- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1201-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00945-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- M. N. M.
- Atsakovas
- E. B., V. V., Tauragės
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1201-125/2012
Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-00945-2011-7)
2012 m. liepos 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Žydrūno Bertašiaus rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. N. M. ieškinį atsakovėms E. B. ir V. V. dėl pripažinimo teisės įregistruoti gyvenamojo namo bendrąjį plotą viešajame registre be bendrasavininkų sutikimo bei atsakovių apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę įregistruoti viešajame registre VĮ „Registrų centras“ Tauragės filiale gyvenamojo namo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrąjį plotą pagal 2011-01-24 atliktus kadastrinius matavimus 255,41 kv.m. be kitų dviejų bendrasavininkių - E. B. ir V. V. sutikimo. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės Tauragės rajono apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą, kurioje prašo pakeisti gyvenamojo namo joms atitenkančias idealiąsias dalis ir jas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškinyje nurodė, kad teismui davus leidimą, 2011-01-24 buvo atlikti papildomi kadastriniai matavimai, kuriuose nustatyta, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 255,41 kv.m. Atsakovėms buvo pasiūlyta gera valia pasirašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą , kad būtų galima gyvenamojo namo ploto pakeitimus įregistruoti viešajame registre be ginčo. Tačiau atsakovės kategoriškai atsisakė pasirašyti deklaraciją. Gyvenamojo namo plotas padidėjo dėl tikslesnių matavimų, atliktų su specialiomis priemonėmis. Daugiausia plotas padidėjo dėl to, kad ieškovė darė paprastąjį remontą ir padidino savo gyvenamąsias patalpas palėpių sąskaita. Taip pat plotas padidėjo dėl to, kad pas atsakovę E. B. yra įrengtos rūsio patalpos, kurios nebuvo anksčiau nurodytos kadastrinių matavimų byloje. Ieškovė nurodė, kad ji neatliko jokios gyvenamojo namo rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, o atliko tik paprastąjį remontą, šiek tiek palėpių sąskaita padidindama gyvenamąjį plotą, vietoj turimų vandens kriauklių, įsirengė tualetą ir dušo kabiną. Tačiau palėpių yra likę ir jomis gali naudotis atsakovės, tačiau jos neturi priėjimo prie palėpių.
Atsakovė E. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad rūsio patalpos buvo įrengtos labai seniai, kodėl nebuvo įregistruotos viešajame registre, paaiškinti negali, mano, kad tai VĮ „Registrų centras“ darbuotojų tyčinė klaida. Nurodo, kad ieškovė be jos sutikimo atliko gyvenamojo namo antro aukšto rekonstrukciją, nes praplėtė savo gyvenamąsias patalpas palėpių sąskaita. Ji pati palėpėmis nesinaudoja, nes neturi prie jų priėjimo. Pripažįsta, kad ieškovė norėjo šį ginčą išspręsti taikiu būdu ir siūlė pasirašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kad viešajame registre galėtų įregistruoti faktinį gyvenamojo namo plotą, tačiau ji nesutiko.
Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė be jos sutikimo gyvenamojo namo antrajame aukšte atliko rekonstrukciją, nes buvo padidintos gyvenamosios patalpos palėpių sąskaita , o taip pat vietoj buvusios vandens kriauklės, buvo įrengta dušo kabina ir tualetas. Mano, kad ieškovės bute esančios pertvarkos kelia pavojų dėl galimo jos buto apliejimo, nes praeityje jau buvo jos buto apliejimo faktų. Palėpėmis pati nesinaudoja, nes neturi prie jų priėjimo. Dėl kokios priežasties atsakovės E. B. turimos rūsio patalpos nebuvo įtrauktos į bendrą gyvenamojo namo plotą ir nebuvo nurodytos kadastrinių matavimų byloje, ji nežino. Pripažįsta, kad ieškovė norėjo šį ginčą išspręsti taikiu būdu ir siūlė pasirašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kad viešajame registre galėtų įregistruoti faktinį gyvenamojo namo plotą, tačiau ji nesutiko.
