- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- I-3000-629/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Mefodija Povilaitienė, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- A. J. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio, dalyvaujant atsakovės atstovei Austėjai Kurapkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. J. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 13 abi lapo pusės) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 3R-66(AG-55/01-2012) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-66(AG-55/01-2012).
Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) darbuotojas 2009 m. sausio 27 d. atlikdamas patikrą vietoje neteisingai nustatė suprojektuotą ir apsodintą mišku plotą. Miško įveisimo projekte miško sklypo dydis nurodytas 7 ha, o Agentūra nustatė 6,13 ha dydį. Įveisto miško ploto dydį Agentūra sumažino nepagrįstai nematuodama apsauginių juostų, kurių plotis 10 m nuo kaimyninių žemės sklypų. Pasak pareiškėjo, VAGK priimdama ginčijamą Sprendimą Nr. 3R-66(AG-55/01-2012) taip pat vadovavosi neteisingai atlikto matavimo duomenimis.
Pareiškėjas pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 5 d. ir 2010 m. spalio 7 d. Agentūra permatavo sklypą ir abu kartus nustatė 6,8 ha, 2011 m. birželio 7 d. matuojant įveisto miško plotą buvo rasta 6,83 ha, o 2012 m. gegužės 8 d. – 6,82 ha. Anot pareiškėjo, tai įrodo, kad toks plotas buvo ir 2008 m. pavasarį įveisiant mišką, todėl 2009 m. patikros vietoje aktas yra neteisingas. Be to, pareiškėjo teigimu, Agentūros padarytą pažeidimą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2010 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Agentūra, atlikdama mišku įveikto sklypo matavimus, pažeidė nustatytas procedūras ir neteisingai atliko sklypo matavimą. Pasak pareiškėjo, VAGK nagrinėdama jo skundą sklypo matavimo pažeidimų nepastebėjo.
Pareiškėjo teigimu, Agentūra iki šiol yra neišmokėjusi jam priklausančios paramos, kurią pareiškėjas už miško priežiūrą turi sumokėti darbų rangovui A. G. individualiai įmonei, be to, Agentūra perskaičiavo paramą pagal neteisingai pamatuotą plotą ir priskaičiuotą paramą užskaito kaip negrąžintą skolą bei siusdama raštus reikalauja grąžinti likusią dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31–32 abi lapo pusės), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Agentūros nuomone, VAGK tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą ir priėmė teisėtą ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. Pažymėjo, jog pareiškėjo skunde keliami reikalavimai jau ne kartą buvo nagrinėti jam pateikus skundus tiek Agentūrai, tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek VAGK bei administraciniams teismams. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011 yra konstatavęs, jog Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais anksčiau nurodytų patikrų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, taip pat Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą, todėl atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, darytina išvada, jog Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios duomenimis remiantis pareiškėjui yra skaičiuojama mokėtina paramos suma, yra teisėta, o jos pagrindu priimami sprendimai taip pat yra teisėti, pagrįsti bei nėra teisinio pagrindo juos keisti.
Pažymėjo, kad gavus pareiškėjo 2012 m. vasario 8 d. raštą–skundą Agentūroje buvo pradėta administracinė procedūra. Atsakyme pareiškėjui dar kartą buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymas panaikinti 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje rezultatus negali būti tenkinamas, taip pat priminta, jog pareiškėjo atžvilgiu yra atnaujintas skolos išieškojimas. Pasak atsakovės, šis atsakymas nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 8 d. ir 11 d. prasme, kadangi juo Agentūra neišreiškė valios dėl išmokų nemokėjimo ir sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl VAGK 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 3R-66(AG-55/01-2012), kuriuo pareiškėjo skundas dėl 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje rezultatų ir Paramos sutarties laikymosi, atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2006 m. gruodžio 14 d. pateikė Agentūrai paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė, kad bendras sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, plotas – 7 ha (VAKG byla, b. l. 45–53). Pareiškėjas su Agentūra 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 (toliau – ir Taisyklės), laiku teikti mokėjimo prašymus su dokumentais, pagrindžiančiais patirtas išlaidas, ir laikytis kitų Paramos sutartyje numatytų reikalavimų (b. l. 17–23 abi lapo pusės).
Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyrius 2008 m. gruodžio 22 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu pareiškėjo sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoj deklaruotų 7 ha buvo rasta 6,28 ha (VAGK byla, b. l. 26–30). 2009 m. sausio 26–27 d. patikros metu pareiškėjo sklype vietoj deklaruotų 7 ha buvo rasti 6,13 ha (VAGK byla, b. l. 15–17).
Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 49.1.4 p., kuriame nustatyta, kad parama mokama pagal rastą mažiausią patikros vietoje nustatytą plotą ir pareiškėjas grąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui, 2009 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(3.82)-10068 susigrąžinti dalį išmokėtos paramos (VAGK byla, b. l. 69–70).
Pareiškėjas patikrų vietoje rezultatus 2010 m. sausio 6 d. apskundė VAGK (VAGK byla, b. l. 54–55). VAGK 2010 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-19(2010/04-4R-6) pareiškėjo skundo netenkinti (VAGK byla, b. l. 56–58 abi lapo pusės). Pareiškėjas apskundė šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1379-281/2010 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (VAGK byla, b. l. 59–60). LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011 šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (VAGK byla, b. l. 11–14 abi lapo pusės).
LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad Agentūrai netenkinus pareiškėjo skundo dėl 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros netinkamų rezultatų, pareiškėjas nesutikdamas su tokiu sprendimu raštu dar kartą kreipėsi į Agentūrą ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją. Į pastarąjį pareiškėjo raštą buvo atsakyta Agentūros 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-6012, kuriame pareiškėjo pastabos iš esmės įvertintos kaip nepagrįstos bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 1 d. raštu Nr. 39N-R-428-866, kuriuo pareiškėjo pastabos dėl atliktų patikrų taip pat buvo atmestos. LVAT nurodė, kad Agentūros 2009 m. balandžio 29 d. atsakymo Nr. BR6-(1.14)-6012 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 1 d. atsakymo Nr. 39N-R-428-866 pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė nei VAGK, nei administraciniam teismui. Tokiu būdu, Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos, nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais aukščiau nurodytų patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais. Be to, LVAT konstatavo, kad esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. BR6-(3.82)-10068, Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą. LVAT pažymėjo, kad patikra, į kurios rezultatus nagrinėjamu atveju prašo atsižvelgti pareiškėjas, buvo atlikta 2010 metų gegužės mėnesį, t. y. jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pirmiau (prieš pateikdamas patikslintą skundą teismui) kreipėsi su atitinkamu prašymu dėl mokėtinos paramos sumos perskaičiavimo į Agentūrą, o ši atsisakė tai padaryti.
Atsižvelgdama į minėtą LVAT nutartį Agentūra atnaujino pareiškėjo skolos išieškojimo procedūrą ir informavo apie tai pareiškėją 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-10669 „Dėl skolos išieškojimo atnaujinimo ir apskaičiuotų palūkanų“ (VAGK byla, b. l. 65 abi lapo pusės).
Pareiškėjas 2012 m. vasario 8 d. raštu vėl kreipėsi į Agentūrą prašydamas pripažinti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. AM/P-IVS-344 niekine ir ją pripažinus niekine pateikti pareiškėjui pažymą (b. l. 8 abi lapo pusės). Į šį pareiškėjo raštą buvo atsakyta Agentūros 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-1997, kuriuo pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, kad atsižvelgiant į LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama, Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios duomenimis remiantis yra skaičiuojama pareiškėjo skola, yra teisėta kaip ir jos pagrindu priimami sprendimai. Minėtu raštu pareiškėjui taip pat priminta apie pareiga sumokėti susidariusią skolą (b. l. 3 abi lapo pusės).
Nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į VAGK, prašydamas įpareigoti Agentūrą laikytis Paramos sutarties reikalavimų, grąžinti priklausančią paramos sumą už 2009, 2010 ir 2011 m. bei panaikinti nepagrįstą skolos išieškojimą arba įpareigoti Agentūrą pripažinti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje rezultatus niekiniais ir pateikti pažymą (VAGK byla, b. l. 1 abi lapo pusės).
VAGK 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 3R-66(AG-55/01-2012) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 4–7 abi lapo pusės). Sprendime Nr. 3R-66(AG-55/01-2012) VAGK pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės ginčija 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros metu užfiksuotą žemės sklypo plotą ir iš to kylančias pasekmes bei siekia jam mokėtinos paramos už 2009, 2010, 2011 m. sumos perskaičiavimo. VAGK rėmėsi LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje pateiktasis išaiškinimai bei konstatavo, jog Agentūros valia išreikšta 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-10068 dėl pareiškėjui išmokėtos paramos sugrąžinimo, kuris priimtas atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2009 m. sausio 26–27 d. atliktų patikrų rezultatus.
Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjos skundo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (VAGK byla, b. l. 1 abi lapo pusės), pareiškėjas kelia iš esmės tuos pačius reikalavimus ir klausimus, kurie buvo nagrinėti ir LVAT administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011, t. y. pareiškėjas nesutinka su 2009 m. sausio 26–27 d. atliktų patikrų vietoje rezultatais ir prašo įpareigoti Agentūrą grąžinti jam priklausančią paramos sumą už 2009, 2010, 2011 m., panaikinti paramos išieškojimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, su Agentūros 2010 m. gegužės, spalio, 2011 m. birželio bei 2012 m. gegužės mėnesiais atliktų patikrų vietoje rezultatais pareiškėjas sutinka bei jų neginčija (b. l. 1, 13).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Kaip minėta, LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011, kuria ir rėmėsi VAGK, priimdama skundžiamą Sprendimą Nr. 3R-66(AG-55/01-2012), konstatavo, kad Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais aukščiau nurodytų patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais, be to, esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. BR6-(3.82)-10068 Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą.
Taigi esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismo vertinimu, VAGK teisėtai ir pragrįstai Sprendime Nr. 3R-66(AG-55/01-2012) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Kaip matyti iš Sprendimo Nr. 3R-66(AG-55/01-2012), VAGK taip pat konstatavo, jog 2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-327 pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2012 m. vasario 8 d. kreipimąsi, o Agentūros valia išreikšta 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-10068 dėl pareiškėjui išmokėtos paramos sugrąžinimo, apie skolos išieškojimo atnaujinimą pareiškėjas informuotas Agentūros 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-10669, todėl 2012 m. sausio 10 d. raštas Nr. BR6-(1.14)-327 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, darančiu įtaką pareiškėjo teisiniam statusui. Teismas sutinka su tokia VAGK pozicija, bei pažymi, kad pats reikalavimas sugrąžinti paramos dalį pareiškėjui buvo suformuluotas dar 2009 m. liepos 17 d. sprendime Nr. BR6-(3.82)-10068, kuris, kaip minėta, yra galiojantis.
Teismo vertinimu, VAGK Sprendimas Nr. 3R-66(AG-55/01-2012) yra išsamus ir pagrįstas, todėl pagrindo jo naikinti nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. J. R. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.