Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-11-19 · Administracinė byla Nr. I-3401-171/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-19
Bylos Nr.
I-3401-171/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. J. R.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 70.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 72.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3401-171/2012

Proc. Nr. 3-61-3-01495-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 70.2, 72.4, 33.4, 73

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovės atstovei Austėjai Kurapkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pagal pasirašytą 2007-09-24 paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti 6 888,37 Lt skolą dėl neteisingai atlikto sklypo matavimo ir nuo šios sumos 1380,57 Lt PVM. 2012-06-21 pareiškėjas skundą patikslino (b. l. 8–9), prašydamas išieškoti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priklausančią pagal 2007-09-24 pasirašytą paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neišmokėtą paramą – 6 905,67 Lt, ir 1 400,15 Lt PVM.

Skunduose pareiškėjas paaiškina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pažeidė 2007-09-24 paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio reikalavimus ir neišmokėjo jam priklausančios paramos. Pagal sutarties 2.2.1.4 punktą „Želdinių papildymas“ dėl padarytos klaidos 2008-11-10 mokėjimo prašyme (perkeliant duomenis iš PVM sąskaitos faktūros į mokėjimo prašymą per klaidą išlaidose „sodinukų sodinimas“ išlaidų suma buvo padidinta 201,92 Lt) neišmokėta 470,93 Lt. Agentūra vietoje to, kad išlaidas sumažintų padaryta klaida (201,92 Lt), jas sumažino 672,75 Lt. Vėliau Agentūra savo klaidą pripažino ir apie tai 2009-04-29 raštu Nr. BR6-(1.14)-6012 informavo, kad 470,93 Lt yra kompensuotina suma. Žemės ūkio ministerija 2009-06-01 rašte Nr. 30N-R-428-866 taip pat pripažino tinkama kompensuoti už patirtas išlaidas neišmokėtą 470,93 Lt sumą, tačiau Agentūra, vadovaudamasi neteisingai atlikto sklypo matavimo rezultatais, šios paramos sumos neišmokėjo.

Nurodo, kad pagal sutarties 2.2.2.1 punktą už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą 2009 metais jam priklausė gauti 2 948,68 Lt paramos sumą, Agentūra neišmokėjo 631,83 Lt. Pagal sutarties 2.2.3.1 punktą už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą 2010 metais priklausė gauti 2 948,68 Lt paramos, Agentūra neišmokėjo 631,93 Lt. Pagal sutarties 2.2.4.1 punktą už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą priklausė gauti 2 948,68 Lt ir pagal 2.2.4.2 punktą už prarastų pajamų kompensavimą – 2 205 Lt (iš viso 5 153,68 Lt). Agentūra neišmokėjo 5 153,68 Lt. Už 2010 metus nesumokėta 75,13 Lt PVM, už 2011 metus nuo 2 948,68 Lt nesumokėta 617,40 Lt PVM, taigi iš viso PVM priklauso 1 380,57 Lt.

Pažymi, kad 2009-01-27 patikros vietoje ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta. Pagal 2006-07-16 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų Taisyklių reikalavimą įveisto miško plotą sudaro medeliais apsodintas plotas, mineralizuota juosta ir apsauginė juosta nuo kaimyninių sklypų. Atlikdamas patikrą, Agentūros specialistas apsauginės juostos nuo kaimyninių savininkų sklypų nematavo. Agentūros vyr. specialistas R. Š. nevykdė Agentūros direktoriaus 2006-06-22 įsakymu Nr. BR1-321 patvirtinto Kontrolės procedūrų aprašo 31 priedo „Patikros vietoje atlikimas“ 4.5 punkto reikalavimų. Tai, kad šis punktas buvo pažeistas, patvirtino Seimo kontrolierius 2010-05-11 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad 2009-01-27 atliktos patikros neteisingumą patvirtina 4 vėlesnės atliktos mišku įveisto sklypo patikros, t. y. 2010-05-05 patikra (patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), 2010-10-12 patikra (patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 patikra (patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2012-05-08 patikra (patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus šias patikras ir matavimus vietoje, buvo nustatyta, kad mišku įveisto sklypo plotas yra 6,8 ha. Toks plotas buvo įveisiant mišką 2008 metais ir atliekant matavimus 2009-01-27. Miško įveisimo projekte nurodytas plotas – 7 ha. Nuo projekto buvo nukrypta todėl, kad iš įveisiamo miško ploto nebuvo pašalintas savaiminis miško plotas (0,12 ha) ir keliukas (0,7 ha) į sodybą, už kuriuos parama nemokama ir į įveisiamo miško sudėtį neturi įeiti. Matuojant bendrą plotą, atėmus savaiminį miško plotą ir keliuką, faktinis mišku įveisto sklypo plotas yra 6,8 ha.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad 5 153,68 Lt Agentūros skola susidarė už 2011 metus (sutarties 2.2.4 punktas), nes tiek priklausė išmokėti pagal sutartį, o Agentūra šios sumos neišmokėjo. Už miško priežiūrą pagal sutartį priklauso 2 948,68 Lt, kuri yra išmokama darbų rangovui A. G. individualiajai įmonei ir 2 205 Lt priklauso miško savininkui kaip prarastų pajamų kompensavimas (iš viso 5 153,68). Taigi už miško priežiūrą priklauso 2 948,68 Lt parama ir nuo šios sumos yra skaičiuojamas PVM. Miško sodinimo ir priežiūros darbus atlieka A. G. individualioji įmonė, su kuria 2007-10-11 sudaryta privačios žemės apželdinimo mišku ir miško želdinių priežiūros sutartis Nr. 15, todėl visą gautą paramą iš Agentūros, išskyrus 2 205 Lt už prarastų pajamų kompensavimą, privalo pervesti A. G. individualiajai įmonei.