Tauragės rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino; pripažino ieškovei M. N. M., teisę įregistruoti viešajame registre VĮ „Registrų centras“ Tauragės filiale gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrąjį plotą pagal 2011-01-24 atliktus kadastrinius matavimus - 255,41 kv.m. be kitų dviejų gyvenamojo namo bendrasavininkių E. B. ir V. V. sutikimo; priteisė iš atsakovių E. B. ir V. V. ieškovei bylinėjimosi išlaidas po 568,50 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 50 ct), priteisė iš atsakovių E. B. ir V. V. po 30, 95 Lt (trisdešimt litų 95 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendime pažymėjo, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendras gyvenamojo namo plotas yra įregistruotas 242,22 kv.m. ( b.l. 5-9). Tuo tarpu iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atlikus tikslius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) matavimus, gyvenamojo namo bendras plotas yra 255,41 kv.m. ( b.l. 10-20). Teismas pažymėjo, kad Tauragės rajono apylinkės teisme atsakovės E. B. iniciatyva nagrinėjama byla dėl idealiųjų gyvenamojo namo dalių tarp bendrasavininkių nustatymo ir atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau pastarasis teismas šio ginčo išspręsti negali, nes Nekilnojamojo turto registre pateikti duomenys neatitinka tikrovės, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.
Apeliaciniais skundais atsakovės prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantės nurodo, kad remiantis Statybų techniniais reglamentais ieškovė atliko ne paprastąjį remontą, tačiau rekonstrukcija, kuriam reikalingas projektas, atsakingų institucijų leidimai bei bendraturčių sutikimai, todėl toks savavališkas ieškovės gyvenamojo ploto padidinimas yra neteisėtas. Taip pat nurodė, jog rekonstrukcija atlikta nesilaikant techninių reikalavimų, pažeidžiant Statybų techninius reglamentus, todėl baiminasi, jog gali būti aplietos jų gyvenamosios patalpos. Apeliantės pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisina ieškovės gyvenamosios patalpos padidinimą 7 m² bendrojo naudojimo palėpių sąskaita.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikdama atsiliepimą į apeliacinius skundus prašo palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą nepakeistą, o atsakovių skundus atmesti. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad neįregistravus viešajame registre faktinio gyvenamojo ploto (255,41 kv.m.) nėra galimybės nustatyti kiekvienai iš bendrasavininkių priklausančios idealiosios gyvenamojo namo dalies. Pažymėjo, jog gyvenamasis plotas padidėjo ne 7 kv.m., kaip nurodo atsakovės, tačiau ženkliai daugiau nuo 242,22 kv.m. iki 255,41 kv.m., nes viena iš atsakovių, be bendraturčių leidimo, pasididino rūsio patalpas, kurias ji naudoja savo reikmėms. Atsiliepime ieškovė pažymėjo, kad mansardoje jau nuo 1971 m. įrengtas praustuvas, atvestas vandentiekio ir nuotekų vamzdynas, šias aplinkybes Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje dėl dalių bendroje dalinyje nuosavybėje nustatymo patvirtino ir atsakovės. Nurodė, kad įrengdama praustuvą, unitazą ir dušo kabiną ji magistralinių vamzdynų nekeitė, o prisijungė prie esamų magistralinių vamzdynų, naujus vamzdynus išvedžiojo tik gyvenamųjų patalų viduje. Ieškovė nurodė, jog atsakovės nepagrįstai baiminasi dėl joms priklausančių gyvenamųjų patalpų apliejimo ir teigia, kad yra apsidraudusi AB „Lietuvos Draudimas“ nuo nelaimingų atsitikimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovės yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės (b.l. 8). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės įregistruoti gyvenamojo namo bendrąjį plotą viešajame registre be bendrasavininkų sutikimo.
Apeliantės skunde teigia, jog ieškovės atlikti darbai remiantis tuo metu galiojusiomis Statybų techninio reglamento (toliau – STR) nuostatomis atitinka pastato rekonstrukcijos darbus ir nurodo, kad pagal STR1.01.08:2002 6 skyriaus 9.13 punktą statinio rekonstravimo darbai apima naujos statinio bendrosios inžinierinės sistemos, išskyrus nuotolinio ryšio sistemas, įrengimą ir toliau pateikia vartotojo inžinierinės sistemos sąvokos apibrėžimą. Akivaizdu, jog apeliantes sąvokoms bendroji inžinierinė sistema ir vartotojo inžinierinė sistema suteikia vienodą reikšmę. Teisėjų kolegija nurodo, jog bendroji inžinierinė sistema ir vartotojo inžinierinė sistema ir dvi skirtingos sąvokos, apibūdinančios skirtingus inžinierinių sistemų veikimo principus, todėl jas tapatinti ir aiškinti palankia linkme yra neteisinga. Būtent pagal STR1.01.08:2002 8 skyriaus 14.19 punktą vartotojo inžinierinės sistemos įrengimas ar pertvarkymas laikomas paprastuoju remontu. Paprastuoju remontu laikomi net ir tie atvejai kai keičiamas vartotojo inžinierinės sistemos pajėgumas ar pralaidumas. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo keičiami magistraliniai vamzdynai ar bet kokie kiti inžinieriniai įrenginiai dėl kurių būtų pagrindas remonto darbus pripažinti rekonstrukcija. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti atliktų darbų pobūdį (paprastasis remontas, kapitalinis remontas ar rekonstrukcija), nes nuo to priklauso keliamų reikalavimų pobūdis minėtiems darbams. Kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai keliami aukštesni reikalavimai, reikalaujama gauti bendrasavininkų sutikimus ir parengti projektą. Tuo tarpu paprastąjį remontą gali atlikti ir už jį atsako kiekvienas gyvenamojo ploto savininkas ar valdytojas. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantės nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atliktas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog ieškovės atlikti darbai nepažeidė įstatymų reikalavimų, todėl nėra jokių teisinių kliūčių VĮ Registrų centro viešajame registre įregistruoti padidėjusį bendrąjį gyvenamąjį plotą.
Apeliantės taip pat teigia, jog ieškovė atlikdama remonto darbus neturėjo reikalaujamo projekto ir darbus atliko nesilaikydama STR reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Visu pirma, kaip jau minėta, vartotojo inžinierinės sistemos darbai (įrengimas, pertvarkymas) laikytini paprastuoju remontu, kuriam nereikalingi jokie projektai ar leidimai, antra, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė atlikdama paprastąjį remontą nesilaikė techninių sąlygų. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas specialistas Gintautas Sabeckas nenurodė, jokių neatitikimų techninės sąlygoms (b.l. 141). Taip pat nei viena iš atsakovių neginčija fakto, jog prieš ieškovei nuosavybes teise įsigyjant gyvenamąsias patalpas name, esančiame (duomenys neskelbtini) palėpėje jau buvo įrengtas praustuvas, atvestas vandentiekis ir kiti magistraliniai vamzdynai. Taigi logiška teigti, jog atnaujinus vandentiekio sistemą, pakeitus vandentiekio vamzdžius esančius mansardos viduje, rizika dėl gyvenamųjų patalpų apliejimo tik sumažėja.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės dalių nustatymas bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra ne šios nagrinėjamos bylos dalykas. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčą dėl nuosavybės dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžia Tauragės rajono apylinkės teismas, kur nagrinėjama byla yra sustabdyta būtent dėl tos priežasties, jog nėra viešajame registre įregistruotas bendras gyvenamojo namo plotas pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus. Dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų, dėl nuosavybės dalių dydžio nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bendrasavininko teise įregistruoti bendrąjį gyvenamąjį plotą viešajame registre, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 ir 331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą