Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-417-496/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
1-417-496/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00881-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Kaltinamasis
N. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-417-496/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00881-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 1.2.19.3.2.1.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajam N. S., jo gynėjui D. V.,asmeniui, pretenduojančiam tapti laiduotoju, D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis N. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2019 m. sausio 6 d., 00.38 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal specialisto išvadą Nr. T-A 453/2019(01) kraujyje nustatytas 2,47 promilių girtumas), vairavo vilkiką SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis N. S. netiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo, o būtent: 2019 m. sausio 6 d., 00.47 val., (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiems patruliams M. T. ir M. K. netiesiogiai pasiūlė 200 eurų kyšį, žadėdamas perduoti pinigus kitą dieną už tai, kad 2019 sausio 6 d., 00.47 val., nebūtų jam nustatinėjamas girtumas ir kad nebūtų patrauktas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Kaltinamasis N. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šių metų sausio mėnesį penktosios dienos vakarą į jo ir draugės namus atvažiavo draugai, jie visi šventė, vartojo alkoholį. Tą naktį, nežino kuriuo laiku, jis sugalvojo draugui S. parodyti vilkiką, su kuriuo buvo grįžęs iš darbdavio ir kitą dieną turėjo vykti į darbą, į tolimą reisą. Jie su S. įlipo į vilkiką, jis vairavo mašiną, ketino nuvažiuoti kaimo keliuku iki sankryžos ir atgal. Pavažiavus kelis šimtus metrų (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Prie vilkiko priėjo vienas policijos pareigūnas, paprašė dokumentų, bet jis nei vairuotojo pažymėjimo, nei vilkiko dokumentų su savimi neturėjo. Pareigūnui paprašius išlipti iš vilkiko, jis ėjo prie policijos pareigūnų automobilio. Kaltinamasis nurodė žinojęs, kad yra neblaivus, supratęs, kad bus nemalonumų, siūlė policijos pareigūnams kaip nors susitarti, nepūsti į alkotesterį, pastatyti vilkiką jo kieme. Kaltinamasis nurodė, neįvertinęs situacijos rimtumo ir toliau prašė policijos pareigūnų susitarti, kitą dieną nuvažiuoti į kavinę ar degalinę. Tuo metu jis pinigų neturėjo, minėjo „dvi sotkes“. Jis siekė, kad jam nenustatinėtų girtumo ir kad leistų vilkiką pastatyti kieme. Savo pasiūlymą jis vertino, kaip draugiškumą, žmogiškumą, to paties tikėjosi ir iš pareigūnų, kad jie nefiksuotų jo pažeidimo. Policijos pareigūnai vis tiek nustatinėjo jam girtumą. Jam nustatė apie 3.00 promilių girtumą. Jis buvo nušalintas nuo vairavimo, vilkiko neleido parvaryti į jo kiemą. Vilkikas priklausė jo darbdaviui (duomenys neskelbtini). Jis iki įvykio vilkiką vairavo apie penkerius metus. Po šio įvykio jis neteko darbo. 2019 m. kovo 6 dienos teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. S. nurodė, kad jis neprisipažįsta, kad policijos pareigūnams siūlė kyšį. Jis buvo išgėręs, visų aplinkybių nepamena. Bet jis siūlydamas susitikti kavinėje ar degalinėje, neturėjo omenyje, kad duos pareigūnams kyšį. Duodamas parodymus 2019 m. kovo 29 dieną teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. S. kaltę visiškai pripažino ir dėl vairavimo esant neblaiviam, ir dėl kyšio siūlymo. Jis nurodė, kad išklausė garso įrašą ir pripažįsta, kad jo kalbas, siekiant susitarti, susitikti, netikrinti girtumo, parvaryti vilkiką į kiemą, paminėjimas žodžių „dvi sotkes“ galima vertinti kaip kyšio siūlymą pareigūnams. Jis labai gailisi dėl savo elgesio. Vairuotojo pažymėjimo jis pareigūnams nepateikė. Jis įvykio metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo užsisakęs gauti vairuotojo pažymėjimą Jungtinėje Karalystėje, nes ten ketino važiuoti dirbti. Šios šalies vairuotojo pažymėjimą jis yra gavęs po įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. S. kaltė įrodyta.