Atsiliepimas

Pareiškėjas teismui pateikė paaiškinimus (b. l. 23), kuriuose pažymi, kad nesutinka su atsakovės pozicija, nurodyta atsiliepime. Pažymi, kad Agentūra vadovaujasi neteisingai atlikto matavimo duomenimis, kurie buvo paneigti vėliau atlikus keturis naujus matavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 24).

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 18–19) nurodė, kad pareiškėjas 2006-12-14 pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kurioje nurodė, kad bendras sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, plotas – 7 ha. Pareiškėjas su Agentūra 2007-09-24 pasirašė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Parama buvo apskaičiuota ir skirta už paraiškoje deklaruotą 7 ha plotą. Agentūros Kontrolės departamentas 2008-12-22 atliko patikrą vietoje ir sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje pareiškėjo deklaruotų 7,00 ha rado 6,28 ha. 2009 m. sausio 26–27 d. atlikus patikrą vietoje, minimame sklype vietoje deklaruotų 7,00 ha buvo rasti 6,13 ha.

Paaiškino, kad sklypas buvo matuotas remiantis dirbtiniais riboženkliais bei natūraliomis ribomis. Apsauginis plotas nuo kitų žemės savininkų nebuvo atskirtas ir tinkamai pažymėtas, buvo neprižiūrėtas – apžėlęs krūmais ir piktžolėmis, jame nebuvo įrengta dirbtinių riboženklių, taigi nebuvo įmanoma nustatyti to ploto ribų. Natūralių jo ribų taip pat nebuvo įmanoma nustatyti, nes greta esantis kaimyninis sklypas taip pat buvo apžėlęs ir nebuvo įmanoma atskirti, kur baigiasi pareiškėjo sklypas ir prasideda kaimyninis. Atsižvelgiant į tai, buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta, t. y. tiek, kiek buvo įmanoma objektyviai išmatuoti remiantis dirbtiniais riboženkliais ir natūraliomis ribomis. Pareiškėjas 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad apsauginė zona nėra visiškai nušienauta ir kai kur neiškirsti krūmai, taigi sutiko su tuo, jog apsauginė juosta nuo kaimyninių žemės sklypų nebuvo tinkamai įrengta. Taip pat, kaip nurodyta 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendro ploto buvo atimtas keliukas, vedantis į sodybą, ir savaime apaugęs miškelis. Taisyklių 49.1.4 punkte (paskutinės Taisyklių redakcijos 50.2 punkte) nustatyta, kad parama mokama pagal rastą mažiausią patikros vietoje nustatytą plotą ir pareiškėjas grąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui.

Nurodo, kad 2012-02-10 Agentūroje gautas pareiškėjo raštas Nr. 3 „Dėl pažymos pateikimo“, kuriame jis prašė pripažinti 2009-01-27 patikros vietoje ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) niekine. Jam atsakyta Agentūros 2012-03-09 raštu Nr. BR6-(1.14)-1997, kuriuo pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Nesutikdamas su tokiu Agentūros atsakymu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija), kuri 2012-04-02 sprendimu Nr. 3R-66 (AG-55/01-2012) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai jau ne kartą buvo nagrinėti jam pateikus skundus tiek Agentūrai, tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek Komisijai bei administraciniams teismams. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutartimi, Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios duomenimis remiantis pareiškėjui yra skaičiuojama mokėtina paramos suma, yra teisėta, o jos pagrindu priimami sprendimai taip pat yra teisėti, pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo juos keisti.

