- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-821-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- G. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukters R. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo R. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai R. Ž. po 250 Eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017-09-01, iki vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai vienai išlaikyti dukterį, atsižvelgiant į šios amžių, būtinus poreikius, kurie vaikui augant vis didėja, yra sudėtinga. Be to, ji viena privalo išlaikyti nuomojamą butą. Kasdien prižiūrint vaiką ne visada galima numatyti tikslų tokių poreikių mastą, o šiuo atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis. Dukters poreikiai yra apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba įmonės direktoriumi ir yra šios įmonės savininkas, todėl jo gaunamos pajamos tikrai yra didesnės nei vidutinės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-08 sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti ir nustatyti R. Ž. gyvenamąją vietą su motina G. B., priteisti iš atsakovo R. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai R. Ž. po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017-09-01, iki vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 406,18 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei; priteisti iš atsakovo 90 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodyta vykdyti skubiai.
4. Teismas nustatė, kad nuo pat gimimo ir šiuo metu šalių dukra gyvena su ieškove, ji viena dukrą prižiūri, ja rūpinasi. Atsakovas dukros auklėjime nedalyvauja. Teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatyta, kad atsakovas yra vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas, yra jaunas, sveikas ir darbingas, tad gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir pakankamumas, atsakovas kitų išlaikytinių, kreditinių įsipareigojimų neturi. Teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti ieškovės nurodytą vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį – 250 Eur per mėnesį. Teismas įvertino ieškovės pajamas ir tai, kad ji aprūpina vaiką gyvenamuoju būstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu R. Ž. prašo pakeisti 2018-02-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. Ž. po 170 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017‑10-15, iki vaikas sulauks pilnametystės. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
5.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškinyje nurodytais duomenimis, kurie neatitinka tikrovės, jų netyrė ir netikslino, dėl to netinkamai išnagrinėjo bylą. Atsakovas yra tik (duomenys neskelbtini) direktorius. Atsakovo darbo užmokestis iki 2018-01-01 buvo 191 Eur, o nuo 2018-01-01 – 401 Eur. Palyginus atsakovo gautas ir gaunamas pajamas su ieškovės pajamomis, akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė.
5.2. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dukters išlaikymui reikia 500 Eur per mėnesį. Ieškovė nepateikė išlaidų detalizacijos, duomenų apie kas mėnesį patiriamas išlaidas vaikui.
5.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad išlaikymas neteiktas nuo 2017-09-01. Atsakovas pažymi, kad su ieškove gyveno kartu iki 2017-10-15, todėl tik nuo tos datos gali būti skaičiuojamas išlaikymas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas bylos eiga visiškai nesidomėjo, neteikė atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų apie savo turtinę padėtį, pajamas. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė dukters poreikius. Tai, kad apeliantas formaliai nėra įmonės akcininkas, o yra direktorius, nepaneigia jo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Ieškovė abejoja atsakovo gaunamo darbo užmokesčio (pajamų) dydžio teisingumu ir mano, kad taip siekiama sumažinti turimą asmeninę prievolę mokėti išlaikymą vaikui. Apeliantas, tvirtindamas, kad išlaikymas vaikui turėjo būti priteistas nuo to momento, kai jis nustojo kartu gyventi su vaiko motina, nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2017-10-15 būtų teikęs išlaikymą dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys nepareiškė motyvuoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pripažintina, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Atsakovas R. Ž. apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnametei dukrai R. Ž. iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo priteisimo laikotarpio. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliacine tvarka apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
10. Atsakovas R. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Juridinių asmenų registro išrašą, darbo sutartį ir įsakymą dėl darbo sutarties pakeitimo. Atsakovas teikiamais naujais įrodymais grindžia apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes apie jo užimamas pareigas ir gaunamą darbo užmokestį.
11. Įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
12. Iš atsakovo pateiktų dokumentų sudarymo datų matyti, kad jie sudaryti dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl ko šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apelianto pateikti nauji įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir reikšmingi nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį. Apeliacinis skundas buvo išsiųstas ieškovei G. B., jai apie atsakovo pateiktus naujus įrodymus žinoma, prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nepareikšta. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisako dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų, taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus apie jos gautus pinigų pervedimus. Atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių reguliavimo srities, negauta šalių prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas ir pridėjimas prie bylos šioje stadijoje neužvilkins bylos nagrinėjimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, šalių patekti rašytiniai įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl išlaikymo dydžio
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeisti ir nustatyti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteistų periodinių išmokų dydį po 170 Eur kas mėnesį. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ir pažeidė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo, jog nepilnametės dukters R. Ž. išlaikymui būtina ieškinyje nurodyta suma – 500 Eur per mėnesį. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į dukters amžių, šiuo atveju nėra būtinybės skirti didesnį išlaikymą, nei to reikia minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.
15. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Taigi išlaikymo dydis yra nukreiptas į nuolatinį ir kasdienį būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą.
16. Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovė visiškai nepagrindė šalių dukters išlaikymui reikalingos sumos dydžio. Bylos duomenimis, šalių dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sudarytos sutartys dėl vaiko papildomo meninio ugdymo pamokų. Į bylą kartu su ieškovės ieškiniu pateikta išsami išlaidų nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti detalizacija. Iš šių duomenų matyti, kad per mėnesį mokestis už vaiko auklėjimą švietimo įstaigoje sudaro apie 60 Eur, o papildomo ugdymo pamokos kainuoja 42 Eur (25 Eur +17 Eur). Taip pat detalizuotos patiriamos išlaidos vaiko maitinimui, aprangai, mokymosi, laisvalaikio, sveikatos ir higienos poreikiams.
17. Ieškovės nurodytos išlaidos yra susijusios su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu. Apeliantas nepateikė konkrečių motyvų, kokios ieškovės nurodytos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams, atsakovo nuomone, yra aiškiai nepagrįstos. Šiuo metu šalių dukrai yra septyneri metai. Nenustatyta pagrindo abejoti, kad augančiam mokyklinio amžiaus vaikui reikalingos lėšos ne tik bendriems būtiniesiems poreikiams, bet ir individualiems poreikiams patenkinti, asmeniniams gabumams lavinti. Atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti pagrįstumo motyvuotai nenuginčijo.
18. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokias išmokas gauna už vaiką, ir šiomis pajamomis nesumažino bendros išlaidų sumos, tačiau atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie konkrečias faktines tokio pobūdžio išmokas ieškovei ir jų dydį. Vaikui skirtos lėšos ar išmokos naudotinos vaiko poreikiams ir jo interesais. Vertinant nurodytus atsakovo apeliacinio skundo argumentus kartu svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog įvertinant tėvų turtinę padėtį būtina įvertinti ir aplinkybę, jog vaikas lieka su vienu iš tėvų ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, tad būtent ieškovei tenka nuolat rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, tinkamų buitinių sąlygų užtikrinimu, o kartu tiek būtinomis, tiek ir nenumatytomis išlaidomis papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, kad jo turtinė padėtis nebuvo tinkamai ištirta. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, šių duomenų netikslino.
20. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovas pirmosios instancijos teisme įstatyme nustatyta tvarka buvo informuotas apie vykstantį bylos nagrinėjimą, tačiau atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo pozicijos dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškinio reikalavimų nenurodė, taip pat nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir savo turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde atsakovas tokio procesinio pasyvumo priežasčių nepagrindė, nenurodė motyvų, kad jo galimybės pateikti teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį buvo apribotos dėl objektyvių priežasčių. Antra, svarbu ir tai, kad tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į visumą faktinių duomenų, t. y. įvertinamos tėvų gaunamos pajamos, būtinos išlaidos, turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, investicijos, sveikata, išlaikytinių skaičius, taip pat tėvų elgesys, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.
21. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) akcininkas, kadangi akcininkas yra kitas asmuo, o atsakovas yra tik šios bendrovės direktorius. Atsakovas taip pat nurodo, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus ir, palyginus atsakovo gautas ir gaunamas pajamas su ieškovės pajamomis, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė.
22. Byloje pateikti VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ išrašų duomenys patvirtina, kad ieškovė G. B. neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė nuomojasi gyvenamąsias patalpas. Iš pažymos apie ieškovei apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 700 Eur.
23. Iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2017‑07-17 paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Su atsakovu 2017-07-24 sudarytoje darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis – 191 Eur, nustatyta darbo dienos trukmė – 4 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė. Nustatyta, kad 2017-12-29 įsakymu dėl darbo sutarties pakeitimo nuo 2018-01-01 pakeista atsakovo darbo sutartis ir nustatytas 401 Eur mėnesinis darbo užmokestis, pakeista darbo dienos trukmė – 8 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė. Iš šių duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba, gauna pajamas, tačiau jos yra minimalios.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, nustatant asmens turtinę padėtį, vertinamas ne tik asmens gaunamas darbo užmokestis, bet faktinių duomenų visuma. Šiuo atveju atsakovas pateikė duomenis tik apie gaunamą darbo užmokestį. 2017-12-29 įsakymas dėl darbo sutarties pakeitimo sudarytas jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turimą turtą, investicijas ir santaupas. Apeliantas nenurodė tokių duomenų, kad turi finansinių įsipareigojimų ar kitų išlaikytinių. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų objektyviai sumažėjusios jo galimybės dirbti. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo darbingumo.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų jo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Taip pat pažymėtina ir tai, kad remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009‑11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
26. Atsakovas nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl nenustatyta pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Be to, vertinant atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti turtinei padėčiai proporcingo dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, tad turi galimybes dėti papildomas pastangas ir gauti didesnių pajamų būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, o vien gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis nustatyti mažesnį nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejones dėl atsakovo R. Ž. turtinės padėties įvertino nepilnamečio vaiko interesų naudai. Atsakovo pateikti pavieniai duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis apie vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, šiuo atveju pagrįstai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį po 250 Eur per mėnesį, jis yra racionalus ir užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis.
Dėl išlaikymo priteisimo laikotarpio
27. Pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikymas šalių nepilnametei dukrai priteistas nuo 2017‑09-01. Apeliantas nurodo, kad išlaikymas gali būti skaičiuojamas tik nuo 2017-10-15. Šią poziciją apeliantas grindžia argumentais, kad iki atsakovo nurodytos dienos šalys gyveno kartu, o byloje nėra duomenų apie tai, jog išlaikymas nebuvo teiktas nuo 2017-09-01.
28. Vadovaujantis 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys dukters susilaukė nebūdamos registruotoje santuokoje, atsakovas atskirai pradėjo gyventi nuo 2017-10-05, taip pat nurodė, kad atsakovas dukrai nebeteikia jokio išlaikymo nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Pažymėtina, kad išlaikymo priteisimas sietinas ne su šalių gyvenimo kartu pabaigos momentu, o būtent su tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką tinkamu nevykdymu. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog išlaikymas neteiktas nuo 2017-09-01, tačiau atsakovas priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y. duomenų, kad tinkamai teikė išlaikymą vaikui, taip pat nepateikė. Ieškovė į teismą kreipėsi 2017-10-27, t. y. nepraėjus daug laiko nuo ieškovės nurodomo momento, kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą dukrai, ir nuo momento, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Apeliantas, remdamasis aplinkybe, kad šalys kartu gyveno iki 2017-10-15, nepatiekė patvirtinančių įrodymų, jog iki šio momento tinkamai vykdė pareigą teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms nenustatyta teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išlaikymo priteisimo pradžios momentą nuo 2017-09-01.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo R. Ž. priteistiną nepilnametės dukters išlaikymo dydį, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė G. B. pateikė prašymą priteisti iš apelianto jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas 100 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš apelianto R. Ž..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-08 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. B. iš atsakovo R. Ž. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.