paaiškino, kad pastovios gyvenamosios vietos neturi, keičia gyvenamąsias vietas, o tai, kad dabar gyvena kitu adresu, nereiškia, kad ir sutarties sudarymo metu jis ten gyveno. Jis gyvena pas sugyventinę jos bute adresu „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, kai su ja susipyksta, laikinai neilgam laikui butą išsinuomoja kitose miesto vietose. Sutarties sudarymo laikotarpiu jis buvo susipykęs su sugyventine, todėl ir nurodė ne jos, o kitą adresą. Gali būti, kad jis apsiriko, nurodydamas adresą, kuriuo laikinai gyveno. Kadangi negalvojo, kad įrenginį iš jo pavogs ir jis dėl to turės problemų, nelabai kreipė dėmesį į tai, kokį adresą sutartyje nurodė, tikėjosi įrenginį grąžinti laiku.
5. Nuteistasis nurodė, kad sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą. Taigi teismas turėjo nustatyti, jog jis išsinuomojo aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto žinodamas, kad jo negrąžins. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Vien tik tas faktas, kad jis laiku negrąžino „Karcher“ įrenginio, dar nėra pagrindas jam inkriminuoti sukčiavimą.
6. Apelianto teigimu, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka ir prisiteisti iš jo aukšto slėgio plovimo įrenginio „Karcher“ vertę. Visus jo asmens duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir jokių kliūčių kreiptis teismą civiline tvarka nebuvo. Jis dirba individualiai ir priteistą sumą būtų sumokėjęs. Pats UAB „Statybos technika“ neskambino, nes tuo metu neturėjo pinigų atlyginti už prarastą įrenginį. Tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę ne baudžiamieji, o civiliniai teisiniai santykiai. Nepagrįstas šių santykių kriminalizavimas jam daro ne tik didelę turtinę ir moralinę žalą, bet ir nepagrįstai teismo nuosprendžiu jam atimta laisvė.
7. Nuteistojo manymu, teismo išvados, jog jo tyčią sukčiauti įrodo tai, kad jis neteisingai nurodė savo gyvenamąją vietą, nekėlė telefono, kai jam skambino nukentėjusysis, nekreipė dėmesio į nuomos kainą ir kt., yra tiktai prielaidos ir spėliojimai. Teisminio nagrinėjimo metu jis visas šias aplinkybes logiškai paaiškino. Teismas, remdamasis ne konkrečiais objektyviais įrodymais, o tik prielaidomis ir spėliojimais, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, neva, naudodamas apgaulę, pasisavino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginį „Karcher“ ir jį neteisingai nuteisė realia laisvės atėmimo bausme. Apelianto teigimu, jis nukentėjo dvigubai - iš jo buvo pavogtas brangus įrenginys ir dar jis nepagrįstai buvo apkaltintas bei nuteistas už sukčiavimą.
8. Teismo posėdyje nuteistasis T. M. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. N. T. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
11. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija jam įkaltintos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., sudėties nebuvimo aspektu, nurodydamas, kad jis neturėjo išankstinės tyčios apgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apgaule pasisavinti aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“, todėl tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę ne baudžiamieji, o civiliniai teisiniai santykiai.
12. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
13. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga, vertinant įrodymus, yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. M. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, tačiau netinkamai vertino nuteistojo T. M. veiksmus, jų pagrindu nustatęs tiesioginės tyčios, kaip T. M. įkaltintos nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės, buvimą.
15. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“, 2592,45 euro vertės, kurio negrąžino, tokiais savo veiksmais padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
16. Nuteistasis apeliaciniu skundu, neneigdamas teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis iš civilinio ieškovo išsinuomojo įrenginį, kurio nustatytu terminu negrąžino, ginčija teismo nustatytą sukčiavimo sudėties požymį, kad jis turėjo išankstinę tyčią negrąžinti išsinuomoto įrenginio, todėl, panaudodamas apgaulę – nurodydamas netikrą gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį, užvaldė svetimą turtą.
17. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.).
18. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais - liudytojo A. S., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo E. Š. parodymais, rašytiniais įrodymais - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko E. Š. pareiškimu (b. l. 14) ir įvykio registravimo policijos įstaigoje duomenimis (b. l. 15), Karcher aukšto slėgio plovimo įrenginio nuomos aktu Nr. N-62133, kuriuo T. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo įrenginį (b. l. 16), aukšto slėgio HD 1050B įrenginio įsigijimo dokumentais - PVM sąskaita faktūra Nr. AAA-408069 (b. l. 17), nustatyta, kad T. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo aukšto slėgimo plovimo įrenginį „Karcher“ ir jo nustatytu terminu negrąžino. Apeliantas šios aplinkybės neneigia.
20. Taip pat pirmosios instancijos teismas ištirtais įrodymais - T. M. parodymų patikrinimo vietoje duotais parodymais (b. l. 35-37), liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 30), liudytojo A. S. parodymais teisme, taip pat rašytiniais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu dėl buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, priklausomybės (b. l. 34) vertino T. M. elgesį tiek nuomos sutarties sudarymo metu, tiek po sutarties sudarymo. Teismas išsamiai analizavo aplinkybes, kai T. M. įrenginio nuomos metu nurodė neatitinkantį tikrovės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį, kuriais jo nebuvo galimybės surasti, nurodė pristatyti įrenginį į kitą, nei planavo atlikti darbus, vietą, teisme negalėjo nurodyti, kur ir kokius darbus planavo su įrenginiu atlikti, teigė įrenginį palikęs neužsidarančioje automobilio bagažinėje prie prekybos centro, kur įrenginys iš jo buvo pagrobtas, nesikreipė nei į policiją, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl prarasto įrenginio, ir sprendė, kad T. M. neketino naudotis išsinuomota įranga, o iš anksto planavo apgaule ją pasisavinti, t. y. turėjo išankstinę tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai kai kuriems įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę ir jų pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. T. M. buvo įkaltintos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės aplinkybės - apgaule savo naudai svetimo turto įgijimas, ši sudėtis yra materiali ir nusikalstama veika yra baigta nuo, panaudojus apgaulę, turto įgijimo, turint galimybę juo disponuoti, momento. Tuo tarpu jam nebuvo įkaltintos alternatyvios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės aplinkybės – turtinės prievolės išvengimas, todėl pirmosios instancijos teismo išsamiai analizuotos aplinkybės dėl kaltinamo asmens elgesio su turtu nuo jo perdavimo momento, nors ir svarbios, tačiau jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės.
22. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. M., norėdamas išsinuomoti įrenginį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę su jo asmens kodu, pagal šiuos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo jį surasti, todėl vien aplinkybė, kad nuomojant jis nurodė netikslų gyvenamosios vietos adresą (nurodytu telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai su T. M. buvo susisiekę, tik vėliau jis tapo nepasiekiamas), nelaikytina esmine apgaule, dėl kurios suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kaltininkui ar kuri sutrukdytų nukentėjusiojo galimybę savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje, 2017 m. vasario 11 d. T. M. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdamas išsinuomoti aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“, tuo tikslu buvo surašytas nuomos aktas Nr. N-62133, kuriame nurodytas T. M., kaip nuomininko, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefonas (b.l.16), įrenginys turėjo būti grąžintas iki 2017 m. vasario 18 d. Šie faktiniai duomenys rodo, kad T. M. sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos susitarimą, t. y. tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.
23. Teismų praktikoje laikoma, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, turi būti taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad įrangą išnuomojusi bendrovė buvusi esmingai apgauta, sudarant įrangos nuomos sutartį su T. M. ir prieš jos valią įtraukta į jai nenaudingą sandorį. Įmonei buvo pateiktas asmens dokumentas, kuriame buvo nurodyti asmenį identifikuojantys duomenys. Todėl vien ta aplinkybė, kad įrangos nuomotojui buvo paprasčiau kreiptis su pareiškimo į policijos įstaigą, o ne imtis civilinių teisinių priemonių susigrąžinti išnuomotą įrangą arba jos vertę iš T. M., nerodo, kad bendrovė neturėjo tokios galimybės ar kad kaltinamas asmuo savo veiksmais tokią galimybę būtų esmingai suvaržęs.
25. Pažymėtina, kad ne visi teisiniai gėriai yra ginami baudžiamosios teisės normomis, atsižvelgiant į jų svarbą visuomenei, galimos žalos pobūdį ir mastą. Ši norma yra kraštutinė priemonė, kai teisės subjektai neturi galimybės kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar veiką reikia pripažinti nusikalstama ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Todėl ne bet kokia neteisėta veika yra vertinama, kaip nusikalstama, juo labiau ginama baudžiamosios teisės normomis.
26. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t.y. kraštutinė priemonė ginant pažeistas teises, siekiant apsaugoti teisinius gėrius, vertybes. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus yra taikomos baudžiamosios teisės normos, o asmens elgesys esant civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-183/2012).
27. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, neįrodžius, kad T. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., sudėtis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
28. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš T. M. valstybės naudai priteisti 46,32 eurus valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų.
29. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė Ramutė Veronika Šalaviejūtė kaltinamam asmeniui T. M. buvo paskirta BPK 322 straipsnio 1 dalies, kurioje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, pagrindu. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir įstatymuose įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš T. M. atmetamas.
30. Išteisinant T. M., neįrodžius, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., sudėtis, naikintina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos iš T. M. priteisimo, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtu ( LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
31. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. M. pagal BK 182 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje padarius išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendis dėl T. M. pripažinimo kaltu naikintinas ir T. M. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nusprendė:
nuteistojo T. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – T. M. išteisinti pagal BK 182 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.