Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-36643-1097/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
e2-36643-1097/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Ieškovas
UAB „Intrum Lietuva“
Atsakovas
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36643-1097/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30237-2019-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. S. 243,95 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 21,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. gruodžio 4 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi BAB Snoras sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. VW95120401P (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal Sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nevykdė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB Snoras 243,95 Eur.

Ieškovas nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. pradinis kreditorius BAB Snoras reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pagal Sutartį perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, išsiųstu 2017 m. liepos 11 d. paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Linforff Oy filialą. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teigė turintis reikalavimo teisę atsakovui.

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu Gerosios Vilties 23-506, Vilnius, tačiau grįžo neįteikti. 2019 m. spalio 28 d. dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą ir teismo pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, esant CPK numatytiems pagrindams.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimas į ieškinį nėra pateiktas, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, nagrinėjamu atveju priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 4 d. tarp pradinio kreditoriaus BAB Snoras ir atsakovo L. S. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. VW95120401P, pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal Sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB Snoras 243,95 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pripažintina, kad atsakovas įmokų laiku nemokėjo ir liko skolingas pradiniam kreditoriui BAB Snoras 243,95 Eur skolos.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2015m. liepos 31 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius BAB Snoras perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltjos kredito sprendimai“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Kaip nurodo ieškovas, apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovui pagal nurodytą pradinio kreditoriaus BAB Snoras ir atsakovo sudarytą Išperkamosios nuomos sutartį Nr. VW95120401P.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 243,95 Eur skolą yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Ieškovas, remdamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 8.6 punktu iš atsakovo prašo priteisti 21,96 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 procento maksimalų netesybų dydį už 180 dienų laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas dėl 21,96 Eur delspinigių priteisimo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (265,91 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui L. S. tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) iš atsakovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 243,95 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 95 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 21,96 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 96 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (265,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė