- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- I-1917-289/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01235-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
nedalyvaujant pareiškėjai R. V.,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei L. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl 85,09 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos R. V. skundas, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, 85,09 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjos R. V. skunde (b. l. 2) nurodoma, kad VSDFV Šiaulių skyriaus Pakruojo skyrius (toliau – VSDFV) už 2017 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjai priskaičiavo 21,00 Eur išmokų sumą, išmokėjo 10,50 Eur ir priskaičiavo 284,82 Eur sumą, išmokėjo 142,41 Eur, t. y. iš viso priskaičiavo 305,82 Eur sumą, o išmokėjo tik 152,91 Eur sumą. Mano, kad VSDFV atlikusi išskaitymus iš pareiškėjai mokėtinų išmokų, paliekant jai mažesnę negu 238 Eur sumą, padarė pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, kurią turi atlyginti. Valstybė yra nustačiusi minimalių poreikių dydžio sumą 238 eurus (2016 metų kainomis, sudarytas remiantis statistikos informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išleidžia namų ūkiui, bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas). Minimalių poreikių dydžio suma buvo nurodyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai prieinamame tinklapyje. VSDFV atlikusi išskaitymus iš pareiškėjos gaunamų išmokų, viršijančių 238 eurus (minimalių poreikių dydžio suma), t. y. išskaičiusi sumą 85,09 eurus (238-152,91=85,09), sukėlė pareiškėjos egzistencijai pavojų, ji negalėjo dėl išskaitymų patenkinti savo minimalių poreikių, taip pat ir prasimaitinimo, dėl to patyrė fizinį bado skausmą bei nepritekliaus dvasines kančias. Minima 85,09 eurų suma priteistina iš atsakovo, taip pat priteistina ir neturtinė žala, kurią vertina 1000,00 Eur. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje yra nurodyta, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi ar jis baudžiamas. VSDFV atimdama iš pareiškėjos išmokas, viršijančias 238 eurus, elgėsi žiauriai, nežmoniškai ir žemino jos orumą, toks VSDFV elgesys yra vertintinas ir kaip kankinimas, nes VSDFV atėmė iš pareiškėjos galimybę patenkinti savo minimalius poreikius ir privertė badauti. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 85,09 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atsiliepime (b. l. 45–48) nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – Šiaulių skyrius) 2017 m. liepos 24 d. gavo du antstolio R. K. patvarkymus dėl skolos išieškojimo, taip pat 2017 m. liepos 28 d. antstolio A. L. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos. LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 straipsnis nustato, jog išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas, patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybe už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai (CPK 733 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Patvarkymuose antstoliai nurodė, kokius veiksmus privalo atlikti Šiaulių skyrius, kokio dydžio išskaitos turi būti atliktos. CPK 736 straipsnyje nustatyta, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, išskaitoma dvidešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 2 p.). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). Pareiškėjai rugpjūčio mėnesį paskaičiuota valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija), kurios dydis 284,82 Eur, pareiškėja taip pat turi teisę į valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija), kurios dydis rugpjūčio mėnesį buvo 21 Eur. Vadovaujantis CPK 611, 733–743 straipsniais, antstolių nurodymais iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos ir našlių pensijos rugpjūčio mėnesį pradėtas išieškojimas po 50 procentų nuo pareiškėjos gaunamų išmokų, todėl Šiaulių skyrius rugpjūčio mėnesį pareiškėjai išmokėjo 152,91 Eur senatvės pensijos ir našlių pensijos, kadangi vykdant antstolių patvarkymus, rugpjūčio mėnesį iš pareiškėjos gaunamų išmokų, iš senatvės pensijos išskaityta 142,41 Eur, iš našlių pensijos 10,50 Eur. Vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti yra skundžiami. Susisiekus telefonu su antstolių R. K. ir A. L. kontoromis, gautas atsakymas, jog pareiškėja minėtų patvarkymų dėl skolos išieškojimo neskundė. Kadangi pareiškėja nepasinaudojo savo teise apskųsti patvarkymų dėl skolos išieškojimo, todėl patvarkymai yra galiojantys ir yra privalomi vykdyti pagal CPK 585 straipsnį. Pareiškėja skundu nurodo, jog Šiaulių skyrius jai padarė turtinę 85,09 Eur ir neturtinę žalą 1000 Eur, kurią turi atlyginti. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Be to, LVAT 2012 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. A146-319/2012 išaiškino, kad „viešojo administravimo subjekto priimtas asmeniui nepalankus sprendimas ne visais atvejais gali būti traktuojamas kaip valdžios institucijos neteisėtas aktas CK 6.271 straipsnio prasme. LVAT konstatavo tai, kad teismas panaikina viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, nėra absoliutus pagrindas konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus aktus CK 6.271 straipsnio prasme. Turi būti atsižvelgiama į tai, kokios buvo nustatytos aplinkybės, kurios teismui buvo pagrindas panaikinti šiuos aktus“. Šiaulių skyrius, būdamas vykdomoji institucija, priimdama vykdyti patvarkymus dėl skolos išieškojimo laikosi griežtai norminių teisės aktų nuostatų, nepiktnaudžiaudama savo teisėmis. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėja nepasinaudojo savo teise apskųsti patvarkymų dėl skolos išieškojimo, todėl patvarkymai yra galiojantys ir yra privalomi vykdyti pagal CPK 585 straipsnį. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, o taip pat vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, nesant civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, pareiškėjai neapskundus minėtų patvarkymų dėl skolos išieškojimo, neįrodžius žalos fakto, skundas dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CK 6.246–6.250 straipsniais, CK 6.263 straipsniu 1 dalimi, CK 6.271 straipsniu, CPK 510, 512, 585, 611, 733–743 straipsniais, 754 straipsniu, LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovė L. D. nurodė, kad atsakovo atstovas Šiaulių skyrius nesutinka su skundu, kadangi 2017 m. liepos 24 d. ir 2017 m. liepos 28 d. gavo patvarkymus iš antstolių R. K. ir A. L. kontorų. Susisiekus su antstolių kontoromis paaiškėjo, kad patvarkymai nebuvo apskųsti, todėl pagal CPK 585 straipsnį jie yra galiojantys. VSDFV Šiaulių skyrius, būdamas vykdomąja institucija, vadovaujasi griežtai norminių teisės aktų nuostatomis ir neapskųstus patvarkymus privalo vykdyti. Patvarkymų kiekvieną mėnesį daugėja. Jeigu rugpjūčio mėnesį įskaitymas buvo vykdomas pagal tris patvarkymus, tai lapkričio mėnesį jau pagal dešimt. Pensijos dydis keitėsi pensijos gavėjams nuo spalio mėnesio. Pareiškėjos pensija nuo spalio mėnesio – 295,32 Eur. Našlių pensija nesikeitė – 21 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, kuri, jos nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Šiaulių skyriaus, neteisėtais veiksmais.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Šiaulių skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pareiškėja galimai neteisėtus VSDFV Šiaulių skyriaus veiksmus sieja su tuo, jog pareiškėjai buvo išmokėta po 50 proc. nuo pareiškėjos gaunamų išmokų, t. y. iš AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. išmokų išmokėjimo kvitų (Nr. 0031193 ir Nr. 0031194) kopijų matyti, kad vietoje 284,42 Eur valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos pareiškėjai išmokėta 142,41 Eur valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, vietoje 21 Eur valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos pareiškėjai išmokėta 10,50 Eur valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos (b. l. 3).
Atsakovas teismui pateikė antstolio A. L. 2017 m. liepos 27 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-159-35346 (b. l. 9-10), antstolio R. K. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-98-21655 (b. l. 13–14), antstolio R. K. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-98-21661 (b. l. 15–16). Taigi atsakovui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pateikti keli vykdomieji dokumentai.
LR civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
CPK 733 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pažymėtina, kad pagal CPK 733 straipsnio 2 dalį patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. To pateis straipsnio 3 dalis numato, kad patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
Šiuo atveju atsakovo atstovas VSDFV Šiaulių skyrius buvo išieškojimo pagal antstolio A. L. 2017 m. liepos 27 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-159-35346 (b. l. 9–10), antstolio R. K. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-98-21655 (b. l. 13–14), antstolio R. K. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-98-21661 (b. l. 15–16) (toliau – ir Patvarkymai dėl skolos išieškojimo) vykdytojas, privalėjęs atlikti Patvarkymuose dėl skolos išieškojimo nurodytus veiksmus.
Pareiškėja nurodo, kad valstybė yra numačiusi minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą – 238 eurus (2016 metų kainomis, sudarytas remiantis statistikos informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išlaidžia namų ūkiui, bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas), todėl VSDFV Šiaulių skyrius, atlikęs išskaitymus ir pareiškėjai mokėtinų išmokų, paliekant pareiškėjai mažesnę negu 238 Eur sumą, padarė jai turtinę ir neturtinę žalą.
Pastebėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016–2017 metų Socialinio pranešimo 11 lape nurodoma, kad skaičiuojamas MVPD gali būti naudojamas keliais tikslais, t. y. paramos sistemai vertinti, reformoms planuoti; draudimo sistemos išmokų bazinėms dalims nustatyti; mokestinių lengvatų ir išmokų dydžiams nustatyti; skurdo stebėsenai, absoliutaus skurdo lygiui nustatyti ir kt.
Taigi LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje 2017 metais paskelbtas Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) nėra sietinas su CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatytais leidžiamais išskaitymo dydžiais, kuomet išmokų bei davinių dalis, neviršija Vyriausybės nustatytos MMA (ginčui aktualiu CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktu – 50 proc. esant keliems vykdomiesiems dokumentams).
Darytina išvada, kad atsakovo atstovas VSDFV Šiaulių skyrius teisėtai ir pagrįstai neatsižvelgė į Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydį ir vykdydamas Patvarkymus dėl skolos išieškojimo (kurie pareiškėjos nebuvo apskųsti / ginčijami), pagrįstai išmokėjo po 50 proc. nuo pareiškėjos gaunamų išmokų, t. y. vietoje 284,42 Eur valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos 142,41 Eur valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos ir vietoje 21 euro valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos 10,50 Eur valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos.
Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui taikytinas teisės normas, negalimas konstatavimas, kad VSDFV Šiaulių skyrius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėja kildina galimai patirtą neturinę ir turtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 85,09 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia: