- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1165-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11976-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B.
- Advokatai
- Irina Beleškienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys G. B., antstolis Dalius Traigys,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) M. B. pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriuo prašė perskaičiuoti išieškotą sumą ir ją sumažinti.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-38478-981/2018 iš M. B. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos – 2018 m. spalio 15 d., taigi, pirmas pareiškėjo mokėjimas pagal minėtą nutartį būtų suėjęs 2019 m. lapkričio 15 d. Be to, G. B. antstoliui nenurodė pareiškėjo kontaktų, dėl ko iš pareiškėjo nepagrįstai reikalaujama antstoliui sumokėti papildomą 163,29 Eur sumą.
3. Antstolis Dalius Traigys 2019 m. balandžio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir patvarkymą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-38478-981/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. B. 1 eilės išieškotojos G. B., kuri paskirta nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, naudai. Vykdomojo dokumento pateikimo dieną išlaikymo įsiskolinimas abiem vaikams, atsižvelgiant į atliktas įmokas nuo nutarties priėmimo iki 2019 m. balandžio 1 d., sudarė 406,46 Eur. Taip pat buvo priskaičiuotas 79,99 Eur antstolio atlygis, 28 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 55,30 Eur papildomos vykdymo išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus.
5. Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad:
6.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma skubiai. Laikino išlaikymo mokėjimas turi būti vykdomas nuo tokios nutarties priėmimo ir tęsiamas iki momento, kol įsiteisėja galutinis teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje nurodyta, jog M. B. pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos – 2018 m. spalio 15 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, M. B. iki 2018 m. spalio 31 d. jau turėjo sumokėti priteistą išlaikymą, proporcingą tenkančiam dienų skaičiui;
6.2. Jeigu skolininkas neįvykdo teismo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas privalo atlyginti sprendimo vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą;
6.3. iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį vykdo iš dalies. Atsižvelgiant į vykdomojoje byloje pateiktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nenustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų pažeidimų. Antstolio paskaičiuotos sumos: 79,95 Eur antstolio atlygis, taip pat 28 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 55,30 Eur papildomos vykdymo išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus yra teisėtos. Vykdymo proceso pažeidimų ar antstolio neteisėtų veiksmų nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėjas M. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą; pripažinti iš pareiškėjo antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą neteisėtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. nutartyje dėl laikino vaikų išlaikymo teismas nebuvo nurodęs, nuo kada konkrečiai pareiškėjas turi mokėti išlaikymą, todėl pareiškėjas išlaikymą vaikams skaičiavo nuo nutartyje nurodytos datos – 2018-10-15, taikydamas nutartyje nurodytą terminą – mėnuo;
7.2. pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo į bylą pateikto 2019 m. gegužės 3 d. prašymo bei įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas sąžiningai kiekvieną mėnesį ir nevėluodamas atlieka mokėjimo pavedimus vaikų išlaikymui. Byloje esantys įrodymai patvirtina susidariusią išlaikymo permoką;
7.3. antstolis, gavęs neišsamią informaciją ir net nebandydamas susisiekti su pareiškėju, nepagrįstai ėmėsi išieškojimo veiksmų. Nagrinėjamu atveju antstolis net nesiuntė raginimo sumokėti skolą, o iš karto areštavo pareiškėjo banko sąskaitą bei neteisėtai ir neteisingai išieškojo iš pareiškėjo 569,75 Eur sumą. Be to, prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo pasirašytas nei G. B., nei jos advokatės, todėl negalėjo būti vykdomas.
Atsiliepimas
8. Antstolis Dalius Traigys pareiškėjo atskirojo skundo prašo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
8.1. laikino išlaikymo mokėjimas turi būti vykdomas nuo tokios nutarties priėmimo ir tęsiamas iki momento, kai įsiteisėja galutinis teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo bei mokamas einamojo mėnesio vaikų poreikiams tenkinti. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-38478-981/2018 rezoliucine dalimi, vaikų išlaikymo momentas pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 15 d. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos;
8.2. CPK 661 straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Raginimas taip pat nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose. Antstolis D. Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/00675, kuri pradėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-38478-981/2018 pagrindu, vadovavosi CPK 661 straipsniu ir raginimo įvykdyti sprendimą nesiuntė, kadangi vykdomasis dokumentas yra skubaus vykdymo, o taip pat nutartyje yra nurodyti ir priteisto laikino išlaikymo sumokėjimo terminai, kurie apibrėžti paskutine mėnesio diena;
8.3. 2019-04-03 kartu su vykdomuoju dokumentu bei G. B. atstovavimo sutartimi taip pat buvo pateiktas ir prašymas, pasirašytas G. B. atstovės advokatės I. Beleškienės elektroniniu parašu. Vykdymo procese G. B. atstovauja advokatė pagal atstovavimo sutartį, todėl G. B. dalyvavimas ir parašas teikiant prašymą antstoliui nėra būtinas.
9. Suinteresuotas asmuo G. B. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti galioti nepakeistą; priteisti iš pareiškėjo 160 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
9.1. nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo apeliantas netinkamai vykdė teismo nutartį – nemokėjo visos priteisto laikino išlaikymo vaikams sumos. Išieškotoja ne kartą žodžiu ragino apeliantą mokėti visą teismo nutartimi priteistą išlaikymą, tačiau apeliantas į raginimus nereagavo. 2019 m. balandžio 3 d. išieškotoja pateikė antstoliui prašymą priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį bei pateikė duomenis apie apelianto atliktus mokėjimus nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.;
9.2. apeliantas išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėjo nesilaikydamas teismo nutartyje nurodyto priteisto laikino išlaikymo dydžio, tai yra apeliantas mokėjo nepilnamečių vaikų išlaikymui ne 400 Eur sumą per mėnesį, kaip tai nurodyta teismo nutartyje, bet 360 Eur sumą. Būtent dėl netinkamo teismo nutarties vykdymo susidarė įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo papildymo ir naujų įrodymų priėmimo
11. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. birželio 28 d. gauti papildomi apelianto paaiškinimai, kurie pateikti pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas nevertina apelianto 2019 m. birželio 28 d. teismui pateiktų paaiškinimų ir grąžina juos apeliantui.
12. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2019 m. gegužės 3 d. prašymą panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2019 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. 0241/19/00675 bei pripažinti perteklingai nuostolingą ir nepagrįstą dalies sumos išieškojimą bei 2019 m. balandžio 3 d. G. B. prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatyta, jog pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai jau yra civilinėje byloje (2019-05-03 prašymas – b. l. 5) ir vykdomojoje byloje (2019-04-03 prašymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – v. b. l. 5) ir bus įvertinti, todėl nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme ir pakartotinai į bylą nepriimami.
14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. B. pateikė banko sąskaitos, esančios kredito įstaigoje AB Swedbank, išrašą. Nurodė, jog teikiamas išrašas patvirtina, jog apeliantas ir toliau netinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir vaikų išlaikymui perveda ne 400 Eur kaip nurodyta nutartyje, o 360 Eur sumą. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, siekiant visapusiško ginčo klausimo išnagrinėjimo, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai priimtini (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamo ginčo objektas yra antstolio veiksmų teisėtumas, pradėjus vykdyti laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą.
16. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Nutartys, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra laikomos vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir tokios nutartys vykdomos skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).
17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/19/00675 ir civilinės bylos duomenų nustatyta, kad antstolio Daliaus Traigio kontoroje vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-38478-981/2018, dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. B. 1 eilės išieškotojos G. B., kuri paskirta nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, naudai (v. b. l. 4, 31). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi iš M. B. priteisė laikiną išlaikymą T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, mokamą nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.196 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliantas įrodinėja, kad antstolis veikė be teisėto pagrindo, pradėdamas išieškojimo veiksmus. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą (nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo) vykdyti, nes apeliantas tinkamai vykdė nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nebuvo.