Pažymi, kad Agentūros 2012-03-09 rašte Nr. BR6-(1.14)-1997 pareiškėjui dar kartą buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymas panaikinti 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje rezultatus negali būti tenkinamas. Priminta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atnaujintas skolos išieškojimas, dėl to, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, likusią skolos dalį jis privalo grąžinti.

Teigia, kad gavusi Seimo kontrolieriaus 2010-05-11 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. J. R. skundo prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos“, išnagrinėjo joje pateiktas rekomendacijas ir apie nagrinėjimo rezultatus informavo Seimo kontrolierių 2010-06-14 raštu BR6-(2.48)-3587.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis paliktina nenagrinėta.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui A. J. R. paramos pagal 2007-09-24 pasirašytą paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri neišmokėta dėl neteisingai atlikto sklypo matavimo, ir nuo šios sumos PVM.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-19 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1379-281/2010, ir nurodytoje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutartimi (administracinės bylos numeris Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – A756-1364/2011) (Komisijos byla, b. l. 11–14) nustatyta, kad 2006-12-14 pareiškėjas A. J. R. pateikė Agentūrai paraišką paramai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kurioje nurodė, kad bendras apželdinamo žemės sklypo plotas yra 7 ha. Agentūra 2007-09-24 sudarė su pareiškėju paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-11-11 pareiškėjas A. J. R. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą kompensuoti patirtas išlaidas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyrius, 2008-12-22 atlikęs pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo patikrą vietoje, nustatė, kad bendras apželdinamo žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei deklaruotas pareiškėjo pateiktoje paraiškoje, t. y. 6,28 ha. Apie patikros vietoje rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2008-12-30 pranešimu Nr. 99, prie kurio buvo pridėta patikros vietoje ataskaita. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad Agentūros tarnautojo sprendimus ir veiksmus (neveikimą), susijusius su patikra vietoje, pareiškėjas gali apskųsti Agentūros direktoriui per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pareiškėjas pasinaudojo nurodyta teise ir 2009-01-14 raštu kreipėsi į Agentūrą dėl netinkamai, jo nuomone, patikros metu atliktų matavimų. Agentūros Kontrolės departamento Kontrolės kokybės skyrius 2009 m. sausio 26–27 d. atliko dar vieną pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo patikrą vietoje. Šios patikros metu taip pat buvo nustatyta, kad bendras apželdinamo žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei deklaruotas pareiškėjo pateiktoje paraiškoje, t. y. 6,13 ha. Be to, buvo nustatyta, kad atliekant 2008-12-22 patikrą į bendrą apželdomą plotą nepagrįstai buvo įskaitytas kelio, vedančio į sodybą, plotas. Apie 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2009-01-29 pranešimu Nr. 4, kuriame buvo nurodyta analogiška patikrą atlikusių Agentūros tarnautojų veiksmų ir patikros rezultatų apskundimo tvarka, kaip ir minėtame Agentūros 2008-12-30 pranešime Nr. 99. Pareiškėjo 2009-01-14 skundo Agentūra netenkino ir apie tai jį informavo 2009-03-23 raštu Nr. BR6-(10.51)-4188. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2009-03-30 raštu dar kartą kreipėsi į Agentūrą ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją. Į pastarąjį pareiškėjo raštą buvo atsakyta Agentūros 2009-04-29 raštu Nr. BR6-(1.14)-6012, kuriame pareiškėjo pastabos iš esmės įvertintos kaip nepagrįstos. Į pareiškėjo 2009-03-30 raštą taip pat buvo atsakyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009-04-01 raštu Nr. 39N-R-428-866, kuriuo pareiškėjo pastabos dėl atliktų patikrų taip pat buvo atmestos. Agentūros 2009-04-29 atsakymo Nr. BR6-(1.14)-6012 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009-04-01 atsakymo Nr. 39N-R-428-866 pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė nei Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, nei administraciniam teismui.

Minėtos aplinkybės nustatytos minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėjamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2495-561/2009 atmetė pareiškėjo A. J. R. skundą, kuriame jis prašė įpareigoti Agentūrą pervesti į jo sąskaitą 470,93 Lt ir delspinigius. Teismas konstatavo, kad Agentūra tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su A. J. R. priklausančios paramos dalies (470,93 Lt) panaudojimu, konstatavusi A. J. R. įsiskolinimus pagrįstai atlikdama nustatytą jo lėšų užskaitą, bei tinkamai taikė tai reglamentuojančias teisės normas.

Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011-12-15 galutine ir neskundžiama nutartimi paliko jį nepakeistą, konstatavęs, kad pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai 6 028,21 litų paramos sumą už netinkamą ūkininkavimą, o atsižvelgus į susidariusią pareiškėjo permoką atsakovui (t. y. 470,93 litus), jo finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti atitinkama suma, t. y. iki 5 557,38 litų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p., daro išvadą, kad bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti 470,93 Lt paramos už 2008 m. nutrauktina, kadangi šiuo klausimu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2495-561/2009 tarp tų pačių šalių.

Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai 2012-02-08 raštą Nr. 3 „Dėl pažymos pateikimo“ (Komisijos byla, b. l. 10), kuriame prašė pripažinti 2009-01-27 patikros vietoje ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) niekine. Rašte nurodė, kad jau trejus metus su Agentūra tęsiasi ginčas dėl nepagrįstai jam neišmokamos paramos pagal 2007-09-24 pasirašytą sutartį. Nurodo, kad ginčas kilo 2009-01-27 dėl neteisingai atliktų sklypo matavimų.

Agentūra pareiškėjui atsakė 2012-03-09 raštu Nr. BR6-(1.14)-1997 (Komisijos byla, b. l. 7), kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, kad, atsižvelgus į galutinę ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutartį, Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios duomenimis remiantis yra skaičiuojama pareiškėjo skola, yra teisėta kaip ir jos pagrindu priimami sprendimai.

Nesutikdamas su tokiu Agentūros atsakymu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, b. l. 1), kuri 2012-04-02 sprendimu Nr. 3R-66 (AG-55/01-2012) skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 46–49).

Nustatyta, kad pareiškėjas šį Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. I-3000-629/2012) ir skunde prašė: 1) pripažinti 2009-01-27 patikros vietoje pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) niekine; 2) įpareigoti Agentūrą mokėti paramą pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą tarpusavio paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsisakė priimti A. J. R. skundo dalį dėl 2009-01-27 patikros vietoje pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekine, o skundo dalį dėl Agentūros įpareigojimo laikytis sutarties ir skolos išmokėjimo laikė nepaduota.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2012-04-02 sprendimo Nr. 3R-66 (AG-55/01-2012), 2012-09-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3000-629/2012 atmetė jį kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kelia iš esmės tuos pačius reikalavimus ir klausimus, kurie buvo nagrinėti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) byloje Nr. A756-1364/2011, t. y. jis nesutinka su 2009 m. sausio 26–27 d. atliktų patikrų vietoje rezultatais ir prašo įpareigoti Agentūrą grąžinti jam priklausančią 2009, 2010, 2011 m. paramos sumą, panaikinti paramos išieškojimą. Teismas vadovavosi LVAT 2011-04-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011, kurioje pripažinta, jog Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais nurodytų patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais, be to, esant galiojančiam Agentūros 2009-07-17 sprendimui Nr. BR6-(3.82)-10068 Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-13 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3000-629/2012 turinį, teismas daro išvadą, jog jame iš esmės išnagrinėti pareiškėjo šioje byloje keliami reikalavimai, t. y. dėl galimybės įpareigoti Agentūrą pagal pasirašytą 2007-09-24 paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti skolą ir PVM dėl neteisingai atlikto sklypo matavimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3000-629/2012 yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taigi nėra įsiteisėjęs.

Be to, nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012 taip pat išnagrinėtas pareiškėjo A. J. R. skundas atsakovei Agentūrai, be kita ko, ir dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą laikytis 2007-09-24 paramos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų reikalavimų. Konstatuota, kad atsakovė Agentūra įpareigojama perskaičiuoti pareiškėjui A. J. R. mokėtiną paramos sumą pagal jo 2011-11-28 mokėjimo prašymą vadovaujantis nuostata, kad faktinis pareiškėjo A. J. R. įveisto miško plotas yra 6,80 ha.

Šis teismo sprendimas taip pat apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir nėra įsiteisėjęs.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 4 p. teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. J. R. skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pagal 2007-09-24 pasirašytą paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skolą dėl neteisingai atlikto sklypo matavimo ir nuo šios sumos PVM už 2009–2011 metus paliktina nenagrinėta, kadangi teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p., 103 str. 4 p., 105–106 str., 149 str. teismas

nutaria:

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo A. J. R. reikalavimo įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išmokėti 470,93 Lt paramos už 2008 m.

Likusią pareiškėjo A. J. R. skundo dalį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėBronius JanuškaHenrikas Sadauskas