Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (I t., b. l. 1-18) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti : 1) VĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ (toliau – ir atsakovė, Agentūra, LVPA) 2010-12-10 sprendimo (2010-12-10 LVPA raštas Nr. R4-17450(13.2.3)) dalį, kuria nustatoma projekto „Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas nuo ŠK-92452/1 iki Žaliojo tilto“ tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausia leistina skirti lėšų suma; 2) 2010-12-10 sprendimo (2010-12-10 LVPA raštas Nr. R4-17427(13.2.3)) dalį, kuria nustatoma projekto „Vilniaus miesto šilumos tiekimo magistralės nuo SK-05101 iki SK-07124 ir skirstomųjų tinklų, esančių Dzūkų g., Telšių g. modernizavimas“ tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausia leistina skirti lėšų suma; 3) 2010-12-10 sprendimo (2010-12-10 LVPA raštas Nr. R4-17426(13.2.3)) dalį, kuria nustatoma projekto „Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas nuo E-2 iki ŠK-92105“ tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausia leistina skirti lėšų suma; 4) 2010-12-27 sprendimo (LVPA 2010-12-27 raštas Nr. R4-18380(13.2.3)) dalį, kuria nustatomos projekto „Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas nuo ŠK-92452/1 iki Žaliojo tilto“, projekto „Vilniaus miesto šilumos tiekimo magistralės nuo ŠK-05101 iki SK-07124 ir skirstomųjų tinklų, esančių Dzūkų g., Telšių g. modernizavimas“ ir projekto „Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas nuo E-2 iki SK-92105“ didžiausios leistinos skirti lėšų sumos; 5) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir FM, atsakovė, Ministerija, Finansų ministerija) 2011-01-28 sprendimą (2011-01-28 Finansų ministerijos raštas Nr. (24.16-02)-5K-1029597-5K-1100083-5K-1029314-5K-1100082-5K-1029309-5K-1100078-6L-1100905) (toliau – ir skundžiami sprendimai); 6) įpareigoti LVPA tęsti paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-042 vertinimo procedūras, tinkamų finansuoti išlaidų ir didžiausios leistinos skirti ES lėšų sumos nustatymui remiantis UAB „Vilniaus energija“ atlikto viešojo pirkimo rezultatu – 2.949.410,00 Lt be PVM suma; 7) įpareigoti LVPA tęsti paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-044 vertinimo procedūras, tinkamų finansuoti išlaidų ir didžiausios leistinos skirti ES lėšų sumos nustatymui remiantis UAB „Vilniaus energija“ atlikto viešojo pirkimo rezultatu – 1.742.950,00 Lt be PVM suma; 8) įpareigoti LVPA tęsti paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-046 vertinimo procedūras, tinkamų finansuoti išlaidų ir didžiausios leistinos skirti ES lėšų sumos nustatymui remiantis UAB „Vilniaus energija“ atlikto viešojo pirkimo rezultatu – 2.792.240,00 Lt be PVM suma.

Skunde nurodė, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Jais pažeidžiamos ES ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių ES struktūrinės paramos skirstymą ir naudojimą, nuostatos, taip pat Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimai. Teigė, kad skundžiamais LVPA 2010-12-10 sprendimais, be kita ko, fiksuojami tarpiniai paraiškų Nr. 042, Nr. 044 ir Nr. 046 rezultatai, t. y. nustatomi projektų tinkamų finansuoti išlaidų sumų ir didžiausių leistinų skirti projektams lėšų dydžiai, pasiūlant pareiškėjai per LVPA nustatytą terminą pareikšti sutikimą su didžiausiais leistinais skirti projektams lėšų dydžiais. Remiantis Administravimo taisyklių 75 p., pareiškėjui nesutikus įgyvendinti projektą gavus nustatyto dydžio skiriamų lėšų sumą, jo paraiška atmetama. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kadangi skundžiami LVPA 2010-12-10 sprendimai sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai (daro tiesioginę įtaką teisėms ir pareigoms), todėl jie vertintini kaip individualūs teisės taikymo aktai, kuriems keliami skaidrumo, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. Pažymėjo, kad skundžiamuose 2010-12-10 LVPA sprendimuose nenurodytas nei jų teisinis, nei faktinis pagrindas. Tokiu būdu skundžiami 2010-12-10 LVPA sprendimai grubiai pažeidė pareiškėjos teises ir skaidrumo principą, kuris Lietuvos teismų praktikoje laikomas vienu svarbiausių viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo vertinimo kriterijumi. Vien šių pažeidimų konstatavimas sudaro absoliutų pagrindą skundžiamus 2010-12-10 LVPA sprendimus pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Daro išvadą, kad pagal priemonei taikytinus teisės aktus LVPA diskrecija paraiškos vertinimo metu spręsti dėl projektų darbų vertės atitikimo „vidutinėms rinkos kainoms“ nėra absoliuti. Ji gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai paraiškoje numatomas projekto išlaidas pareiškėjas grindžia savo apskaičiuotomis vidutinėmis rinkos kainomis. Tuo tarpu tais atvejais, kai projekto išlaidos paraiškoje grindžiamos pateikiant naudojamų įkainių paaiškinimą, minėtą teisę LVPA įgyja tik konstatavusi, kad toks paaiškinimas nepateiktas arba nuginčijusi pateikto paaiškinimo šaltinio teisėtumą (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1445-95/2009). Pabrėžė, kad bendrovės paraiškose Nr. 042, Nr. 044 ir Nr. 046 visų projektų išlaidos nurodytos pateikiant naudojamų įkainių paaiškinimą, t. y. pridedant tinkamai atliktų viešųjų pirkimų dokumentus, įskaitant informaciją apie pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytas projektams įgyvendinti reikalingų darbų kainas bei pareiškėjos sprendimus dėl laimėjusio pasiūlymo pripažinimo. Tokį projektų išlaidų pagrindimo būdą nulėmė objektyvios aplinkybės. Pareiškėja yra perkančioji organizacija, todėl teisėtas ir pagrįstas projektų kainas, atitinkamai ir pagrįstus bei realius jų biudžetus, gali nustatyti tik pagal VPĮ įtvirtintas procedūras. Vadovaudamasis VPĮ, pareiškėja atliko projektams įgyvendinti reikalingų darbų viešuosius pirkimus supaprastintų skelbiamų derybų būdu. Pirkimai buvo paskelbti viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, juose galėjo dalyvauti kiekvienas suinteresuotas asmuo. Pirkimų metu iš lygiais pagrindais konkuravusių tiekėjų laimėtojai buvo nustatyti pagal mažiausios fiksuotos kainos kriterijų. Atliktos viešųjų pirkimų procedūros neužginčytos, sprendimai dėl laimėtojų nustatymo įsigaliojo, todėl su jais bet kuriuo metu gali būti sudaromos sutartys. Projektų išlaidų nurodymas pateikiant naudojamų įkainių, nustatytų viešojo pirkimo būdu, paaiškinimą iš principo laikytinas objektyvesniu ir patikimesniu nei rėmimasis „vidutinėmis rinkos kainomis“ ar tariamai „galiojančiomis rinkos kainomis“. Tais atvejais, kai paraiškoje numatomos projekto išlaidos apskaičiuotos remiantis „vidutinėmis rinkos kainomis“ (kurių apskaičiavimo metodika niekada nėra ir negali būti tiksli, todėl jos gali stipriai prasilenkti su kainomis, už kurias atitinkamus darbus realiai galima įsigyti rinkoje), paklaidos rizika tenka pareiškėjui, o pastarajam prisiimant šią riziką, neišvengiamai kyla pavojus viso projekto sėkmingam įgyvendinimui. Viešojo pirkimo būdu nustatytos projekto įgyvendinimo išlaidos laikytinos objektyviomis ir pagrįstomis, nes viešai paskelbto pirkimo metu gali dalyvauti kiekvienas pirkimu suinteresuotas asmuo ir iš lygiais pagrindais konkuruojančių tiekėjų laimėtojas(-ai) yra nustatomi pagal mažiausios fiksuotos kainos kriterijų. Jos užtikrina visų šalių teisėtus lūkesčius, nes viešojo pirkimo metu yra gaunami įpareigojantys pasiūlymai atlikti darbus konkrečiomis