- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e2-14097-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Z. J.
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- F. I. A.
- Advokatai
- Vytautas Klimas
viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. J. ieškinį atsakovei L. L. ir trečiajam asmeniui F. I. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius Z. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo skolininkės L. L. atžvilgiu išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus reikalavimai dėl 4 650 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 269 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės L. L. buvo patenkinti.
Skolininkei išsiuntus teismo įsakymo kopiją, pranešimą bei kreditoriaus pareiškimo kopiją, skolininkė įstatymo nustatytu terminu pareiškė prieštaravimus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, išsiuntė kreditoriui pranešimą, pasiūlant per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Teismo nustatytu terminu ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės L. L. 4 650 Eur skolą, 5procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog su atsakove 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje žodžiu (susiskambinus telefonu ir susitikus aptarti sąlygas) susitarė, kad jis mokėjimo pavedimais suteiks atsakovei 5 150 Eur paskolą. Paaiškino, jog šalys, sudarydamos paskolos sutartį jos raštu neįformino dėl įstatyminio reikalavimo sudaryti paskolos sutartis raštu, nežinojimo. Pažymėjo, kad vis dėlto paskolos sumą sudarančias lėšas jis atsakovei bankiniais pavedimais realiai perdavė. Paaiškino, kad šalys taip pat susitarė, kad paskola bus teikiama netaikant palūkanų. Nurodė, kad iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) penkiais bankiniais mokėjimo pavedimais pervedė, t. y. suteikė iš viso 5 150 Eur dydžio paskolą t. y. 2018 m. kovo 11 d. - 400 Eur, 2018 m. balandžio 11 d. – 3 450 Eur, 2018 m. balandžio 24 d. - 1 000 Eur; 2018 m. spalio 1 d. - 200 Eur ir 2018 m. lapkričio 30 d. - 100 Eur. Nurodė, jog tarėsi su atsakove, kad paskola bus grąžinama per metus laiko nuo jos pilno suteikimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Paaiškino, kad siekiant įsitikinti, jog atsakovė tikrai ketina vykdyti savo sutartines prievoles buvo susitarta, kad suteikus pirmąją 400 Eur dydžio paskolos dalį atsakovė grąžins 250 Eur sumą dar 2018 m. kovo 14 d. Kadangi atsakovė taip ir padarė, jis ja pasitikėjo ir toliau teikė paskolą minėtomis nurodytomis dalimis. Paaiškino, kad atsakovė 2019 m. kovo 22 d. mokėjimo pavedimu grąžino jam dar 250 Eur paskolos dalį, tokiais veiksmais pripažindama ir patvirtindama savo paskolinę prievolę. Pažymėjo, kad siekdamas susigrąžinti suteiktą paskolą, 2020 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti likusią paskolos sumą per 30 dienų, tačiau atsakovė 2020 m. gruodžio 24 d. elektroniniu laišku nurodė paskolos negrąžinsianti, nes neva jos nesiejo ir nesieja jokie paskolos teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos su ieškovu niekada nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Paaiškino, jog jai yra žinoma, jog ieškovą ir jos tuometinį gyvenimo draugą Pakistano pilietį F. I. A., su kuriuo ji bendravo ir ieškovo nurodytu laikotarpiu, siejo itin artimi verslo teisiniai santykiai. Nurodė, kad ieškovas ir jos tuometinis draugas dažnai vienas iš kito skolinosi pinigų verslo ar kitokiems tikslams, draugo prašoma yra kelis kartus tokias sutartis parengusi. Paaiškino, kad ieškovą ir jos tuometinį draugą siejo nuolatiniai verslo ir paskolos santykiai, tad jie vienas kitu pasitikėjo, todėl pagrįstai galima teigti, kad ieškovas, pasitikėdamas minėtu asmeniu, sutiko jam paskolinti tokio dydžio sumą. Pažymėjo, kad ji ieškovą pažinojo tik kaip savo tuometinio draugo draugą ir verslo partnerį, jų nesiejo pasitikėjimo ryšiai. Paaiškino, jog jos tuometinis draugas skolindamasis iš ieškovo pinigus, nurodė ne savo, o jos banko sąskaitos rekvizitus, teigdamas jai, jog neva taip lėšos bus greičiau įskaitytos į banko sąskaitą, kadangi ir ieškovas ir ji turėjo sąskaitas AB „Swedbank“. Nurodė, jog atsižvelgiantį tai, kad pasitikėjo savo draugu, banko skyriuje išgrynino ieškovo pervestą pinigų sumą ir ją perdavė savo tuometiniam draugui į rankas. Pažymėjo, kad tai buvo žinoma ir ieškovui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pasiruošimą bylos nagrinėjimui iš esmės paskyrė parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. gegužės 28 d. 8.30 val. Ta pačia nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas F. I. A.; taip pat atkreiptas atsakovės dėmesys į tai, jog kartu su atliepimu pateiktas atsiliepimo priedas - 2017 m. gruodžio 26 d. sutartis nėra išverstas į lietuvių kalbą ir nepateikus jo vertimo, dokumentu nebus galima vadovautis priimant sprendimą byloje.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo F. I. A. pateikė bylą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo palaikė ieškovo pusę, nurodydamas, jog jį ir ieškovą siejo savarankiški verslo santykiai, o byloje reiškiami reikalavimai su juo nėra susiję. Paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 26 d. su ieškovu sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas paskolino jam 3 000 Eur sumą, o jis įsipareigojo paskolintą sumą grąžinti iki 2018 m. vasario 1 d. Pažymėjo, jog savo, kaip paskolos gavėjo, pareigą įvykdė, t. y. sumokėtą 3 000 Eur paskolą laiku grąžino ieškovui grynaisiais pinigais ir turi (prideda) tai patvirtinantį rašytinį įrodymą. Mano, jog dėl šios priežasties jo ir ieškovo paskolos teisiniai santykiai jau yra seniai pasibaigę tinkamu sutarties įvykdymu, o atsakovės ir ieškovo paskoliniai santykiai atsirado vėliau. Atkreipė dėmesį, jog jis buvo suinteresuotas gauti paskolą iš karto, t. y. 2017 m. gruodžio 26 d., o ne po daugiau kaip 3 mėnesių ir skirtingais intervalais, todėl mano, jog jo ir ieškovo paskolos sutartis jokia apimtimi nekeičia atsakovės pareigos grąžinti jai suteiktą paskolą ieškovui. Papildomai pažymėjo, jog skiriasi paskolinių santykių dalykas: jam ieškovas suteikė 3 000 Eur paskolą, tuo tarpu atsakovei – 5 150 Eur sumą bankiniais mokėjimo pavedimais. Todėl mano, jog yra visiškai nepagrįstas šių dviejų paskolos sutarčių tapatinimas.
