Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, V. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja V. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos duktė V. O..

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama Z. S.. Mama testamento nepaliko. Mirties dieną mama turėjo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype esantį pastatą-sodo namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sodo žemės sklypą mama įsigijo 1993 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 974, o pastatas-sodo namelis įgytas pagal 2004 m. balandžio 22 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šis turtas yra Z. S. asmeninė nuosavybė, nes jį mama įsigijo būdama našle. V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mama iki mirties gyveno pas pareiškėją, ją slaugė iki pat mirties. Po mamos mirties faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti likusį turtą, t. y. asmeninius, atminčiai skirtus jos daiktus, rūpinosi sodo sklypu ir jame esančiu sodo nameliu. Kadangi pareiškėjos tėvo V. S. paveldėjimo dokumentus tvarkėsi mama, ir tai buvo (duomenys neskelbtini) metais, jai užsifiksavo, kad palikimas turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Apie tai, kad pasikeitę įstatymai, ir naujasis civilinis kodeksas numato 3 mėnesių terminą palikimui priimti, jai nebuvo žinoma. Kai kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, jai notarų biure buvo paaiškinta, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes teismo sprendimo šioje byloje pagrindu įgis teisę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po motinos Z. S. mirties užvedimo, gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos V. O. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. O. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė palaikanti pareiškėjos pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nors pareiškėja V. O. notarų biure per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau faktiškai valdė ir tvarkė po Z. S. mirties likusį turtą. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. O. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad kreipėsi į teismą, kad įteisintų palikimą. (duomenys neskelbtini) mirus mamai turtas perėjo jai, asmeniniai daiktai taip pat perėjo jai. Po mamos mirties toliau rūpinosi sodo nameliu ir žemės sklypu. Sesuo V. R. nepretenduoja į palikimą, mama mirė būdama našle.

5. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad po pareiškėjos mamos mirties liko namų apyvokos daiktai, kadangi Z. S. gyveno pas pareiškėją. Z. S. testamento nepaliko, o V. O. buvo įsitikinusi, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per šešis mėnesius. Pareiškėja rūpinosi po mamos mirties likusiu turtu, sodo nameliu, žemės sklypu. Tuo metu žemės mokesčio mokėti nereikėjo. Liudytojai išsamiai viską paaiškino, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

6. Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) V. R. bei VĮ „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko, kadangi gauti jų atsiliepimai, teismui pateikti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

7. Liudytojas G. O. parodė, kad yra pareiškėjos sutuoktinis. Kol Z. S. buvo gyva, padėdavo prižiūrėti turtą, jai mirus darbai perėjo jam ir žmonai. Sode vyko sodinimai, ravėjimai, smulkūs remontai. Jo turimais duomenimis kiti asmenys pretenzijų į palikėjos turtą neturi.

8. Liudytoja G. P. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė, buvusi kolegė, šiuo metu draugės. Sodu, kuris yra pareiškėjos mamos vardu, rūpinasi pareiškėja V. O. su savo vyru. Kalba apie sodą (duomenys neskelbtini). Jai nėra žinoma apie ginčus dėl palikimo.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jos paaiškinimai, liudytojų parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėja Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. O., gimusi (duomenys neskelbtini), yra palikėjos dukra. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, Z. S. sutuoktinis V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Z. S. vaikai – V. O. ir V. R., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, pretenzijų dėl palikėjos turto nepateikė, su pareiškimo tenkinimu sutiko. 2024 m. gegužės 13 d. Testamentų registro išraše nurodyta, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos Z. S. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog Z. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1993 m. balandžio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 974, bei pastatas – sodo namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2004 m. balandžio 22 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-82.

12. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties perėmė ir valdo Z. S. priklausantį turtą, po mamos mirties perėmė jos asmeninius, atminčiai skirtus daiktus, tvarko ir prižiūri sodo sklypą ir jame esantį sodo namelį, tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Z. S. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.

14. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog V. O., mirusios Z. S. dukra, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.