- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-837-366-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00765-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1 A-837-366/2010
Teisėja Henryta Gerdvilė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00765-2010-5
2010 m. gruodžio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-10-05 nutarties, kuria S. F. veiką iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d., ir baudžiamoji byla S. F. kaltinant pagal BK 140 str. 1 d. nutraukta, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ( BPK 3 str. 1 d. 5 p. ir 416 str. 3 d.).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
S. F. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. rugpjūčio 11 d. apie 22 val. 50 min., D. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, virtuvėje, asmeninio konflikto metu penkis kartus kumščiu sudavė bei vieną kartą įspyrė V. K. į galvą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą: S. F. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str. 1 d. jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. S. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino kaltinimo dalį, kad kaltinamasis viešoje vietoje, ižuliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešąja vieta laikytina erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikro elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. S. F. , būdamas neblaivus ir tik įėjęs į butą, vartodamas necenzūrinius žodžius puolė mušti virtuvėje sėdintį nukentėjusį. Bute buvo sutrikdyta rimtis, išreikšta nepagarba žmogaus teisėms, nes jame buvo nukentėjusiojo sugyventinė D. G. , jos mažametis vaikas, dėl kilusio triukšmo pabudo bute miegojęs D. G. tėvas. Taip pat buvo pašalinis asmuo – V. N. . Dėl įvykio nukentėjęs buvo priverstas bėgti į lauką, į butą bet kuriuo metu galėjo ateiti ir kiti asmenys. Jokio konflikto iki įvykio tarp kaltinamojo ir nukentėjusio iki įvykio nebuvo. S. F. viešoje vietoje, tik įėjęs į butą pradėjo konfliktą su bute gyvenančiu asmeniu, sukėlė muštynes, dėl ko buvo sutrikdyta bute buvusių asmenų rimtis ir pažeistos jų teisės.
Dėl šių argumentų kaltinamojo veika iš BK 284 str. 1 d. nepagrįstai perkvalifikuota į BK 140 str., nutartis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Teismo posėdyje S. F. ir jo gynėjas prašė skunda atmesti. Prokuroras prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Sutiktina su prokuroro skunde nurodytais argumentais, kad viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ir bute. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Tačiau reikia pažymėti, kad viešoji vieta, kaip nusikaltimo padarymo vieta, nėra viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties požymis. Kaip viešosios tvarkos trikdymas gali būti kvalifikuoti veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, į kurią pašalinių žmonių patekimas be tam tikro leidimo yra apribotas arba negalimas. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Nusikaltimas su smurto panaudojimu bute, gali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose butuose) arba esantiems gatvėje.
Šioje byloje nėra duomenų, kad dėl S. F. veiksmų prieš V. K. būtų sutrikdyta įprasta kitų asmenų gyvensena. Byloje nustatytomis aplinkybėmis bute buvo jame gyvenantys asmenys, tarp kurių miegantis mažametis vaikas (trijų metų), girtas S. G. tėvas, kuris konflikto nematė, nukentėjusysis V. K. , jo sugyventinė D. G. , ir kartu su kaltinamuoju atėjęs draugas V. N. . Nei pastarasis liudytojas, nei D. G. nenurodė, kad kilęs trumpalaikis konfliktas jiems sukėlė nepatogumų, ar neigiamų išgyvenimų, sutrikdė jų normalų gyvenimo ritmą. Taip pat nėra duomenų, kad dėl konflikto būtų sutrikdyta aplinkinių butų gyventojų rimtis.
Taip pat ypatingas dėmesys atkreiptinas ir į padarytos veikos motyvus. Kaip nustatyta byloje, ginčas tarp S. F. ir V. K. kilo dėl asmeninių priežasčių. Tiek nukentėjusysis, tiek jo sugyventinė D. G. patvirtino, kad keletą dienų iki įvykio tarp jų buvo kilęs konfliktas. S. G. parodė, kad dėl konflikto rašė S. F. žinutę, kad jis pakalbėtų su jos sugyventiniu dėl keliamų konfliktų. Šią aplinkybę patvirtino ir S. F. . Liudytojas V. N. patvirtino, kad įvykio vakarą S. F. jį kvietė eiti kartu pas V. K. , sakė, kad nori su juo pakalbėti, nekalbėjo, kad kels ten muštynes. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. F. smurtiniai veiksmai buvo sąlygoti dėl nukentėjusio ir jo sugyventinės ankstesnio konflikto, savo veiksmais jis siekė konkrečių asmeninių tikslų – sudrausminti nukentėjusį, kad jis nebekonfliktuotų su jo pažįstama D. G. . Apeliantas, nors ir elgdamasis įžūliai, savo nusikalstamais veiksmais išreiškė nepasitenkinimą dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio, o ne niekinantį požiūrį į elgesio normas.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numano, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių nori. Iš visų byloje nustatytų duomenų matyti, kad S. F. tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos trikdymą, o į tarpusavio santykių aiškinimąsi, ko pasėkoje jis nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Jo veiksmai nelaikytini turint tikslą šiais veiksmais pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, nes jo tyčia buvo nukreipta būtent į tarpusavio santykių aiškinimąsi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. F. savo veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo veiką iš 284 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 140 str. 1 d. pagal atsiradusias pasekmes.
Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstytais motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.