Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-03 · Administracinė byla Nr. I-2695-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
I-2695-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00920-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
K. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2695-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00920-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjui K. Č. (K. Č.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas K. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai) 5 000 (penkis tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

1.1. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2017 m. sausio 2 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, t. y. nebuvo galimybės vaikščioti pasivaikščiojimų kimeliuose, jie yra netvarkingi, prišiukšlinti, grindinys nelygios, stogeliai su asbestu ir tai kėlė pavojų jo sveikatai. Teigia, kad kiemeliuose jautėsi ir dūmų kvapas, o jis yra nerūkantis ir tai kenkia jo sveikatai.

1.2. Pasak pareiškėjo, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Dėl netinkamai įrengtų kiemelių Lukiškių TI-K jis turėdavo atsisakyti teisės pasivaikščioti gryname ore vieną valandą.

1.3. Nurodo, kad dėl prasto kiemelių būklės ir rūkalų tvaiko atsisakė pasivaikščioti, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, jautė pažeminimą ir prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.4. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkini. Akcentavo, kad prašydavo, jog pareigūnai jį išvestų vėliau, tačiau pareigūnai į jo prašymus nereagavo ir vesdavo kartu su rūkančiais asmenimis. Be to, prašė sutvarkyti kiemelių grindinį, tačiau irgi niekas nereagavo.

Atsiliepimas

2. Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–15).

2.1. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas dėl to paties laikotarpio, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., jau buvo kreipęsis į teismą ir jam administracinėje byloje Nr. I-1601-968/2017 priteista neturtinė žala.

2.2. Pažymi, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas griežtai vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, įstatymų reikalavimais. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis etikos taisyklėmis.

2.3. Nurodo, kad pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 21–22 punktai. Be to, įrengiami stogeliai, kiemai valomi ir tvarkomi, jeigu dulka – laistomi.

2.4. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m.

2.5. Pažymi, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

2.6. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“. Vadovaujantis šia norma, Lukiškių TI-K įrengtos specialiosios rūkymui skirtos patalpos (rūkymo vietos). Šios patalpos yra įstatymo nustatyta tvarka paženklintos. Vietose, kuriose yra draudžiama rūkyti, yra iškabinti aiškiai matomi įspėjamieji ženklai ir (arba) užrašai.

2.7. Pareiškėjo patirti nepatogumai, atsakovo nuomone, labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoja dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Žalos dydžio negrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

2.8. Atsakovas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso K 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

2.9. Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

3. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K (po reorganizavimo Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2017 m. sausio 2 d.

4. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjui yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2017 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1601-968/2017 (proceso Nr. 3-61-3 04563-2016-6). Teismas, remdamasis Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad teismas minėtoje administracinėje byloje nevertino pasivaikščiojimo kiemelių sąlygų ir šiuo aspektu pareiškėjui neturinės žalos nepriteisė. Taigi, Lukiškių TI-K nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai.

5. Pareiškėjas teigia, kad netinkamai įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, jie yra netvarkingi, purvini, nesaugūs.

6. 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios 2015 m. lapkričio 1 d., nuostatos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo. Minėtos normos 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

7. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. 22 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

8. Lukiškių TI-K pateikė teismui pranešimą (b. l. 19–20), kuriame nurodė, kad kiemeliai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai padengti cemento pjuvenų plokšte, asbesto nėra, o pasivaikščiojimų kiemelių su šiferiu dengtais stogais nėra, plokšte įrengti laiptai yra saugūs, remontas atliekamas pagal finansines galimybes, švarą ir tvarką kiemeliuose palaiko patys suimtieji ir nuteistieji.

9. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. spalio 27 d. patikrinimo akte (b. l. 21–25) užfiksuota, kad lauke prie išėjimo iš I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelių rūkymo fakto nenustatyta, įrengtos rūkymo vietos, o tai atitinka Higienos normos 7 punkto reikalavimą.

10. Teismui pateiktos kiemelių nuotraukos, iš kurių matyti, kad jie yra tvarkingi, uždengti tinkliniu stogu, nėra šiferinių asbesto stogų (b. l. 30–45, 58–68), taip pat nuotraukose užfiksuoti ir laiptai (b. l. 50, 56).

11. Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 12 d. pateikė prašymą dėl kameros dezinsekcijos darbų atlikimo (b. l. 70), į kurį buvo atsakyta (b. l. 69). Šioje byloje reikalavimų dėl tokių pažeidimų jis nekelia, todėl pateiktas prašymas ginčui yra neaktualus.

12. Taigi, pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų (skundų, prašymų), kad jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į administraciją dėl skunde nurodytų netinkamų laikymo sąlygų, o teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais duomenis bei pranešime pateikta informacija. Taigi, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tinkamai įrengti, tvarkingi, saugūs ir pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore. Aplinkybė, kad, kaip jis teigia, atsisakė pasivaikščioti lauke, yra paties pasirinkimas ir šiuo atveju negali būti laikoma, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises ar pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą reglamentuojančius teisės aktus.

13. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais pasivaikščiojimo metu, yra nepagrįsti. Patikrinimo akte tokių pažeidimų, neužfiksuota, Lukiškių TI-K teigia, kad laikėsi tabako kontrolės reikalavimų, o teismas, pareiškėjui nepateikus jokių savo argumentams pagrįsti duomenų, neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K nurodytais argumentais bei duomenimis.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, Lukiškių TI-K jis buvo laikomas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nepažeidus jo teisių.

15. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

16. Teismui nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas. Kitos sąlygos šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, todėl nevertintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė