- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- I-1601-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- K. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. Č. su skundu (1 t., b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 12 390 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-09-24 iki 2016-11-11 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo drėgna, tamsu, veisėsi blakės bei tarakonai, ant sienų buvo pelėsio. Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, be to, jame buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Prie kamerose įrengto stalo vienu metu galėjo valgyti tik du asmenys. Lovos buvo senos, surūdijusios, gadindavo patalynę ir girgždėdavo. Dušai Lukiškių TI-K buvo prastos būklės, jais buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius bei fizinius išgyvenimus, suprastėjo jo sveikata.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 12–21) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos reikalavimus. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius – vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugą. Suimtieji šia paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei suimtasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami sausi. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 8,52 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, atsakovės atstovas nedalyvavo apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2015-09-24 iki 2016-11-11 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015-09-24 iki 2015-11-30, nuo 2015-12-02 iki 2016-03-21 ir nuo 2016-03-24 iki 2016-11-11. Minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,79 kv. m iki 34,71 kv. m. Šiais laikotarpiais pareiškėjui tekdavo nuo 2,44 kv. m iki 8,68 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas 411 dienų, iš jų – 2 dienas (2016-03-03 ir 2016-03-24) pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose praleido, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimo.
8. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
9. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
10. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 2 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
11. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
12. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
13. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.
14. Skunde pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K įrengtas gyvenamojoje kameroje, be to, jame nebuvo tiekiamas šiltas vanduo.
14.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.
14.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, jog tai, kad Lukiškių TI-K sanitariniuose mazguose nėra įrengtas šilto vandens tiekimas, nelaikytina pažeidimu, tačiau Lukiškių TI-K neužtikrino reikalavimų dėl sanitarinio mazgo patalpų atskyrimo bei vėdinimo. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
15. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sąlygos: buvo tarakonų, blakių, tvyrojo drėgmė, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, ant sienų buvo pelėsio.
15.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35–60 proc. (26 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (60 punktas). Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (20 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
15.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog K. Č. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Nustatyta, kad pareiškėjas teikė tik skundus bei prašymus, susijusius su jam teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis (1 t., b. l. 22–38, taip pat žr. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-12-12 raštą Nr. 2.10-9636(16.17.8.10.12) su priedais (1 t., b. l. 184–191).
15.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (1 t., b. l. 39–128) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 105, Nr. 116, Nr. 118, Nr. 119, Nr. 258, Nr. 262 ir Nr. 300, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) buvo nustatyta, kad: kameros Nr. 116 santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kamera vėdinama per langą (2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (t. 1, b. l. 39–40), 2015-07-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1775 (t. 1, b. l. 41–42), 2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900 (t. 1, b. l. 43–44), 2015-10-26 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2437 (t. 1, b. l. 45–46)); kameros Nr. 300 santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2016-03-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-433 (t. 1, b. l. 61–62)); kamerų Nr. 258 ir Nr. 300 santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos per langus (2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 64–66)); kameros Nr. 118 apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus (2016-04-21 patikrinimo aktas Nr. PA.10-84(16.17.710.12) (t. 1, b. l. 68–69)); kameros Nr. 105 santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-10-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2277 (t. 1, b. l. 92–93), 2016-05-16 patikrinimo aktas Nr. PA.10-263(16.17.710.12) (t. 1, b. l. 71–72)), tačiau 2016-06-21 atlikto patikrinimo metu ant kameros Nr. 105 sienų ir lubų rasta pelėsio (2016-07-01 patikrinimo aktas Nr. PA.10-568(16.17.710.12) (t. 1, b. l. 74–75)); kameros apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2016-01-13 patikrinimo aktas Nr. PA.10-17(16.17.710.12) (t. 1, b. l. 80–81)); kameros Nr. 262 santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2016-02-09 patikrinimo aktas Nr. PA.10-124(16.17.710.12) (t. 1, b. l. 84–85)). Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytą ne ginčo laikotarpiu, taip pat Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-09-24 iki 2016-11-11 nebuvo laikomas. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik patikrinimo aktų duomenimis, užfiksuotais kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, konstatuotinas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas, o pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kamerų apšvietimo bei drėgmės atmestini, kaip nepagrįsti.
15.4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo buitinių parazitų. Atsiliepime į pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K nurodo, kad dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų nuo 2015 m. yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, šią sutartį pridėjo (1 t., b. l. 129–132). Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad buitinių parazitų buvimo požymių kamerose nenustatyta, Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs 2015-12-30 sutartį Nr. 575/18-298 dėl buitinių kenkėjų stebėjimo ir naikinimo, Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, pagal jame esančius duomenis matyti, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir kitų kenkėjų stebėjimas, o esant poreikiui jų naikinimas (2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (t. 1, b. l. 39–40), 2015-07-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1775 (t. 1, b. l. 41–42), 2015-10-26 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2437 (t. 1, b. l. 45–46), 2016-03-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-433 (t. 1, b. l. 61–62), 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 64–66), 2016-05-16 patikrinimo aktas Nr. PA.10-263(16.17.710.12) (t. 1, b. l. 71–72), 2016-07-01 patikrinimo aktas Nr. PA.10-568(16.17.710.12) (t. 1, b. l. 74–75)). Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad Lukiškių TI-K sistemingai vykdo tokio pobūdžio priežiūrą ir profilaktiką. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų kamerose buvimo taip pat atmestini.
16. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kameroje buvo įrengtos tik dvi kėdės, nors kameroje buvo laikoma daugiau asmenų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti taburečių tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl kamerų ploto nėra galimybės jų įrengti papildomai. Kitaip tariant, Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas visas pagal teisės aktus privalomas kietasis inventorius ir tik dėl mažo kamerų ploto nėra galimybės įrengti papildomo kietojo inventoriaus. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad didžiąją ginčo laikotarpio dalį pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikoma 1–2 asmenys. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo aprūpinimo baldais atmestini, kaip nepagrįsti.
17. Pareiškėjas nurodė, kad dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, pažymėjo, kad dušai buvo prastos būklės. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės šia teise pasinaudoti, byloje nėra. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė jokių higienos normų pažeidimų, susijusių su dušų būkle (2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (t. 1, b. l. 39–40), 2015-10-26 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2437 (t. 1, b. l. 45–46), 2016-01-14 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-26 (t. 1, b. l. 106), 2016-02-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-177 (t. 1, b. l. 107), 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 64–66)). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl naudojimosi dušu tvarkos ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir (ar) kitas institucijas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu sąlygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti.
18. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K lovos buvo itin prastos būklės – surūdijusios, girgždančios. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo kietojo inventoriaus. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ginčo dėl galimų lovų trūkumų pareiškėjas būtų patyręs sužalojimų ar kitokio pobūdžio žalą. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos būklės gultų vertintini kaip abstraktūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.
19. Pareiškėjas nurodo, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovės atstovas nurodė, kad apatiniai suimtųjų drabužiai kartą per savaitę yra skalbiami nemokamai. Be to, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gali pasinaudoti teikiama mokama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga, o neturintieji asmeninėje sąskaitoje pinigų gali teikti prašymus dėl viršutinių drabužių išskalbimo nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Ši informacija patvirtinta ir į bylą pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 64–66). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos suimtiesiems skalbti ir džiovinti drabužius. Byloje nėra duomenų, kad ši pareiškėjo teisė būtų ribojama.
20. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pablogėjo jo sveikata, suprastėjo regėjimas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (1 t., b. l. 142–182) taip pat nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo nulemti netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos atmestini.
21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto neužtikrinimą, netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą ir pelėsio buvimą kameroje) mastą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 800 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 800 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.