- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 1-104-785/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00061-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Nukentėjusysis
- T. V., M. P., S. V., I. D., M. N.
- Kaltinamasis
- D. L.
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolantai Bružienei, Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, nukentėjusiesiems T. V., M. P., S. V., I. D., M. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis 2009 m. lapkričio 15 d., apie 4 val. 10 min. viešoje vietoje - kavinėje bare „Valina“, adresu Draugystės g. 18, Mažeikiai, kavinės klientų aptarnavimo salėje, buvusių kavinėje kitų asmenų: S. V., I. D., K. M., M. N. ir M. P. akivaizdoje, dėl mažareikšmės priežasties - žodinio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo T. V. ir jo, vėliau peraugusio į apsikeitimą smūgiais, nukentėjusiajam besiginant, jis sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o M. L. kartu su A. K. bei kitais penkiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, užpuolė nukentėjusįjį T. V., sudavė nukentėjusiajam smūgius kojomis bei rankomis, o nukentėjusiajam T. V. bandant pabėgti nuo jį bemušančių asmenų jis kartu su M. L., A. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 5 asmenimis nusivijo į tame pačiame bare esančią virtuvę ir ten jį sumušė, iš viso bendrai suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 8 smūgius T. V. į galvą, bei į kitas kūno vietas, sukeldamas T. V. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo neteisėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
D. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad į barą „Valina“ atėjo su drauge apie 23-24 val. Bare jau buvo jo brolis M. L., bei iš matymo pažįstamų vaikinų. Bare gėrė alų. Vėliau į barą atėjo keturi vaikinai, iš kurių vieną vaikiną, tai yra T. V., pažinojo iš matymo, nes ankščiau buvo augę viename kieme ir žinojo, kad jis mokėsi Policijos akademijoje. Prie T. V. staliuko nuėjo jo brolis, su juo pasikalbėti. Jis broliui sakė, kad neitų prie jo, bet jis vis tiek ėjo. Matė, kaip jie kalbėjosi ir jo brolis nuėjo prie baro nusipirkti alaus. Jis tuo tarpu priėjo prie T. V. staliuko, tiesiog norėjo pasikalbėti apie tatuiruotes, bet su juo apie jas jie nekalbėjo. Kalbant su T. V., jis jam pradėjo priekaištauti, kad lygtai jis ar jo draugai sumušė su juo atėjusius krepšininkus, pradėjo jį įžeidinėti ir keiktis. Jis pačių krepšininkų, atėjusių su T. V., paklausė ar gi jis juos sumušė. Jie atsakė, kad ne. Tačiau T. V. stovėdamas prieš vaizdo filmavimo kameras jį vis tiek įžeidinėjo, ir jis neatlaikė, nesusivaldė ir sudavė smūgius ranka T. V. į veidą. Tačiau T. V. jį nustūmė ir prasidėjo su juo susistumdymas, sumaištis. Tarp jų į muštynių sumaištį įsijungė ir kiti vaikinai, jo brolis M. L., A. K., ir kiti bare buvę vaikinai. Per tą sumaištį T. V. peršoko per barą ir nubėgo į virtuvę. Jis, jo brolis M. L., A. K. ir kiti vaikinai nusivijo T. V., kurio jis norėjo paklausti, kam visa to reikėjo. Virtuvėje buvo šlapios grindys, tai jis buvo pargriuvęs. Virtuvėje T. V. taip pat dar sudavė smūgius, kai jis irgi buvo pargriuvęs. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, blaivas taip nebūtų padaręs. Nukentėjusiojo T. V. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes sutinka, kad jis jam padarė žalos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
Nukentėjusysis T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-11-15 apie 4 val. jis kartu su draugu M. P. išėję iš baro „Bildukas“ ir dar dviem sutiktais gatvėje krepšininkais, kuriuos kažkas prieš tai buvo sumušęs, nuėjo į barą „Valina“. Apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo, nes alkoholiu nepiktnaudžiauja, sportuoja ir per visą vakarą gal buvo išgėręs bokalą alaus. Bare „Valina“ su juo kartu atėjusiais vaikinais susėdo prie staliuko. Prie jų staliuko priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris prisistatė „kempinės“ pravarde, kaip vėliau sužinojo tai buvo kaltinamojo D. L. brolis M. L., ir pradėjo jį įžeidinėti, vadinamas jį „mentu“. Jis jo klausė, ar jis prisimena, kad anksčiau jį žadėjo pasodinti ir ar sako jam ką nors jo pravardė „kempinė“. Jis su M. L. kalbėjo ramiai ir nekonfliktavo, atsakinėjo jam į klausimus, nurodydamas, kad jo ir jo pravardės neprisimena ir policijoje yra dirbęs seniai ir šiuo metu nebedirba. Po to M. L. su juo pakalbėjęs nuėjo nuo jo staliuko prie savo. Po kiek laiko jis vėl ateidavo ir ta pačia tema vėl su juo bendraudavo. Prie jų staliuko jų pokalbį girdėjo kartu sėdėję M. P. ir du krepšininkai. Po kiek laiko prie jo staliuko vėl priėjo M. L. su savo broliu kaltinamuoju šioje byloje D. L.. Tarp jų vėl vyko pokalbis ta pačia tema apie tai, kad jis mentas dirbo policijoje ir norėjo pasodinti M. L.. Po to, kai jis stovėjo prie baro, prie jo priėjo kaltinamasis D. L., kurio jis paklausė gal jis žino, kas sumušė tuos du krepšininkus, kurie sėdi prie jo staliuko. D. L. sureagavo audringai ir pradėjo šaukti atsisukdamas į savo draugus ir klausdamas ar mes ką sumušėm. Jis nieko nekaltino, tik ramiu tonu paklausė D. L. klausimo apie krepšininkų sumušimą, tačiau matyt jis nesuprato, kad tai yra klausimas, o suprato, kad tai yra kaltinimas. Jis dar bandė D. L. paaiškinti, kad jis jo nieko nekaltina, o tik klausia, tačiau pamatęs, kad su D. L. nesusikalba, norėjo eiti atsisėsti prie savo staliuko ir eidamas link savo staliuko dar atsisuko pažiūrėti ir tuo metu pajuto smūgį į veidą. D. L. trenkė jam rankos kumščiu smūgį į veidą, po to antrą kartą ir jis po smūgių D. L. gindamasis stūmė nuo savęs ir prispaudė jį prie sienos, kuris atsisėdo ant kėdės. Tuo metu pamatė, kad atbėga prie jo M. L. su draugais, tačiau kiek jų buvo tiksliai iš viso jis pasakyti negali. Jis stovėjo viduryje, atbėgę vaikinai jį apsupo ratu ir pradėto jį stovintį rate mušti. Jis veidą užsidengė rankomis ir kai tik atsidengdavo, į veidą pajusdavo smūgius. Jam pavykus ištrūkti iš jį apsupusių vaikinų būrio, jis perlipo per barą ir nubėgo į kavinės virtuvę, į kurią jį irgi nusivijo būrys vaikinų. Į virtuvę iš paskos atbėgo kaltinamasi D. L., jo brolis M. L., kiek vėliau atėjo, kaip vėliau buvo nustatyta, A. K.. Jis užėjo už virtuvėje buvusio stalo, tačiau į virtuvę atėję vaikinai jį apsupo, kažkas jam pakirto kojas, jis pargriuvo ir visi vaikinai jį gulintį ant žemės spardė. Gulėdamas ant žemės matė, kaip M. L. buvo išsitraukęs peilį ir grasino jį papjauti. Vaikinai jį nustojo spardyti ir jie visi pabėgo, kad kažkas sušuko, kad atvažiavo policija. Jis buvo pristatytas į „Mažeikių ligoninę“, kur buvo paguldytas į ligoninę. Jo veidas ir galva buvo stipriai sumušta, jo galva ir veidas buvo visas kruvinas, sutinęs, akių obuoliai pasruvę krauju. Ligoninėje atlikus tyrimus ir nustačius, kad jam nėra niekas lūžę, po kelių dienų jis buvo išleistas gydytis į namus. Apie mėnesį jis gydėsi Mažeikiuose ir dar vieną mėnesį Vilniuje. Jis dirba Vadovybės apsaugos departamente Vilniuje. Šiam darbui yra reikalinga sveiko žmogaus išvaizda, geras fizinis pasiruošimas, ką jis dėl šio nusikaltimo prarado apie du mėnesius. Jis patyrė didelį fizinį skausmą, smegenų sukrėtimą, ilgą laiką jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko jam reikėjo gydytis, vartoti vaistus, reabilituotis, naudoti po patirtos traumos organizmo atstatomąsias procedūras, jis patyrė didelius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, atsirado nepasitikėjimas, jautė didelį nerimą dėl savo sveikatos, ateities ir iki šiol dar tebejaučia jaučia įtampą, susijaudinimą, susirūpinimą, nes tas jo galvos ir kūno sužalojimas paliko jam liekamuosius reiškinius, kurie yra jaučiami darbe ir gyvenime priimant sprendimus, vykdant užduotis. Atsižvelgiant į tai ir kad dalį jam neturtinės žalos jau yra priteisęs kitos sudėties teismas iš kaltinamųjų M. L. ir A. K., teismo prašo iš kaltinamojo D. L. jam priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kaltinamojo D. L. teisiamojo posėdžio metu pareikšto atsiprašymo nepriima, nes mano, kad jis yra nenuoširdus, o tik dėl to, kad sušvelnintų savo kaltinamojo padėtį, nes jis anksčiau jo neatsiprašė ir iš viso nebandė to daryti.
Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku, apie 4 val. kartu su T. V. ir dar dviem pažįstamais krepšininkais M. N. ir K. M. nuėjo į barą „Valina“. Bare atsisėdo prie galinio stalelio, kad galėtų ramiai pasėdėti ir pakalbėti, kad nei jiems, nei jie niekam netrukdytų. Sėdint bare prie jų staliuko priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris kaip taip pat sėdėjo prie kito staliuko tame pačiame bare su draugais. Priėjęs vaikinas prisistatė „kempinės“ pravarde, kuris kalbėjo su T. V. ir pradėjo jį vadinti „mentu“. T. V. jam ramiai atsakinėjo į jo užduodamus klausimus, sakydamas, kad prieš daug metų jis dirbo policijoje, ir jau dabar nebedirba, kad „kempinės“ nepažįsta ir neprisimena. Jis girdėjo, bet nelabai kreipė dėmesio į jų pokalbį, nes bendravo su krepšininkais. „Kempinė“ kalbėdamas su T. V. jį vis vadino „mentu“. T. V. „kempinės“ neįžeidinėjo, kalbėjo su juo ramiai. „Kempinė“ pakalbėjęs su T. V. tai nueidavo, tai vėl pareidavo prie jų staliuko. Po to „kempinė“ atsivedė kalbėti su T. V. savo brolį kaltinamąjį D. L.. Po to matė, kad T. V. atsistojo nuo staliuko ir bendravo su minėtais vaikinais atsistojęs netoli jų staliuko, tačiau jų pokalbio negirdėjo. Matė, kad „kempinė“ nuėjo ir T. V. liko bendrauti dviese su D. L.. Pastoviai į juos nežiūrėjo, nes bendravo su kartu prie staliuko buvusiais krepšininkais, tačiau kai pažiūrėjo T. V. ir D. L. pamatė kaip D. L. kumščiu T. V. trenkė į veidą. T. V. jį nustūmė prie sienos. Staiga vaikinai sėdėję prie kitų staliukų pripuolė prie T. V. ir pradėjo jį daužyti kumščiais. T. V. apstoję daužė kokie 8 vaikinai. Jis išsigando dėl T. V. ir pats taip pat pasijutęs nesaugiai, kad gali būti taip pat sumuštas išbėgo į lauką iškviesti policiją. Iškvietęs policiją kartu su atvažiavusiais pareigūnais grįžo į barą „Valina“. Pareigūnams dar rodė iš baro išeinančius asmenis, kurie mušė T. V., tačiau jie vaikinų nesulaikinėjo, sakė, kad vėliau viską išsiaiškins ir jei reikės juos nustatys. Baro patalpoje T. V. nematė, tad su pareigūnais užėję jį rado baro virtuvėje visą sumuštą ir kruviną gulintį ant grindų. T. V. atrodė labai žiauriai sumuštas, jį virtuvėje nufotografavo. Baro virtuvėje rado kažkieno mobilaus ryšio telefoną, kurį perdavė policijos pareigūnams. T. V. lydėjo vežant į Mažeikių ligoninę. T. V. buvo ne tik labai žiauriai sumuštas, visas kruvinas, tačiau ir stipriai išsigandęs, jis buvo šoke. Dėl šio nusikaltimo kada buvo žiauriai sumuštas jo draugas buvo labai pasipiktinęs ir išsigandęs.
Nukentėjusysis M. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis draugu K. M. susitiko du vaikinus, tai T. V. ir M. P., su kuriais nuėjo į barą „Valina“. Prieš sutinkant minėtus vaikinus, jam kažkokie vaikinai buvo nežymiai kažkur sudavę. Buvo neblaivus, visko gerai neprisimena. Atėję į barą dar užsisakė alaus. Pamena, kad jiems sėdint prie staliuko matė kaip bare būrys vaikinų pradėjo mušti vieną iš prie jų staliuko sėdėjusį vaikiną, tai yra T. V.. Su draugu K. M. pasijuto nesaugiai, kad jie irgi nebūtų sumušti ir dėl to nekiltų jiems problemų dėl sveikatos, nes yra krepšininkai, jie iš baro išėjo. Muštynių jokios kavinės viduje anksčiau nėra matęs, tai vertina kaip įžūlų žmonių elgesį, tai yra, kad grupė vaikinų bare prie kitų lankytojų sumušė vieną vaikiną, dėl tokių veiksmų pasipiktino ir pasijutęs nesaugiai turėjo išeiti iš baro.
Nukentėjusioji S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku bare „Valina“ dirbo barmene, o virtuvėje dirbo I. D.. Dirbant bare apie 4 val. tada buvo nemažai žmonių. Iki įvykio jokio konflikto bare nepastebėjo. Ji išgirdo, kad kavinėje kažkas sudužo ir išeidama iš virtuvės sutiko į virtuvę įeinantį nukentėjusįjį T. V., kuris klausė kur išėjimas. Kad jo veidas būtų sumuštas nepastebėjo. Iš paskos į virtuvę suėjo ir daugiau vaikinų. Suprato, kad tą pirmąjį vaikiną jie gaudo ir nori jį mušti. Kažkokiu momentu ji paspaudė pagalbos mygtuką, kad iškviesti policiją. Ją ir virėją I. D. kažkas nustūmė į rūkomąją patalpą, esančią virtuvėje ir ten būdama ji nebematė, kas vyko virtuvėje. Virtuvėje girdėjo triukšmą, suprato, kad yra muštynės. Kai baigėsi triukšmas ji su I. D. įėjo į virtuvę, kur pamatė ant grindų gulintį sumuštą ir kruviną nukentėjusįjį T. V., daugiau žmonių nematė. Jo veidas ir visa galva buvo stipriai sumušta, ištinusi ir kruvina. Jam ji neleido stotis nuo grindų. Atvyko policija. Dalis baro lankytojų buvo išėjusių, kita dalis dar buvo likę. Virtuvėje buvo netvarka, pritaškyta kraujo, o kavinės viduje buvo nuversti stalai, sudaužyti alaus bokalai. Dėl šio įvykio jautėsi labai nesaugiai, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes augina keturis vaikus. Atsiprašius kaltinamajam, jam atleidžia.
Nukentėjusioji I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą dirbo kavinės ,,Valina“ virtuvėje, todėl kas vyko salėje ji nematė. Virtuvėje ji plovė grindis ir kažkokiu momentu į virtuvę įbėgo nukentėjusysis T. V. ir jam iš paskos daug vaikinų. Ji, išsigandusi ir pasiėmusi kibirą su vandeniu bei šluota, įbėgo į rūkomąjį, kartu buvo ir Sandra ir kažkas uždarė duris. Girdėjo kaip virtuvėje vyko muštynės ir kai viskas nurimo, jos išėjo. Virtuvėje buvo daug netvarkos, ant grindų sumuštas ir kruvinas gulėjo nukentėjusysis T. V.. Dėl šio įvykio ji labai išsigando, tačiau pati fiziškai nenukentėjo.
Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi šiuo metu praėjus nemažai laiko nelabai ką prisimena. Ji patvirtino, kad 2009 m. lapkričio mėn. dienos tiksliai nepamena, žino kad buvo šeštadienio vakaras ji kartu su savo draugu D. L., jo broliu M. L. ir jų draugais, iš kurių ji pažįsta tik vieną vardu A. buvo bare „Valina“. Matė kaip D. ir M. bendrauja su vaikinu, kurio ji nepažįsta, kuris sėdėjo prie kito staliuko. Iš pradžių net pagalvojo, kad ten jų pažįstamas ir jie draugiškai bendrauja, nes negirdėjo, kad jie pyktųsi ar reikštų neapykantą vienas kitam. Apie ką bendravo vaikinai ji nežino, negirdėjo ir nesigilino, nes jai tai buvo nesvarbu. Pamena kad sėdėdama prie staliuko, kiek pamena prie jo liko sėdėti viena ji pastebėjo, kad staiga įvyko kažkoks sambrūzdis ir ji pamatė, kad visi mušasi, t.y. mušą tą vaikiną su kuriuo bendravo D. su M. Ji matė kaip D. sudavė smūgį nukentėjusiajam T. V.. Kodėl įvyko muštynės ji nežino ir nepastebėjo, tik vėliau pabendravusi su D., jis jai pasakė, kad tas jai nepažįstamas vaikinas jį įžeidė ir jis su juo susimušė. D. sakė, kad „pats užsirovė“, o ji suprato, kad tarp jų įvyko kažkoks žodinis konfliktas ir jie susimušė. O dėl ko ir koks tas žodinis konfliktas ji nežino, negali nurodyti, negirdėjo. Kai kilo muštynės ir kai visi supuolė muštis ji negali pasakyti kas konkrečiai mušėsi ir kiek kas sudavė smūgių, nes ten kilo sambrūzdis, o po to staiga pamatė, kaip visi vaikinai nubėgo į baro virtuvės kambarį į kurį ji nuėjusi pamačiusi, kad vėl kažkoks sambrūzdis, suprato, kad vyksta vėl muštynės ir ji iš virtuvės greitai buvo išvesta, jai liepė išeiti aukštas vaikinas su raudona kepure, kuris buvo iš jų kompanijos. Vėl kas ir kiek sudavė smūgių ji negali nurodyti, nematė, ir nurodo, kad į virtuvę įėję buvo D., M., A. ir kiti jai nepažįstami vaikinai. Kiek iš viso nurodyti negali. Po to jie visi išėjo į lauką. D. tame bare pametė mobilaus ryšio telefoną „Sony Eriksson“. Taip pat pažymi, kad tokių žodžių kaip „mentai“ ar kažką panašaus konflikto metu sakančių negirdėjo, jokio peilio pas M. rankose nematė ir nežino ar M. nešiojasi su savimi peilį.
Nukentėjusysis K. M., kurio parodymai paskelbti ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, dienos nepamena, apie 3val. jis kartu su savo draugu M. N. ir dar dviem jam nepažįstamais vaikinais sėdėjo bare „Valina“. Nelabai visų įvykių pamena, nes tą vakarą buvo neblaivus ir nelabai pamena visų įvykių sekos. Pamena, kad bare įvyko kažkoks sambrūzdis, suprato, kad vyksta muštynės ir, kad buvo sumuštas vaikinas sėdėjęs kartu su juo prie staliuko. Nesijausdamas saugus prasidėjus muštynėms iš karto išėjo iš baro lauk. Dėl ko įvyko muštynės jis nežino ir net nesuprato, kiek pamena jokio konflikto neįvyko (t. 1., b.l. 108-109).
M. L., atsisakęs liudyti prieš savo brolį, nurodė, kad teismas gali vadovautis jo parodymais, kada jis buvo apklaustas įtariamuoju, kada jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį jis kartu su savo broliu D., jo drauge Indre ir dar vienu draugu, kurio jis įvardyti nenori sėdėjo kavinėje - bare „Valina“ prie vieno staliuko, o šalia jų prie kito staliuko sėdėjo daugiau vaikinų, negali pasakyti kiek tiksliai, tačiau kokie 2-3 jei neklysta su kuriais jie taip pat bendravo, tačiau jis jų nepažįsta, anketinių duomenų įvardyti negali ir dar toliau prie kito staliuko sėdėjo nukentėjusysis asmuo su savo draugais, kurių jis nepažįsta. Neneigia to fakto, kad jis prie nukentėjusio buvo priėjęs 2-3 kartus, patį pirmą kartą jis priėjo šiaip paklausti ar jis nedirba policijoj, nes D. jam pasakė, kad jis dirba policijoje. Jis tiesiog nieko blogo nenorėdamas nuėjo to paklausti, bet viskas vyko labai ramiai ir draugiškai. Nukentėjusysis jam atsakė, kad yra dirbęs, bet labai seniai ir dabar nebedirba. Toliau atsimena, kad jis negilino tos temos apie policiją, tiesiog bendravo su juo kita tema, tačiau apie ką tiksliai nepamena. Bendravo su juo draugiškai, jis jo neįžeidinėjo. Nurodo, kad jis tiesiog tokio būdo žmogus, kad mėgsta bendrauti ir su daug kuo bendrauja, mėgsta susipažinti su nepažįstamais žmonėmis. Taip buvo ir tą kartą. Pamena, kad paskutinį kartą pabendravus su nukentėjusiuoju jis jam pasakė, kad eina nupirks alaus ir jam ir sau, norėjo jį pavaišinti alumi. Nukentėjusysis tuo metu kiek pamena buvo atsistojęs ir stovėjo bei paliko bendrauti su D. Pamena, kad nukentėjusysis jam nueinat dar jo broliui pradėjo sakyti „ko jūs sumušėt krepšininkus, gaidžiai“. Vadino ir kitais necenzūriniais žodžiais, kurių jis dabar nepamena, tačiau nukentėjusysis kaltino pakeltu balso tonu juos, kad jie sumušė krepšininkus. Tada jis nuėjęs prie baro, pirko alų, iš viso du bokalus, ir būnant prie baro jis pamatė, kaip tas nukentėjusysis muša jo brolį D. Net nesupratęs ko jie ten susimušė, kas ten atsitiko, tačiau jis matydamas tokį vaizdą, kad mušamas jo brolis, jis iš karto pripuolė prie besimušančiųjų, kur tuo metu taip pat pribėgo ir daugiau asmenų, nesuprato iš kur jie visi atsirado, tačiau, matė kad dar ir prie kito staliuko sėdėję žmonės pribėgo ir visi puolė tą nukentėjusįjį. Jis dabar negali pasakyti ar jis pataikė nukentėjusiajam suduodamas smūgį, tačiau gavosi tokia grūstis, visi pripuolė, visi pradėjo stumdytis ir jis net negali garantuoti, kad jis pataikė nukentėjusiajam suduoti smūgį koja ar tai ranka. Kiek pamena jis ten labiau bandė visus išskirstyti ir išsiaiškinti kas ten vyksta. Tačiau neneigia to fakto, kad gal ir galėjo ir pataikyti suduodamas nukentėjusiajam į kažkurią kūno vietą. Po to matė, kaip nukentėjusysis išsilaisvino iš žmonių būrio ir peršokęs per barą nuėjo į virtuvės kambarį, kur nusivijo jį kiti aukščiau įvardyti vaikinai ir jis. Įėjus į virtuvės kambarį jis pamatė, kad nukentėjusysis bėgant paslydo ir pargriuvo prie virtuvėje buvusio stalo, kur jis dar kažkiek buvo taip pat palindęs po stalu. Visiškai po stalu nepalindo, tik iš dalies. Tai ten dar jį visi apsupę bandė spardyti kojomis, tačiau nelabai gavosi, nes jis gulėjo po stalu, o jis jau nebesudavė jokių smūgių, nes jau prie jo nebegalėjo prieiti per žmonių spūstį. Baro barmenė ir virėja stovėjo visą laiką šalia ir viską matė, niekur jos į jokį kambariuką įėjusios nebuvo. Taip pat jokio peilio jis išsitraukęs nebuvo, nukentėjusiajam susidorojimu negrasino. Su savimi niekada jokio peilio nesinešioja. Savo kaltę jis pripažįsta tik iš dalies, nes nurodo, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis gynė savo brolį. O brolis jam po įvykio sakė, kad nukentėjusysis jį išvadino gaidžiu, jį įžeidė, pradėjo kaltinti, neva jie sumušė krepšininkus, todėl supykęs ir trenkė jam. Mano, kad pats nukentėjusysis išprovokavo muštynes. Pažymi tai, kad jis jo nekaltino tuo, kad jis kažkada sulaikė ir pristatė jį į policiją, nors gali patvirtinti tokį faktą, kad tai buvo apie 1995 metus, o nuo 1996 metų nurodo, kad jau mokėsi Kaune. Ir jį buvo pristatę į policiją ne tas nukentėjusysis. Tokiais dalykais jis jo nekaltino ir apie tai su juo nešnekėjo (t. 1., b.l. 121-122).
Liudytoja Z. L. teisiamojo posėdžio metu atsakė duoti parodymus dėl jos sūnaus D. L., tačiau nurodė, kad teismas gali vadovauti jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kada ji parodė, jog ji girdėjo kaip abu jos sūnūs šnekėjo apie kažkokias muštynes, t.y. M. su D. kalbėjo apie tai, kad jie kažkur „baliavoję“ ir kažkas ten D. supykinęs, kaip sakė „pats užsirovė ir gavo“, tai kiek suprato D. ant kažko supyko ir gindamasis su kažkuo susimušė (b.l. 119-120).
A. K. buvo apklaustas kaltinamuoju teisme baudžiamojoje byloje Nr.1-88-721/2011, kada jis kaltu dėl nusikaltimo neprisipažino. Jis parodė, kad kavinėje „Valina“ 2009-11-15 yra buvęs, užėjo ten apie 4 val. nakties. M. L. pravarde „Kempine“ pažinojo iš matymo, kartu sportavo sporto salėje, tad su juo pasisveikino, bet nebendravo daugiau. Kavinėje tą naktį buvo nemažai jaunimo ir tarp jų T. V. matė. Jo anksčiau nepažinojo. Tomas buvo nusiteikęs, taip, kad ieškojo konflikto, jis buvo agresyvus. Matė, kaip D. L. kažko nuėjo paklausti T. V. ir grįžo prie savo stalelio, o T. V. atsikėlė, atėjo ir kreipėsi į visus, teigdamas, kad jie krepšininkus sumušė. Jis priėjo prie M. L. stalelio ir paklausė, kas sumušė krepšininkus, elgėsi labai nekultūringai. Jis nuėjo prie baro, gal pirko alaus ir atsisukęs visus buvusius bare išvadino ,,gaidžiais“. Neužilgo pastebėjo M. L. brolį kruviną gulinti ant grindų, o T. V. dar jį puolė ir smogė kumščiu į galvą. M. L. pripuolęs kėlė kruviną brolį nuo grindų. Tada labai supyko bare buvę vaikinai ir supuolė visi. Sunku buvo pamatyti kas ant ko, tačiau T. V. atsitraukė. Jis peršoko per barą ir nubėgo į virtuvę, visi jam iš paskos. Jis irgi nuėjo į virtuvę pasižiūrėti kas ten vyksta, tačiau nutraukti kilusių muštynių ten buvo neįmanoma. Patalpa maža, vaikinai svaidėsi indais ir neaišku buvo kas ten ką puolė. Kad M. L. suduotų kokius smūgius T. V. nematė. Pats tikrai jo nemušė. Kai visi ginėsi T. V. aplink stalą, jis buvo parkritęs ant grindų, tiesiog paslydo. M. L., įbėgęs į virtuvę, žodžiu bandė sutramdyti ten esančius ir net kelis kartus dengė T. V., kad jis negautų smūgių nuo kitų vaikinų.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota baro „Valina“ patalpos, esančios Draugystės 18, Mažeikiai, apžiūra (t. 1., b.l. 18-25).
Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis T. V. atpažino asmenį pravarde „kempinė“, t. y. įtariamąjį M. L. (t.1, b.l. 32-34).
Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis T. V. atpažino įtariamąjį A. K., kuris buvo kavinėje kartu su „Kempine“ (t. 1, b.l. 35-37).
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas M. P. atpažino asmenį pravarde „kempinė“, t.y. įtariamąjį M. L., kuris kartu su kitais asmenimis sumušė T. V.. (b.l. 84-86).
Daiktų dokumentų pateikimo metu M. P. pateikė fotonuotrauką, kurioje jis pats nufotografavo nukentėjusįjį T. V. iš karto po įvykusių muštynių (t. 1, b.l. 87-89).
Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja I. D. atpažino įtariamąjį A. K., kaip asmenį kuris dažnai lankosi kavinėje „Valina“ (t. 1, b.l. 105-107).
Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja I. J. atpažino įtariamąjį A. K., kaip asmenį, kurį ji apklausoje įvardijo kaip „A.“, kuris buvo kartu kavinėje „Valina“ ir buvo muštynių metu nuėjęs į baro virtuvę (t. 1, b.l. 116-118).
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo metu IĮ „Valina“ savininkas V. G. pateikė CD diską, kuriame įrašyta filmuota medžiaga iš kavinės „Valina“ (t. 1, b.l. 52).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą įrašytą diske matyti filmuojamos kavinės „Valina“ vidaus patalpos, matyti kavinėje nukentėjusiojo įvardytas asmuo pravarde „Kempinė“ (M. L.) ir jo brolis, (kaltinamasi D. L.). Asmuo pravarde „Kempinė“ vilki juodos spalvos striukę su baltos spalvos detalėmis ant rankovių, o jo brolis vilki šviesios spalvos megztiniu. Matyti, kad pastarieji kartu su kitais bare esančiais asmenimis vaikštinėja po baro patalpas, išeina iš baro patalpų ir vėl sugrįžta. 04 val. 22 min. 23 sek. nueina prie staliuko prie kurio, pasak nukentėjusiojo, jis sėdi ir pradeda bendrauti su nukentėjusiuoju, vadindamas jį „mentu“. 04 val. 24 min. 06 sek. matyti kaip „kempinė“ grįžta atgal prie savo staliuko ir atsisėda, matyti kaip bendrauja su broliu ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu sėdinčiu prie to paties staliuko, kaip ir „Kempinė“. 04 val. 26 min. 31 sek. kempinė vėl eina prie nukentėjusiojo staliuko ir bendrauja su nukentėjusiuoju T. V.. 04 val. 28 min. 18 sek. matyti kaip kempinė su broliu abu nueina nuo nukentėjusiojo staliuko, o jiems iš paskos ateina ir pats nukentėjusysis T. V., matyti kaip jie trise jau atsistoję kalbasi. 04 val. 32 min. 56 sek. matyti kaip „kempinė“ nueina prie savo staliuko, o po to iš karto nueina prie baro, o su nukentėjusiuoju lieka bendrauti „kempinės“ brolis (D. L.). 04 val. 41 min. 08 sek. matyti kaip D. L. pirmasis suduoda smūgį iš rankos nukentėjusiajam į į veidą, matyti, kad suduoda iš viso 2 smūgius, ir po to nukentėjusysis matyti kaip jį nustumia nuo savęs, kur kempinės brolis priverstas atsitraukti nuo stūmio ranka ir tada 04 val. 41 min. 11 sek. nukentėjusysis puola ant „Kempinės“ brolio, bei suduoda „Kempinės“ broliui smūgius. Kiek suduota smūgių nenustatyta, dėl prastos vaizdo medžiagos kokybės. 04 val. 41 min. 14 sek. matyti, kaip prie besimušančių nukentėjusiojo ir „Kempinės“ brolio pripuola ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, bei pribėga pats „Kempinė“ ir matyti kad vyksta muštynės. 04 val. 41 min. 39 sek. matyti kaip nukentėjusysis pabėgęs nuo visų vaikinų, nubėga prie baro ir jį peršokęs nueina į baro virtuvės kambarį. 04 val. 41 min. 48 sek. matyti kad į virtuvę įeina 2 ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę muštynėse, tarp jų vienas „Kempinės“ brolis. 04 val. 41 min. 54 sek. matyti kaip „Kempinė“ įeina į virtuvės kambarį. 04 val. 42 min. 54 sek. - 57 sek. kas sekundę po vieną išeina ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš viso 4 vaikinai, paskutinis jų išeina „Kempinė“ (b.l. 123-124).
Specialisto teismo mediko 2009-11-18 išvadoje Nr. G -328/09 (07) nurodyta, kad T. V. nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje bei poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke - antakyje, kraujosruvos akių obuolių junginėse bei apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kakle, pilve, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių smūgių į galvą, ne mažiau vieno smūgio į pilvą bei ne mažiau vieno trauminio faktoriaus į krūtinės ląstą pasekoje. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (asm. b.l. 38-40).
Dėl to paties įvykio Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-88-721/2011, kurioje M. L. ir A. K. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Šioje baudžiamojoje byloje 2011-09-23 yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012-04-18 nutartimi byloje Nr. 1A-28-282/2012.
Mažeikių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-721/2011 paskyrė teismo medicinos ekspertizę turėdamas tikslą nustatyti, ar 2009-11-15 nukentėjusiajam T. V. padaryti sužalojimai galėjo turėti įtakos 2009-12-16 bei 2010-01-04 diagnozuotiems susirgimams ir ar yra priežastinis ryšys tarp nukentėjusiajam 2009-11-15 padarytų sužalojimų ir jo vėlesnių susirgimų, dėl kurių jis buvo gydomas Lietuvos Respublikos VRM Medicinos centre. 2011-05-23 specialisto išvadoje Nr. G 129/11(03) nurodyta, kad 2009-12-16 bei 2010-01-04 nustatyti susirgimai neturi tiesioginio ryšio su trauma, įvykusia 2009-11-15. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad diagnozė: liekamieji reiškiniai po galvos smegenų sukrėtimo nustatyti remiantis nusiskundimais, ir nėra patvirtinta objektyviais duomenimis bei sužalojimo kvalifikacija lieka ta pati (baudžiamos bylos Nr.1-88-721/2011, t. 3, b. l. 62–63).
Bylą Nr. 1-88-721/2011 nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos komisijinė ekspertizė, kurios metu ekspertų komisija nustatė, kad 2009-11-15 įvykio metu T. V. patirti sužalojimai (tiek kiekvienas jų atskirai, tiek imant sužalojimų visumą) – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta trumpalaikiai. Šiuo atveju – sveikatos sutrikdymo trukmė ir gydymosi trukmė yra netapatūs dalykai – ilgalaikis asmens gydymasis yra sąlygotas ankstesnių iki nagrinėjamo įvykio buvusių nesveikatų, ir, kaip neobjektyvus kriterijus – domėn neimamas. Kvalifikuoti asmens patirtą traumą sunkesniu mastu – nėra jokio objektyvaus pagrindo (baudžiamos bylos Nr. 1-88-721/201, t. 3, b. l.173–181).
Kaltinamojo D. L. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų, dokumentų pateikimo, vaizdo medžiagos apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, jo paties parodymais.
D. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir atitinka visus šio nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, nes jis viešoje vietoje – kavinėje bare „Valina“, kitų žmonių ir nukentėjusiųjų akivaizdoje, dėl mažareikšmės priežasties - žodinio konflikto, padarytais kartu su M. L., A. K. bei kitais penkiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įžūliais, neleistinais, akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais, aplinkinius žmones šokiruojančiais veiksmais, pasireiškiančiais fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį T. V., sukeliant jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, noru parodyti savo jėgą, pranašumą. Jis suvokė, kad jo elgesys nukreiptas ne tik prieš konkretų asmenį, kurio užsipulti neturėjo jokio pagrindo ar tikslo, bet ir tai, kad tokiais veiksmais pažeidžia visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, nes mušimo faktą matė ir kiti žmonės.
Kaltinamajame akte, kuriame kaltinamas D. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str., nurodyta įvykio data ir laikas yra 2009-11-17 apie 4 val. 10 min., tačiau iš bylos medžiagos ir paaiškinimų teisme matyti, kad įvykis iš tiesų įvyko 2009-11-15 apie 4 val. 10 min. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajame akte nurodyta data ir laikas patikslintini, kadangi šis teismo ištaisytas rašymo apsirikimas kaltinimo esmės nekeičia.
Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L. teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kad baigtą tyčinį nusikaltimą padarė dėl mažareikšmės dingsties – žodinio konflikto, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę, kad jis jauno amžiaus, pasak jo, turintis darbą užsienyje, neteistas, administracine atsakomybe nebaustas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad D. L. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą vieną nusikalstamą veiką jam skiriant su laisvės atėmimu ar jos apribojimu nesusijusią bausmę – baudą, tačiau mažesnę nei įstatymo nustatytos bausmės vidurkis. Paskyrus kaltinamajam šios rūšies bausmę, jam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą žalą. Baudos dydžiui įtakos turi ir tai, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta iki 100 MGL (Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr.IX-1495, įsigali 2003-05-01, redakcija). Baudai sumokėti nustatytinas 5 mėn. terminas (Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.), kuris laikytinas realiu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. V. patikslinęs savo reikalavimą teismo prašė iš kaltinamojo D. L. priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo T. V. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, patirtą pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., matyti, kad kaltinamasis D. L. su dar kitais asmenimis suduodant smūgius nukentėjusiajam padarė jam odos nubrozdinimus ir poodinės kraujosruvas galvoje bei poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke - antakyje, kraujosruvas akių obuolių junginėse bei apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas kakle, pilve, odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, kas nukentėjusiajam T. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai jam buvo padaryti ne mažiau aštuonių smūgių į galvą, ne mažiau vieno smūgio į pilvą bei ne mažiau vieno trauminio faktoriaus į krūtinės ląstą pasekoje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis T. V. gulėjo ligoninėje ir apie 2 mėnesius buvo nedarbingas, dėl savo darbo specifikos Vadovybės apsaugos departamente sužalojus jam veidą ir galvą, negalėjo vykdyti darbinių funkcijų, nes turėjo tęsti gydymąsi ambulatoriškai, reabilituotis. Nors nukentėjusysis šiuo metu dirba tą patį darbą, kurį dirbo iki nusikalstamo įvykio, tačiau, pasak jo, galvos sudaužymas, turi įtakos atliekant savo pareigas, vykdant priskirtas funkcijas, priimant sprendimus. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad jaunam žmogui buvo sužalota gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis – galva, taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusiajam sužalojimo padariniai dar yra jaučiami ir po daugiau kaip dviejų metų, o nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl šio įvykio, kada jam buvo sužalota galva, galinčio turėti nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimo sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos gali būti susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (specialiomis procedūromis ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis D. L. yra jauno amžiaus, darbingas vyras, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje ir neturintis darbo, tačiau, pasak jo paties, turintis galimybę išvykti dirbti į užsienį, turintis savo vardu registruoto turto.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-269/2011, 2K-605-2011, 2K-12/2012), kadangi nukentėjusiajam T. V. dėl šio įvykio kitoje baudžiamojoje byloje jau dalis neturtinės žalos yra priteista iš M. L. ir A. K., o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo D. L. vaidmenį nusikaltimo padaryme, kad būtent jis dėl mažareikšmės dingsties pirmas smogė smūgius nukentėjusiajam T. V. į veidą, po kurių, prisijungus kitiems asmenims, nukentėjusysis buvo brutaliai sumuštas, reikalavimai dėl turtinės žalos byloje nepareikšti, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. V. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo D. L. priteistina 5 000 Lt neturtinė žala.
Be to, šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 872,53 Lt T. V. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b.l. 44-46). Kadangi Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011-09-23 nuosprendžiu, pakeistu 2012-04-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, jau išsprendė šį ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 872,53 Lt civilinį ieškinį, priteisiant iš kaltinamųjų M. L. ir A. K. po 436,27 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam T. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl procesas šioje byloje dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos 872,53 Lt civilinio ieškinio nutraukiamas.
Nukentėjusiajam T. V. kreipusis trimis prašymais į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo, jam buvo išmokėti iš viso 777,10 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 1 p., 105 str. 1 d. nukentėjusiajam T. V. teismo išmokėti 777,10 Lt kelionės išlaidoms atlyginti, pripažintini proceso išlaidomis ir jie priteistini iš kaltinamojo D. L. į valstybės biudžetą.
Dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefono ,,Sony Ericsson Z530i“, yra išspręsta 2011-09-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-721/2011.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam 40 MGL, tai yra 5200 litų (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 21131091, išduoto 2007-07-17 Mažeikių PK MP(73), asmens tapatybės kortelės Nr. 11319617, išduotos 2007-07-19 Mažeikių PK MP – paėmimą, D. L. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš D. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. V. 5000,00 (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš kaltinamojo D. L. 777,10 Lt proceso išlaidų valstybei, už nukentėjusiajam T. V. atlygintas kelionės išlaidas.
Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos 872,53 Lt civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.