Liudytojas T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius, šioje bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju dirbo N. S.. Vieną savaitgalį bendrovei priklausantis vilkikas SCANIA buvo pas N. S. namuose (duomenys neskelbtini), nes pirmadienį ryte jis su šiuo vilkiku turėjo išvažiuoti į reisą, pradžiai į Vilnių, kur prisikabinęs puspriekabę turėjo vykti į užsienį. N. S. atrodė patikimas vairuotojas ir jam buvo leista namuose į automobilį susidėti savo daiktus ir anksčiau bei patogiau išvykti į reisą. Sekmadienį jam buvo pranešta, kad bendrovei priklausantis vilkikas SCANIA yra sulaikytas ir saugojamas (duomenys neskelbtini), nes jį vairavo neblaivus N. S.. Maždaug po savaitės nuo šio įvykio N. S. buvo atleistas iš darbo. Vilkiko vertės šiuo metu jis neprisimena, tačiau duomenis yra perdavęs tyrėjui.

Liudytojas S. K. parodė, kad svečiavosi N. S. namuose (duomenys neskelbtini), visi vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to ne viską prisimena. Žino, kad N., vairavo baltą vilkiką SCANIA. Jis važiavo kartu. Juos sustabdė policijos pareigūnai ir N., išlaipino iš automobilio. Jis pats norėjo išlipti iš vilkiko ir atidaręs dureles iškrito. Vėliau draugės jį parvedė į N., namus. Jis negirdėjo, ką N., kalbėjosi su policininkais.

Liudytojas M. T. parodė, kad jis yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis, prisimena, kad naktinėje pamainoje dirbo su kolega M. K.. P. K. rajone, netoli (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį vilkiką. Jis vilkiką stabdė. Vilkikui sustojus jo kolega priėjo prie vilkiko kairės pusės durelių. Kolega palipo laipteliais į vilkiko saloną. Liudytojas nurodė, taip pat priėjęs prie vilkiko iš vairuotojo pusės ir matė, kad ant vilkiko įlipimo laiptelio buvo padėti "kroksai". Vairuotojo sėdynėje niekas tuo metu nesėdėjo, o kaltinamasis N. S. sėdėjo viduryje ant gulto, tarp sėdynių. Jis buvo be avalynės. Suprato, kad vairavo šis vyras. Kitas vyras sėdėjo keleivio vietoje, jis buvo prisisegęs saugos diržą. Vairuotojas aiškino, kad dokumentų su savimi neturi. Jis vairuotojui N. S. nurodė išlipti iš vilkiko. Vairuotojas iš pradžių neigė vairavęs, bet, išlipęs iš vilkiko prisipažino, kad jis vairavo, nurodė, kad norėjo draugui parodyti vilkiką. Jis atrodė neblaivus, todėl jam liepė eiti kartu į tarnybinį automobilį patikrinti blaivumą. N. S. dar lauke juos įkalbinėjo, kad netikrintų girtumo, sakė, kad atsilygins, siūlė kitą dieną susitikti kavinėje, degalinėje. Tokias kalbas jie suprato, kaip bandymą juos papirkti. Dar lauke vairuotojui buvo paaiškinta, kad už pareigūnų papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas tarnybiniame automobilyje toliau prašė netikrinti girtumo, siūlė kitą dieną susitikti. Jis jiems siūlė "dvi sotkes", prašė leisti parvaryti vilkiką į namus. Liudytojas nurodė supratęs, kad „dvi sotkės“, tai žargonu pasakyta du šimtai eurų. Tai yra suprato, kad vairuotojas siūlo kyšį 200 eurų, už tai, kad jam nebūtų tikrinamas blaivumas ir nebūtų surašomas protokolas už padarytą pažeidimą. Pinigų vairuotojas jiems nedavė ir jų nerodė.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną dirbo kartu su M. T.. Įvykio metu jie dirbo (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) pamatė išvažiuojantį iš kiemo sunkvežimį. Privažiavę vilkiką sustabdė. Liudytojas nurodė, kad jis priėjo prie vilkiko. Eidamas jis matė, kad prie vairo buvęs vairuotojas persėdo ant sunkvežimio salone įrengto gulto. Atidarius vairuotojo pusės dureles, matėsi, kad vairuotojas, tuo metu sėdėjęs už vairuotojo sėdynės ant gulto, yra neblaivus. Šis asmuo pasakė, kad neturi jokių dokumentų, jie yra namuose. Jis iš pradžių neigė vairavęs automobilį, bet išlipęs iš vilkiko prisipažino, kad vairavo. Jis vairuotojui nurodė eiti kartu į tarnybinį automobilį, kur jam bus patikrintas blaivumas. Dar būnant lauke N. S. prašė neforminti pažeidimo, nurodė, kad atsiskaitys, prašė įvardinti sumą. Liudytojas nurodė, kad tokius žodžius jis suprato kaip bandymą papirkti, todėl vairuotojui pasakė, kad už pareigūnų papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas N. S. tarnybiniame automobilyje prašė jį paleisti, siūlė "dvi sotkes", siūlė ryte susitikti kavinėje, degalinėje, kur jis atsiskaitys. Vairuotojas prašė neforminti įvykio, nurodė, kad atsiskaitys, aiškiai matėsi, kad jis supranta tai, ką kalba. Liudytojas nurodė, kad „dvi sotkes“ suprato kaip du šimtus. Liudytojas nurodė, kad vairuotojas nenoriai, bet pasitikrino girtumą. Po to jis toliau siūlė tartis, bet liudytojas nurodė, kad į tai nebekreipė dėmesio, pranešė budėtojui apie pasiūlytą kyšį, buvo iškviestas papildomas policijos ekipažas.

2019-01-06 apžiūros protokole užfiksuota automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ( b. l. 15-25). Iš Registracijos liudijimo (b. l. 26) matyti, kad automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra (duomenys neskelbtini). 2018-11-14 Lizingo sutarties Nr. 201811F-2358 specialiosiose sąlygose nurodyta, kad vilkiko Scania R490 vertė yra 53 240 Eur (b. l. 30). VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta, kad krovininio automobilio Scania R (2013)R490 LA 4x2 kaina su PVM 48 160 Eur (b. l. 31).

Transporto priemonės perdavimo – priėmimo akte, transporto priemonės apraše, tarnybiniame pranešime dėl automobilio saugojimo (b. l. 32-39) užfiksuota, kad automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-01-06 buvo nugabentas (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini). 2019-01-09 vilkikas Scania grąžintas (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-61).

2019-01-06 apžiūros protokole užfiksuota automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nurodyta, kad automobilis yra su skiriamaisiais ženklais, specialiais šviesos ir garso signalais, jo viduje įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga.( b. l. 62-66).

2019-01-09 tarnybinis pranešime nurodyta, kad pateikiamas vaizdo ir garso įrašas iš automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 67).

2019-01-15 vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas yra užfiksuotas policijos tarnybiniame automobilyje ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( E4062), vaizdo įrašas yra su garsu. Vaizdo įrašo pradžia 2019-01-06 00.46 val., pabaiga 01.49. Vaizdo įrašo pradžioje matyti kaip į automobilio galinę sėdynę atsisėda vyras - N. S., kuris kalbasi su policininkais ir pareigūnui paklausus "prieš kiek laiko vartojai alkoholį?", N. S. atsako "prieš pusę valandos - valandą, kažkas tokio". Pareigūnui paklausus "daug išgėręs esi?" N. S. atsako "išleistuves švenčiam, pirmadienį išvažiuoju". Pareigūnui paklausus "kokiu tikslu išgėręs vairuoji sunkvežimį, juk žinai kad išgėrus negalima vairuoti?", N. S. atsako "žinau", po to sako "žodžiu pūsim, ane, bajerių nebus". Pareigūnui paklausus "kur dabar dokumentai paties yra?", N. S. atsako (00:47:31) "namuose, viskas yr namuose, dabar reik tau, dabar va nu, turiu normaliai po palam va pora sotkiu i viskas, skirstomės, aš parvarau tą kamazą į namus ir einu miegot, taigi aš nevažiuoju, kažkur ten į dragus, kontaktais apsikeičiam". Pareigūnui paklausus "kokia nori kontakta?", N. S. atsako "dabar aš tau kortele neperbrauksiu". Po to pareigūnas perduota N. S. alkoholio matuoklio antgalį, kurį N. S. išlupa ir perduoda pareigūnui, kuris šį antgalį uždeda ant alkoholio matuoklio ir liepia N. S. pūsti, o po to parodo alkoholio matuoklio rezultatą ir pasako "lygiai trys promilės". Pareigūnas paklausia N. S. vardo ir pavardė ir jis atsako "N. S." bei nurodo savo gimimo datą ir gyvenamą vietą. Po to N. S. ( 00:49:55) pasako pareigūnams "padarom reikalą, kaip sakant ir man ir jum bus gerai, aš žinau čia nėra gerai". Po to pareigūnai radio ryšiu praneša, kad (duomenys neskelbtini) sulaikė neblaivų vairuotoją, o vėliau kalbasi apie tai kodėl N. S. neblaivus vairavo automobilį ir N. S. pasakoja, kad jo draugui buvo įdomu, kaip važiuoja vilkikas, todėl jį ir netoli pavežė. N. S. kelis kartu siūlo susitikti rytoj ir viską išspręsti. N. S. (01-:03:26) pasako pareigūnams "normaliai pasišnekam, kiek reikės, tiek bus". Pareigūnas jam atsako "negalima tartis, N.". Vėlesnio pokalbio metu N. S. ne kartą prašo pareigūnų leisti parvaryti vilkiką pas jį į namus ir prašo pareigūnų rytoj susitikti pasišnekėti (b. l. 69-71).

Specialisto išvadoje T-A 453/2019(01) nurodyta, kad N. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 promilės etilo alkoholio ( b. l. 78).

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad N. S. 2019 m. sausio 6 d. 00:38 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį, o prieš tai 5-osios dienos vakare ir iki vairavimo sausio 6-osios naktį su draugais šventė, vartojo alkoholį, sustabdytas jis atrodė apsvaigęs, todėl alkoholio koncentracija iškvėptame ore, nustatyta alkoholio matuokliu 3 promilės ir jo kraujyje, nustatyta specialisto tyrimu – 2,47 promilių, abejonių nekelia.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis N. S. vairavo kelių transporto priemonę – vilkiką Scania, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis 2,47 promilės, t. y. didesnis negu 1,5 promilės, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

Taip pat, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis N. S. netiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo, t. y. sustabdytas policijos pareigūnų, vairuojantis vilkiką (duomenys neskelbtini) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiems patruliams M. T. ir M. K. netiesiogiai pasiūlė 200 eurų kyšį, žadėdamas perduoti pinigus kitą dieną už tai, kad 2019 sausio 6 d., 00.47 val., nebūtų jam nustatinėjamas girtumas ir kad nebūtų patrauktas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Kaltinamasis N. S. 2019-03-29 teisiamojo posėdžio metu pripažįsta kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam, vidutinio girtumo laipsnio, ir dėl kyšio siūlymo policijos pareigūnams už tai, kad jie neatliktų savo pareigų, kad netikrintų jo girtumo ir nepatrauktų jo atsakomybė už girto vairavimą, kad leistų parvaryti vilkiką į kiemą.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad yra neaiškus kyšio siūlymas, o tik draugiškas prašymas pareigūnų supratimo. Gynėjas nurodė, kad jam nesuprantamas pasakymas „dvi sotkės“. Policijos pareigūnai, apklausti liudytojais M. K. ir M. T. nurodė supratę, kad „dvi sotkės“ yra du šimtai. Jie suprato, kad kaltinamasis jiems siūlė kyšį du šimtus eurų. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo N. S. kalboje paminėti žodžiai „dvi sotkės“ reiškė du šimtus. „Sotkė“ - tai specifinis, iškraipytas žodis, vartojamas bent jau (duomenys neskelbtini) rajone, nuo rusiško žodžio „sto“, reiškiančio „šimtas“. Nors kaltinamasis neįvardijo piniginio vieneto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje naudojamas piniginis vienetas yra euras, policijos pareigūnai, kuriems buvo siūloma susitarti, nelikti skolingu, suprato, kad jiems yra siūloma du šimtai eurų.

Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką kvalifikuojantis požymis.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį N. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą jo sužadėtinei D. S.. Yra pateiktas D. S. prašymas perduoti N. S. jos atsakomybei pagal laidavimą, ji mano, kad darys teigiamą įtaką N., ir užtikrins, kad jis nepadarytų jokių naujų nusikalstamų veikų. Prokurorė nesutinka su prašymu atleisti N. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis yra padaręs du nusikaltimus, kaltę pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, bei nežinia, ar D. S. galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes neužkirto kelio šioms nusikalstamoms veikoms padaryti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl N. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis N. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kitą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnio 4 dalis), jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, paskutinį kartą baustas 2014 metais (b. l. 147-150). Yra pateiktas D. S. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Nusikaltimu žala nepadaryta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas. Kaltinamasis N. S. padarė ne vieną, bet du nusikaltimus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šie nusikaltimai nors yra padaryti skirtingais veiksmais, tačiau jie padaryti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir jie yra artimai susiję vienas su kitu. Jei kaltinamasis nebūtų vairavęs automobilio, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, jam nebūtų kilęs siekis papirkti policijos pareigūnus, kad šie nefiksuotų jo pažeidimo. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad nusikalstamų veikų padarymas yra atsitiktinis, kaltinamajam nebūdingas veikimas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, N. S. šią sąlygą taip pat atitinka. Praeityje jis neteistas, paskutinį kartą baustas administracine tvarka 2014 m. gegužės mėnesį. Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto administracine tvarka baustam asmeniui. Teismo posėdyje N. S. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą, pasižadėjo daugiau nusikaltimų nedaryti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad N. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju N. S. laiduotoja sutinka būti jo draugė, sužadėtinė, kuri yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, yra puikiai charakterizuojama (b. l. 193, 194. 203). Pasisakydama teisiamojo posėdžio metu D. S. nurodė, jog jie gyvena kartu, jis visada įsiklauso į jos žodžius. Įvykio dieną pas juos svečiavosi jos kolegė su draugu, jie vartojo alkoholinius gėrimus. N., išvažiavo netikėtai, o ji tai pamačiusi bėgo vytis, kad šis paliktų mašiną vietoje, kad daugiau nevairuotų, tačiau ji nespėjo pavyti draugo, jį sustabdė policijos pareigūnai. D. S. nurodė, kad ji su N., dažnai kalba apie jo padarytas veikas, ji mato, kai jis išgyvena dėl nusikaltimų padarymo.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja D. S. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama ir ji gali daryti N. S. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, N. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant papildomai paveikti kaltinamąjį, jog ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, kad jo padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį bei gali būti skiriamos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Atsižvelgus į N. S. padaryto nusikaltimo (BK 281 straipsnio 7 dalis) pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, bei atsižvelgiant į kaltinamojo girtumą, kuris viršijo 2 promilių ribą, tačiau nesiekė sunkaus girtumo, jam yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam - dvejų metų terminui.

BK 72 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis)

Bylos duomenimis nustatyta, kad vilkiką Scania pagal Lizingo sutartį nusipirko (duomenys neskelbtini) ir leido N. S. jį vairuoti dėl darbo santykių. Darbdavys niekaip nesusijęs su nusikalstama veika, kaltinamasis vairavo vilkiną ne darbo metu, be darbdavio žinios vairavo neblaivus, todėl konfiskuotina ne transporto priemonė, bet iš kaltinamojo konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Aiškindamas Konstitucijos nuostatas atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekste, K. T. yra konstatavęs tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Kaltinamojo N. S. vairuota transporto priemonė Scania yra labai brangi: lizingo sutartyje nurodyta vertė 53 240 Eur, pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis vidutinė transporto priemonės Scania kaina 48 160 Eur. Įvertinant tai kad kaltinamojo N. S. turtinė padėtis nėra lengva, jis 2017 m. yra sudaręs kredito sutartį būstui įsigyti 68 000 Eur sumai, prarado darbą, be šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo N. S. yra charakterizuojamas teigiamai, jis labai gailisi dėl savo elgesio, todėl įvertinant visas aplinkybes pripažįstama proporcinga transporto priemonės vertę atitinkanti konfiskuotina suma yra 5 000 Eur. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad ši suma yra per didelė. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės atkreipia dėmesį, kad N. S., būdamas neblaivus ir sėsdamas vairuoti vilkiką, turėjo ir galėjo numatyti, kad jis vairuoja labai brangią transporto priemonę, kurią vairuodamas kėlė didelę grėsmę eismo saugumui, aplinkiniams ir sau, todėl numatyti mažesnę konfiskuotiną sumą nėra pagrindo.

Kaltinamajam N. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimas (b. l. 131-132, 138-144). Kardomosios priemonės paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. S., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąsias priemones N. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą, jas panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, N. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš N. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonės (vilkiko Scania) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Išaiškinti N. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).

Teisėja Daiva Valčiukienė