kainomis. Akcentavo, kad pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad projektų įgyvendinimo kainų (taigi ir tinkamų finansuoti išlaidų dydžių) nustatymą viešųjų pirkimų būdu LVPA laiko tinkamu, patikimu ir nerevizuotinu. Šį teisėtą lūkestį sukūrė LVPA pozicija vertinant tos pačios priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ pirmojo kvietimo (VP2-4.2-ŪM-02-K-01) paraiškas. LVPA pati savo iniciatyva aiškiai siūlė pareiškėjos projekto vertę nustatyti būtent viešųjų pirkimų būdu, o pareiškėjai įvykdžius viešuosius pirkimus, LVPA pripažino pirkimų metu nustatytas projektų darbų kainas (laimėjusių tiekėjų pasiūlymus) tinkamomis finansuoti išlaidomis. Būtent tokiu būdu nustatytoms tinkamoms išlaidoms ir ES finansavimo sumoms buvo pasirašytos projektų administravimo ir finansavimo sutartys, o pareiškėja šiuo metu įgyvendina eilę projektų. Pareiškėja yra valstybės reguliuojamoje rinkoje veikiantis šilumos tiekėjas, t. y. subjektas, kuris pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, privalo iš anksto suderinti planuojamas investicijas į valdomą infrastruktūrą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK). Todėl viešųjų pirkimų rezultatais pagrįsti projektų investicijų dydžiai turėjo būti ir buvo suderinti 2010-07-30 VKEKK nutarimu Nr. 03-151 ir 2010-08-05 VKEKK nutarimu Nr. 03-153. VKEKK, nagrinėdama energetikos įmonių investicijų projektus ir juos derindama, visuomet atlieka planuojamų investicijų dydžio pagrįstumo analizę. Tai reiškia, kad visų pareiškėjos projektų investicijų dydžiai buvo patikrinti ne tik teisėtumo, bet ir ekonominio pagrįstumo aspektu. Todėl situacija, kai vienos viešojo administravimo institucijos – LVPA – sprendimai prieštarauja kitos viešojo administravimo institucijos – VKEKK – sprendimams analogišku klausimu, yra nesuderinama su nuoseklumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principais. Skundžiamame 2010-12-27 LVPA sprendime nenurodytas jo faktinis pagrindas. Todėl taip pat daro išvadą, kad skundžiamas 2010-12-27 LVPA sprendimas grubiai pažeidė pareiškėjo teises ir skaidrumo principą. Tvirtino, kad pripažinus, kad ginčas dėl skundžiamo LVPA 2010-12-27 sprendimo teisėtumo apsiriboja ginču dėl tinkamo Aprašo 2 priedo 9.2.2 p. aiškinimo ir taikymo, išdėstyti argumentai dėl skundžiamų LVPA 2010-12-10 sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo taikytini ir skundžiamo LVPA 2010-12-27 sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui konstatuoti. Skirtingai nei skundžiamuose LVPA 2010-12-10 sprendimuose, skundžiamame LVPA 2010-12-27 sprendime yra ne tik nuoroda į abstrakčius „ekspertinio vertinimo metu atliktus skaičiavimus“, bet ir papildomai nurodoma, kad skaičiavimai atlikti pagal UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimo duomenis. Pareiškėjos įsitikinimu, toks paaiškinimas nelegalizuoja skundžiamo LVPA 2010-12-27 sprendimo. LVPA nepateikus pačių, neva atliktų skaičiavimų ir jų rezultatų bei nenurodant, kokią įtaką jie turėjo LVPA nustatant didžiausius leistinus skirti projektams lėšų dydžius, sprendimo pagrįstumo ir jo skaidrumo reikalavimai nėra tenkinami. Skundžiamame LVPA 2010-12-27 sprendime nėra jokio paaiškinimo, kodėl didžiausio leistino skirti projektams lėšų dydžių nustatymas siejamas būtent su UAB „Sistela“ duomenimis. Nesutiko, kad vertinant paraiškas UAB „Sistela“ duomenimis ar jų pagrindu atliktais skaičiavimais (net jei tokie duomenys ar skaičiavimai būtų pateikiami), galėtų būti paneigiama atliktų viešųjų pirkimų metu gauta kaina. Pažymėjo, kad UAB „Sistela“ neprisiima jokios atsakomybės už nurodomas „mažesnes“, nei nustatyta viešųjų pirkimų būdu, darbų kainas, t. y. neteikia jokio įpareigojančio pasiūlymo atlikti darbus tokiomis kainomis. Teisės aktai nenustato ir jokios prievolės perkančiosioms organizacijoms vykdyti investicijas ar viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams pateikti pasiūlymus, pagrįstus UAB „Sistela“ įvertintomis sustambintomis statybos darbų kainomis. Jokia perkančioji organizacija neturi svertų priversti ar įpareigoti rangovus įsipareigoti dirbti pagal UAB „Sistela“ rekomenduojamus įkainius. Dėl to perkančiosios organizacijos, nekontroliuodamos ir negalėdamos kontroliuoti pasiūlos, tačiau būdamos priverstos pirkti prekes/paslaugas/darbus tam, kad būtų užtikrintas jų funkcijų vykdymas, neturi kitos išeities, kaip sudaryti sutartis tokiomis kainomis, kokias galima gauti tinkamai įvykdžius viešojo pirkimo procedūras. Kita alternatyva – nepirkti prekių/paslaugų/darbų tokiomis kainomis – lemtų perkančiųjų organizacijų vykdomų funkcijų kokybės mažėjimą arba apskritai negalėjimą jų vykdyti. Mano, kad tai būtų pražūtinga viešojo intereso požiūriu. UAB „Sistela“ yra privatus subjektas, neatsakantis už savo skelbiamų rekomendacijų pagrįstumą ar rekomendacijų pasekmes. UAB „Sistela“ rekomendacinio pobūdžio kainos nėra ekspertuojamos, o nesant kontrolės mechanizmo, kuris kontroliuotų šių rekomendacinių rinkos kainų dydžių pagrįstumą, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šie įkainiai yra iš tiesų teisingi ir kad tik jais vadovaujantis nustatyta skaičiuojamoji kaina yra teisinga ir pagrįsta. Jokie teisės aktai nenustato LVPA teisės ar pareigos nustatyti tinkamas finansuoti išlaidas ir didžiausią leistiną skirti lėšų dydį pagal UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimo duomenis. Todėl daro išvadą, kad skundžiamame LVPA 2010-12-27 sprendime šiuo požiūriu viršytos LVPA teisės aktuose suteiktų įgalinimų ribas. Taip pat tvirtino, kad neteisėtas ir nepagrįstas yra ir atsakovės sprendimas, kuriuo palikti galioti skundžiami LVPA 2010-12-10 sprendimai ir skundžiamas LVPA 2010-12-27 sprendimas. Laiko, kad Finansų ministerija negalėjo nepastebėti absoliučių skundžiamų LVPA 2010-12-10 sprendimų ir skundžiamo LVPA 2010-12-27 sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. teisinių ir faktinių pagrindų juose nebuvimo (nenurodymo), o pastebėjusi – bandyti eliminuoti šiuos pažeidimus. Pastebėjo, kad Finansų ministerija, nagrinėdama pareiškėjos 2010-12-23 ir 2011-01-03 skundus aiškino skundžiamuose sprendimuose nenurodytus teisinius ir faktinius jų priėmimo pagrindus (tai įrodo LVPA 2011-01-15 rašto Nr. R4-848(13.1.8) pateikimas Finansų ministerijai, šio rašto duomenų citavimas ir kt). Be to, FM nurodė kokybiškai naujus, apskųstuose LVPA sprendimuose neminimus, tačiau juos, neva nulėmusius faktinius pagrindus (pvz., 5 puslapyje teigiama, kad LVPA nustatytas projektų tinkamų finansuoti išlaidų sumas sudarė ne tik darbų ir medžiagų išlaidos, paskaičiuotos pagal UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų duomenis, bet ir „šilumos tinklų slėgio ir temperatūros monitoringo sistemos išlaidos, įvertintos pagal viešųjų pirkimų pateiktus tiekėjų pasiūlymus“, „techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo išlaidos, apskaičiuotos nuo bendros rangos darbų ir medžiagų sumos“) ir teisinius pagrindus (pvz., būtent skundžiamame Finansų ministerijos sprendime pirmą kartą paminėtas Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.1 p., Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir kt.). Taip pat keitė skundžiamame LVPA 2010-12-27 sprendime nurodytą teisinį pagrindą (nurodyta, kad ekspertų išvados, kuriomis LVPA rėmėsi nustatydama didžiausius leistinus skirti lėšų dydžius, buvo teikiamos dėl projektų atitikties Aprašo 2 priedo 9.2.2 p. reikalavimams, nors skundžiamame LVPA 2010-12-27 sprendime nurodytas išimtinai Aprašo 2 priedo 9.1.8 p. Pareiškėjos nuomone, tokie Finansų ministerijos veiksmai ne tik prasilenkia su nuoseklumo bei skaidrumo principais, bet ir išeina už jai suteiktos kompetencijos ribų. Skundžiamas Finansų ministerijos sprendimas nėra aiškus. Sprendimo 10 puslapyje teigiama, kad Aprašo reikalavimai nenustato LVPA pareigos besąlygiškai sutikti su viešojo pirkimo būdu nustatytomis kainomis. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Vilniaus energija“ nebuvo sudariusi pirkimo sutarčių su laimėjusiais tiekėjais, todėl pagal VPĮ 7 str. 3 d. nuostatas, tokie pirkimai nėra pasibaigę, ir dėl šios priežasties skundo argumentai, kad LVPA turėjo vadovautis atlikto viešojo pirkimo rezultatais yra nepagrįsti. Iš tokių sprendimo motyvų neaišku, ar, Finansų ministerijos manymu, LVPA diskrecija nustatyti mažesnes, nei paraiškose nurodytos, projektų tinkamų finansuoti išlaidų sumas (o jų pagrindu mažesnius didžiausius leistinų skirti projektams lėšų dydžius) yra absoliuti, ar tik nulemta tos aplinkybės, kad pareiškėja kartu su paraiškomis nepateikė su tiekėjais pasirašytų pirkimo sutarčių. Esant tokiai teisiškai neapibrėžtai motyvacijai, pareiškėjai lieka neaišku, kokie teisiniai motyvai iš tikrųjų nulėmė Finansų ministerijos išvadą dėl apskųstų LVPA sprendimų teisėtumo. Pareiškėjos įsitikinimu, bet kuriuo atveju Finansų ministerijos pozicija atmestina, jei paaiškėtų, kad, Finansų ministerijos nuomone, LVPA negalėjo vadovautis viešųjų pirkimų rezultatais, tik dėl to, kad sutartys su tiekėjais dar nesudarytos, ji būtų neteisi, nes sutarčių su laimėtojais sudarymo/nesudarymo faktas nekeičia situacijos. Pareiškėja viešuosius pirkimus įvykdė griežtai laikantis visų skelbiamoms deryboms nustatytų procedūrų, kainos derybų metu sumažintos, laimėtojai nustatyti taikant mažiausios kainos kriterijų, pirkimo procedūros neapskųstos. Laimėtojai savo komerciniais pasiūlymais įsipareigojo vykdyti sutartį už konkrečią pasiūlymuose nurodytą kainą, kuri negali kisti visą sutarties galiojimą laikotarpį, išskyrus numatytas išimtis (VPĮ 18 str. 1, 3 ir 8 d.). Sutartys su laimėtojais gali būti sudaromos bet kuriuo metu, kai tik pareiškėja gaus LVPA patvirtinimą dėl tinkamų projektams finansuoti lėšų dydžių, kokie yra nustatyti viešųjų pirkimų būdu ir pagrįsti pateiktose paraiškose.Jei paaiškėtų, kad, Finansų ministerijos nuomone, LVPA turi teisę nustatyti mažesnius, nei nurodyta paraiškose, tinkamų projektams finansuoti lėšų dydžius, nepaisant sutarčių su laimėtojais sudarymo fakto, su tokia pozicija nebūtų galima sutikti dėl anksčiau paminėtų argumentų. Skundžiamame Finansų ministerijos sprendime, remiantis plečiamuoju Aprašo 2 priedo 9.2.2 p. įtvirtintų paraiškų vertinimo kriterijų aiškinimu ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.1 p., teigiama, kad iš to, kas nurodyta ekspertų vertinimo, konstatuojama, kad pareiškėja LVPA nepateikė išsamios informacijos, kuri LVPA leistų įsitikinti, jog išlaidos yra būtinos projekto veikloms atlikti. Laiko, kad šiuo atveju daroma teisės aiškinimo klaida: „būtinumo“ reikalavimas siejamas su kitokiais, negu Aprašo 2 priedo 9.2.2 p. įtvirtintais, projekto išlaidų būtinumo vertinimo kriterijais. „Ekspertų vertinimas“ pats savaime nėra kriterijus, jo paskirtis yra nustatyti, ar paraiška atitinka teisės aktuose (šiuo atveju – Aprašo 2 priedo 9.2.2 p.) nustatytus kriterijus pagal jų baigtinį sąrašą. LVPA buvo pateikta pakankama ir išsami informacija, leidžianti priimti sprendimus dėl paraiškų atitikties Aprašo 2 priedo 9.2.2 p. nustatytam kriterijui – „numatomos išlaidos apskaičiuotos remiantis vidutinėmis rinkos kainomis arba pateiktas naudojamų įkainių paaiškinimas“. Jei vertinant paraišką (jos atitiktį teisės aktuose nustatytiems kriterijams) kyla jos išsamumo problema – Administravimo taisyklių 61 p. nustato LVPA pareigą prašyti pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją. Be kita ko, skundžiamo Finansų ministerijos sprendimo 10 puslapyje LVPA teisė remtis UAB „Sistela“ duomenimis grindžiama Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 47 p. įtvirtinančiu, kad nustatant statinio statybos skaičiuojamąją kainą, statiniams, statomiems už valstybės ar savivaldybių lėšas ar finansuojančių institucijų nustatytais atvejais, taip pat Statytojui pageidaujant taikomi kainų ir normatyvų rinkiniai, parengti vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Šį argumentą laiko nepagrįstu, nes Finansų ministerija nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių, kad finansuojanti institucija pagal priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K-02 „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ būtų įpareigojusi pareiškėjus statinio statybos skaičiuojamąją kainą rengti vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Skundžiamo Finansų ministerijos sprendimo 10 puslapyje teigiama, kad LVPA užtikrino, jog (...) paskelbtame projektų konkurse visoms paraiškoms buvo taikomi vienodi nurodytais argumentais dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Tvirtino, kad šis teiginys taip pat nėra pagrįstas, nes, tiek pirmojo, tiek antrojo kvietimų teikti paraiškas pagal Priemonę atveju paraiškų vertinimas atliekamas pagal tuos pačius teisės aktus. Pagal Aprašo 2 priedo 9.2.2 p. įtvirtintus projektų tinkamų finansuoti išlaidų kriterijus, laikytina, kad visos projekte prašomos finansuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su Aprašo 6 p. nustatytomis tinkamomis finansuoti veiklomis ir būtinos projekto tikslams pasiekti, jei jos (...) apskaičiuotos remiantis vidutinėmis rinkos kainomis arba pateiktas naudojamų įkainių paaiškinimas. Šį kriterijų, paraiška gali tenkinti dviem alternatyviais būdais: apskaičiuojant projekto biudžetą remtis „vidutinėmis rinkos kainomis“ arba pateikiant atitinkamus naudojamų įkainių paaiškinimus. LVPA ir Finansų ministerija iki tol nuosekliai laikėsi pozicijos, kad abu būdai yra lygiaverčiai. Todėl LVPA kvietime teikti paraiškas pagal priemonę ar kitokiu būdu iš anksto viešai nepaskelbus, kad teikiamose paraiškose prašomos finansuoti išlaidos privalo būti apskaičiuotos tik remiantis vidutinėmis rinkos kainomis, pareiškėjos nuomone, negalima daryti išvados, kad pareiškėjus, kurie savo paraiškose prašomų finansuoti išlaidų tinkamumą pagrindė vienu iš teisės aktuose leidžiamų alternatyvių būdų, saisto LVPA pasirinkta paraiškų vertinimo metodika (net ir tuo atveju, jei LVPA iš tiesų sugebėtų pagrįsti, kad ši metodika iš tiesų buvo taikoma vertinant visų pareiškėjų paraiškas). Akcentavo ir tai, kad visi anksčiau paminėti argumentai, sudaro pagrindą teigti, kad skundžiami LVPA 2010-12-10 sprendimai, skundžiamas LVPA 2010-12-27 sprendimas ir skundžiamas Finansų ministerijos sprendimas, kuriais nepagrįstai ženkliai sumažinamos, lyginant su paraiškose Nr. 42, Nr. 44 ir Nr. 46 nurodytomis tinkamų finansuoti išlaidų sumos ir/ar ES struktūrinių fondų parama pareiškėjos projektams (didžiausi leistini skirti projektams lėšų dydžiai), ne tik prasilenkia su teisės aktuose nustatytais atitinkamų sprendimų priėmimo principais ir tvarka bei LVPA kompetencija, tačiau pažeidžia ir viešąjį – šilumos vartotojų – interesą.

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos Respublikos finansų ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovė VĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.