- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-30763-595/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24057-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- UAB „LitCon“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Versina“
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo UAB „LitCon“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Versina“, antstolis Gintas Badikonis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas UAB „LitCon“ pateikė skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2016-06-22 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01538 ir priimti naują, nustatyti atlyginimo antstoliui dydį 100 eurų, prašo atlyginti dėl skundo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo atžvilgiu vykdomojoje byloje paskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis yra neproporcingas ir nepagrįstas. Nurodė, kad 2016-06-08 buvo gautas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, raginimas įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Pareiškėjas per klaidą 2016-06-06 buvo pateikęs Vilniaus apygardos teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimą. Taip pat tik gavęs antstolio patvarkymą pateikė teismui prašymą stabdyti sprendimo vykdymą, kol bus išspręstas klausimas dėl sprendimo išdėstymo. Teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad tai antstolio spręstinas klausimas CPK 625 -628 str. nustatyta tvarka. Taigi, 2016-06-21 pateikė prašymą antstoliui išdėstyti sprendimo vykdymą. Antstoliui nurodė, kad vykdymo veiksmai nėra būtini ir esant nepalankiam antstolio sprendimui, jis raginimą įvykdys, antstolio buvo paprašyta nesiimti tolimesnių veiksmų ir nustatyti protingą terminą teismo sprendimui įvykdyti. Tai buvo sutarta telefonu su antstolio padėjėju. 2016-06-22 antstolio padėjėjo buvo paprašyta paskaičiuoti galutinę mokėtiną sumą, ir šiam pateikus sumą, 2016-06-22 pareiškėjas nurodo, kad sumokėjo 574 500,65 eurų. Pažymi tai, kad 120 000 eurų suma buvo sumokėta anksčiau. 2016-06-22 pareiškėjui elektroniniu laišku, ir 2016-06-23 registruotu paštu buvo pateiktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis paskaičiavo, kad iš viso patirta 28 222 eurų vykdymo išlaidų, iš kurių 27 779,99 eurai atlygis antstoliui. Nurodė, kad jis nesutinka su atlygio antstoliui dydžiu, jis turi būti sumažintas iki 100 eurų. Atkreipė dėmesį, kad būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas jis sumokėjo. Pareiškėjas nurodė, kad jis teismo sprendimą įvykdė savo iniciatyva, sumokėdamas 2016-06-02 – 50 000 eurų sumą, 2016-06-21 – 70 000 eurų sumą, bei 574 500,65 eurų sumą sumokėdamas 2016-06-22, iškart gavus žinią, kad jo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintas. Raginime nurodytas 10 dienų terminas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas praleistas ne dėl pareiškėjo tyčios vilkinti procesą, o dėl to, kad buvo tikimasi palankaus sprendimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Jis savo rimtus ketinimus ir siekį maksimaliai bendradarbiauti bei išvengti neigiamų finansinių pasekmių patvirtino įvykdydamas dalį teismo sprendimo. Prašymas išdėstyti teismo sprendimą buvo pateiktas jau pasibaigus raginime nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, tačiau tai lėmė objektyvios aplinkybės. Prašymas buvo pareikštas iš karto po to, kai tik grįžo iš atostogų pareiškėjo teisininkė. Laikotarpiu nuo 2016-06-06 įmonėje nebuvo teisinį išsilavinimą turinčio asmens. Šiuo atveju antstoliui neteko atlikti jokių funkcijų papildomų, kad sprendimas būtų įvykdytas. Bendravimas telefonu ir elektroninių laiškų rašymas tikrai nevertas 27 779,99 eurų. Buvo aišku, kad skola bus sumokėta, tik buvo laukiama antstolio pozicijos dėl sprendimo išdėstymo, kurios iki šiol nėra. Nurodė, kad jis sutinka sumokėti antstoliui 100 eurų atlygį. Pareiškėjo nuomone, vien Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų koeficientų taikymas apskaičiuojant antstolio atlyginimo dydį nepakankamas Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. ir CPK 634 str. 2 d. numatytų principų įgyvendinimui. Todėl šiuo atveju antstolio atlyginimas turi būti perskaičiuotas. Prašo skundą tenkinti.
Antstolis Gintas Badikonis 2016-07-01 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0040/16/01538 su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis vykdo Vilniaus apygardos teismo 206-06-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3794-285/2015 dėl 626 739,59 eurų skolos, 8,05 eurų procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „LitCon“ išieškotojo UAB „Versina“ naudai. Antstolis nurodė, kad vykdomoji byla buvo užvesta 2016-06-07, surašyti patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Skolininkui įteikti 2016-06-08. Kai raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas, antstolis pagal (duomenys neskelbtini) str. ir 658 str. surašė 2016-06-10 patvarkymą pateikti duomenis apie turimą turtą ir turto arešto aktą, kurie skolininkui įteikti 2016-06-13. Skolininkas 2016-06-17 pateikė antstoliui prašymą pratęsti terminą mažiausiai 4 darbo dienoms įvykdyti 2016-06-10 patvarkymą. Raginimo įvykdyti sprendimą terminas baigėsi 2016-06-20. Skolininkas per raginime nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė. 2016-06-21 skolininkas įmokėjo 70 000 eurų, ir pateikė prašymą dėl sprendimo išdėstymo. Antstolis 2016-06-21 skolininko teisininkei telefonu nurodė, kad pateiktas prašymas bus persiųstas išieškotojui, o klausimą dėl priverstinių vykdymo priemonių spręs savo nuožiūra nedelsiant po to, kai bus gauta išieškotojo pozicija. Išieškotojas 2016-06-22 nurodė, kad nesutinka su skolos mokėjimu dalimis ir prašė vykdyti išieškojimą pilnai. Apie tai buvo informuota skolininko teisininkė 2016-06-22 telefonu bei elektroniniu paštu bei nurodė, kad vykdymo veiksmai bus atliekami priverstinio proceso tvarka. Po gauto prašymo nurodyti visą mokėtiną sumą, 2016-06-22 skolininkas sumokėjo visą sumą. Buvo surašytas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų, 2016-06-22 elektroniniu paštu, o 2016-06-23 registruotu paštu įteiktas skolininkui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Priverstinis vykdymo procesas skolininkui sukelia neigiamų pasekmių. Priverstinio vykdymo procesas prasideda kai vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla. Pagal tokią teismų praktiką darytina išvada, kad skolininkas nevykdė sprendimo gera valia, todėl išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą antstoliui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 str. nurodyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ne tik antstolis, bet ir skolininkas, taip pat išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Skolininkas per raginime nustatytą 10 dienų terminą šiuo atveju sprendimo gera valia neįvykdė. Pareiškėjo nurodoma pozicija, kad laukė kol bus išspręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kad tuo laikotarpiu įmonėje nebuvo teisininkės, ji atostogavo, dėl to ne dėl tyčinių veiksmų praleido raginime nurodytą terminą, yra nepagrįsta. Už bendrovės veiklos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas. Todėl vadovas turėjo pareigą organizuoti įmonės veiklą taip, kad įmonė būtų tinkamai atstovaujama sprendžiant juridinius klausimus. Įmonė turėjo galimybė pateikti prašymą teismui dėl skolos išdėstymo dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui. Antstolis vykdymo procese ėmėsi teisėtų priemonių tinkamai apsaugoti išieškotojo interesus nepažeisdamas skolininko teisių. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį atlikti papildomus veiksmus jau po to, kai raginimo terminas buvo pasibaigęs. LAT yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, ir tokiu atveju tai nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Prašo skundo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo UAB „Versina“ atsiliepimo nepateikė.
Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. – 443 str., 513 str., 133 str. 3 d.).
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdo Vilniaus apygardos teismo 206-06-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3794-285/2015 dėl 626 739,59 eurų skolos, 8,05 eurų procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „LitCon“ išieškotojo UAB „Versina“ naudai (Vykdomoji byla Nr. 0040/16/01538).
Pareiškėjas UAB „LitCon“ skundu nesutinka su 2016-06-22 patvarkyme apskaičiuotu ir nurodytu atlyginimo antstoliui dydžiu, prašo jį pakeisti, sumažinant iki 100 eurų.
Iš Vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01538 medžiagos nustatyta, kad išieškotojas UAB „Versina“ pateikė antstoliui Gintui Badikoniui 2016-06-06 vykdymui vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3794-275/2015, 2016-06-06 išduotą Vilniaus apygardos teismo 2016-06-01 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. 2016-06-07 antstolis patvarkymu priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdymui, bei remdamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, 2016-06-07 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, nustatydamas jame 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą gera valia, taip pat surašė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą (CPK 651 str., 655 str.). Procesiniai dokumentai skolininkui yra įteikti 2016-06-08 (Vykd. b.l. 8). Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis CPK 613 str., 645 str., 658 str. 2 d. antstolis 2016-06-10 priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą bei surašė Turto arešto aktą, kurie skolininkui yra įteikti 2016-06-13 (Vykd. b.l. 12-16). 2016-06-17 antstolio kontoroje yra gautas skolininko prašymas, kuriuo prašoma pratęsti 2016-06-10 patvarkyme pateikti informaciją apie turimą turtą nustatytą terminą mažiausiai 4 darbo dienoms (Vykd. b.l. 17). Taip pat nustatyta, kad 2016-06-21 antstolio kontoroje buvo gautas prašymas dėl skolos ir procesinių palūkanų sumokėjimo išdėstymo (Vykd. b.l. 28-30). Matyti, kad skolininkas pagal teismo sprendimą išieškotojui yra sumokėjęs 2016-06-02 – 50 000 eurų sumą, t.y. dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti, bei jau po vykdomosios bylos užvedimo 2016-06-21 yra sumokėjęs 70 000 eurų sumą, tačiau, kaip nustatyta, ši suma sumokėta po 2016-06-07 raginime, kuris skolininkui įteiktas 2016-06-08, nurodyto įvykdyti sprendimą geruoju 10 dienų termino (raginimo termino pabaiga 2016-06-20). Taip pat matyti, kad likusią skolos sumą išieškotojui skolininkas yra sumokėjęs 2016-06-23 (Vykd. b.l. 34-35, 92). 2016-06-22 antstolis yra surašęs skolininko skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nurodydamas, kad atlyginimas antstoliui yra 27 779,99 eurai (Vykd. b.l. 97).
Pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas, priešingu atveju, jis gali būti vykdomas priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių pasekmių, t.y. tokiu atveju skolininkas privalo atlyginti ir priverstinio vykdymo išlaidas, tame tarpe ir atlyginimą antstoliui. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įstatymo 2 str. 2 d.). Antstolis, vykdydamas jam pavestas funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos, demokratiškumo, civilinio proceso principais, imtis visų teisėtų priemonių, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad priverstinio vykdymo procesas prasideda jau tada, kai vykdomasis dokumentas yra pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla, taip pat, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai, - ir skolininkas, ir išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik būtinosios ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (LAT 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
CPK 583 str. nustato, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, ir kiti norminiai teisės aktai. CPK 609 str. 2 d. numato, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nustato vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką. Pažymėtina tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukciją atlyginimas antstoliui yra viena iš vykdymo išlaidų rūšių ir apskaičiuojamas nuo išieškotos sumos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2 p., 50 p., 51 p., 1 lentelės 16 p.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 str. numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Šiuo atveju nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai dėl to, kad atlygis antstoliui yra nepagrįstas, neproporcingas, kad teismo sprendimą jis įvykdė savo iniciatyva, kad priverstinio išieškojimo nebuvo, kad laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-06-20 įmonė neturėjo teisininko, todėl nebuvo asmens, kuris būtų galėjęs tinkamai atstovauti įmonę ir laiku įvykdyti sprendimą. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 str. įmonės vadovas turi pareigą ir yra atsakingas už įmonės veiklą, darbų organizavimą, taip, kad įmonė būtų tinkamai atstovaujama sprendžiant juridinius klausimus. Kaip minėta, raginimą skolininkas yra gavęs 2016-06-08, raginime nurodytas terminas įvykdyti sprendimui baigėsi 2016-06-20. Skolininko pavėluoti veiksmai, t.y. kad tik 2016-06-21 pateikė antstoliui prašymą dėl išdėstymo, negali būti perkelti antstolio atsakomybėn. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo vykdyti vykdomuosius dokumentus. Skolininkas turėjo visas galimybes derėtis su išieškotoju dėl sprendimo vykdymo, juolab, jei turėjo rimtų ketinimų greitai atsiskaityti. Prašyme dėl sprendimo išdėstymo prašė vykdymą išdėstyti tik 1 mėnesio laikotarpiui (Vykd. b.l. 28). Be to, matyti, kad ir skolininko teisininkės atostogų metu antstoliui buvo teikiamas teisinę reikšmę turintis prašymas dėl termino pratęsimo (Vykd. b.l. 17). Nors raginimą pareiškėjas buvo gavęs 2016-06-08, tačiau teikęs antstoliui prašymą dėl termino pratęsimo 2016-06-17, į antstolį dėl papildomų veiksmų atlikimo, t.y. tarpininkavimo su išieškotoju, - pareiškėjas kreipėsi tik 2016-06-21, t.y. po raginime nustatyto termino pabaigos. Taigi, laikytina, kad dėl paties pareiškėjo aplaidumo, prasidėjo priverstinis vykdymo procesas, ko pasekoje pareiškėjui kilo pasekmė sumokėti ir atlyginimą antstoliui, kurio dydis, kaip minėta, remiantis įstatyminiu reglamentavimu apskaičiuotinas nuo realiai išieškotos sumos. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą geruoju, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (LAT 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Todėl remiantis išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad 2016-06-22 antstolio patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo dalyje dėl apskaičiuotos antstolio atlyginimo sumos, yra neteisėtas, nėra. Pareiškėjo skundas atmestinas, kadangi nepagrįstas.
Teismas, vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 443, 513 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB „LitCon“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.