Į parengiamąjį teismo posėdį per Zoom programą prisijungė ieškovo ir trečiojo asmens atstovas, atsakovė neprisijungė. Susisiekti su atsakove telefonu nepavyko.
Ieškovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu dėl atsakovės neatvykimo (neprisijungimo) į teismo posėdį prašė byloje priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
CPK 230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu, bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą už akių.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuriai apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai, jokių neatvykimo ar negalėjimo atvykti (prisijungti) į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių nenurodė, todėl nenustačius jokių pagrindų teismo posėdžio atidėjimui, įvertinus tai, kad apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, konstatuotina, jog yra visi CPK 230 straipsnio 2 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Z. J. penkiais bankiniais pavedimais į atsakovės L. L. sąskaitą banke iš viso pervedė 5 150 Eur sumą, t. y. 2018 m. kovo 11 d. pervedė 400 Eur, nurodydamas pavedimo paskirtį „Paskola“, 2018 m. balandžio 11 d. – 3 450 Eur, nurodydamas pavedimo paskirtį „Beprocentinė paskola“, 2018 m. balandžio 24 d. – 1 000 Eur, nurodydamas pavedimo paskirtį „beprocentinė paskola“; 2018 m. spalio 1 d. - 200 Eur, nurodydamas pavedimo paskirtį „Pervedimas“, ir 2018 m. lapkričio 30 d. - 100 Eur, nurodydamas pavedimo paskirtį „Pervedimas“. Byloje taip pat nustatyta, jog dviem bankiniais pavedimais atsakovė grąžino ieškovui 500 Eur, t. y. 250 Eur sumą atsakovė ieškovui pervedė 2018 m. kovo 14 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo pavedimo paskirtis „Pervedimas“, 250 Eur sumą atsakovė ieškovui pervedė 2019 m. kovo 22 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo pavedimo paskirtis „Paskola“. 2020 m. gruodžio 22 d. prašymu ieškovas pareikalavo iš atsakovės per 30 d. grąžinti 4 650 Eur skolą. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko, nurodydama, jog pinigai buvo skolinami ne jai, bet trečiajam asmeniui F. I. A..
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Paskolos sutarties formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur, turi būti rašytinė. Šios straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas pateikdamas minėtos teisės normos aiškinimą yra nurodęs, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Įstatymo reikalaujamos rašytinės paskolos sutarties formos nesilaikymas nors ir nesąlygoja paties sandorio negaliojimo, tačiau tokios sutarties sudarymo įrodinėjimas yra ribojamas. Tokiu atveju, ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.
Nagrinėjamu atveju pinigų pervedimą patvirtina byloje pateikti banko mokėjimo pavedimo duomenys, pati atsakovė pinigų gavimo į jos sąskaitą fakto neginčijo. Atsakovės atlikti du piniginiai pavedimai ieškovui (du kartus po 250 Eur) bei trečiojo asmens neigimas atsakovės nurodomų aplinkybių apie tai, jog gauti pinigai iš tiesų buvo skolinami trečiajam asmeniui, daro labiau tikėtina, jog atlikdama mokėjimus ieškovui atsakovė pripažino pareigą grąžinti ieškovo jai suteiktą paskolą, o pinigų skolinimo trečiajam asmeniui argumentus pasirinko kaip gynybinę poziciją. Pažymėtina, jog pinigų pervedimą į jos sąskaitą atsakovė argumentavo trečiojo asmens poreikiu kuo greičiau gauti pinigus, kuomet tiek ieškovo tiek atsakovės sąskaitos buvo tame pačiame banke, tačiau dėl aplinkybių, kodėl trečiojo asmens tariamą skolą ieškovui grąžino ji, o ne trečiasis asmuo, atsakovė nepaaiškino. Dėl minėto formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, jog byloje nustatyti du paskolos santykiams būtini elementai, kurie leidžia teismui konstatuoti, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskoliniai teisiniais santykiai.
Teismui nepateikta duomenų, kad atsakovė su ieškovu iki šio sprendimo priėmimo dienos būtų atsiskaičiusi dėl reikalaujamos sumos (CPK 178, 185 straipsniai), todėl aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistina 4 650 Eur skola.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 650 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 105 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 242 Eur už teisines paslaugas (pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą), iš viso – 347 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo 5,44 Eur išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 650 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžintos paskolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 650 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,44 Eur (penkis eurus ir 44 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas ir trečiasis asmuo turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.