19. CPK 651 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. CPK 661 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose.
20. Nustatyta, jog 2019 m. balandžio 3 d. išieškotoja G. B., atstovaujama advokatės Irinos Beleškienės, antstoliui pateikė prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį dėl laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko M. B. (v. b. l. 5), kurio pagrindu antstolis pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0241/19/00675, tai yra antstolis, nenustatęs formalių kliūčių, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 31). Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėjo ne po 400 Eur, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje, todėl susidarė 406,46 Eur įsiskolinimas (b. l. 7, v. b. l. 1, 3, 29). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojos atstovės elektroniniu parašu pasirašytą ir antstoliui pateiktą prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl laikino išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog antstolis neteisėtai nesiuntė apeliantui raginimo, o iš karto pradėjo vykdymo veiksmus. Remiantis CPK 661 straipsniu, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, kadangi nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla, yra skubaus vykdymo, o taip pat nutartyje yra nurodyti laikino išlaikymo mokėjimo terminai, apibrėžti paskutine mėnesio diena.
21. Laikinas išlaikymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra skirta vaikų interesams bylos nagrinėjimo teisme metu apsaugoti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis 2 dalies 4 punktas, 8 punktas). Laikinas išlaikymas yra nesiejamas nei su išlaikymo įsiskolinimu, nei su būsimu galutiniu išlaikymo priteisimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas, teismas priėmė 2018 m. spalio 16 d., todėl apeliantui pareiga vykdyti nutartį atsirado nuo jos priėmimo dienos, nes nutartis vykdoma skubiai. CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Ši nuostata įtvirtinta tam, jog būtų užtikrinti bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai.
22. Apelianto atskirojo skundo argumentai, jog jis tinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo antstolio patvarkymo bei pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Apeliantas aplinkybę, jog tinkamai vykdo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, grindžia mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad apeliantas pirmą įmoką vaikų išlaikymui sumokėjo tik 2018 m. lapkričio 9 d., be to vaikų išlaikymui perveda ne 400 Eur sumą, kaip nurodyta įsitesėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje, o 360 Eur sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, išieškotoja turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl nutarties priverstinio vykdymo. Be to, suinteresuoto asmens G. B. pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas ir toliau vaikų išlaikymui skiria ne 400 Eur, o 360 Eur sumą (b. l. 45).
23. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui, todėl atmestini apelianto 2019 m. gegužės 3 d. prašyme, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyti argumentai, jog apeliantas ne mažiau kaip pusę mėnesio rūpinosi mažamečiais vaikais, su kuriais gyveno ir užtikrino jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, tam išleisdamas ne mažas pinigines lėšas. Išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas skolininko turėtomis tiesioginėmis išlaidomis vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui.
24. Antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, tai yra teismas įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, kadangi nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo, jog antstolio veiksmus būtų galima traktuoti kaip neteisėtus.
25. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas).
26. Antstolio Daliaus Traigio priimtame 2019 m. balandžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodoma, kad atliekant vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje susidarė iš viso 163,29 Eur vykdymo išlaidos (v. b. l. 25). Nustačius, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį – vykdyti, nėra pagrindo pripažinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą neteisėtu.
27. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas šiuo atveju vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumą grindė tik aplinkybe, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti nepagrįstai, tačiau neginčijo pačių vykdymo išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo nepasisako.
28. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) G. B. prašo priteisti 160 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Išieškotoja pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2019-05-29 PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą 160 Eur sumai ir 2019-05-29 mokėjimo nurodymą Nr. 96696, atliktą kredito įstaigoje AB ,,Swedbank“, patvirtinantį 160 Eur sumos sumokėjimą (b. l. 46-47). Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, o atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyto maksimalaus atsiliepimo parengimo dydžio, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir išieškotojai G. B. iš pareiškėjo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.