- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- e2SP-17858-1070/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.38pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. liepos 10 d. teisme gautas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 1 d. prašymas patvirtinti jų 2020 m. birželio 1 d. sudarytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas patvirtina taikos sutartį tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).
Teismas sprendžia dėl šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimo, įvertinęs jas siejančius teisinius santykius, bei šiuos santykius patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju 2020 m. liepos 10 d. teisme gautas pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 1 d. prašymas patvirtinti jų 2020 m. birželio 1 d. sudarytą taikos sutartį. Kaip matyti, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo pateiktas po 40 dienų nuo jo pasirašymo.
Taikos sutarties 2 punkte pareiškėjai susitarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) apmokės 1819,98 Eur skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalimis: 569,98 Eur – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 8 d., 500 Eur – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d., 500 Eur – ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 31 d., ir 500 Eur – ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.
Pagal Taikos sutarties 4 punktą pareiškėjos susitarė, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nei 3 darbo dienas vėluos sumokėti bent vieną šioje Taikos sutartyje numatytą dalinę skolos grąžinimo įmoką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę nedelsdama inicijuoti visos likusios neapmokėtos skolos priverstinį išieškojimą per antstolius, nepaisant to, kad kitų skolos grąžinimo įmokų mokėjimo terminas dar gali būti nesuėjęs.
Taikos sutartimi jos šalys susitaria dėl ateityje tarp jų galinčio kilti ginčo išsprendimo, todėl teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos turi būti susijusios su ateities įsipareigojimais. Nagrinėjamu atveju prašomoje patvirtinti Taikos sutartyje nurodytos sąlygų (kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 569,98 Eur ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 8 d., 500 Eur – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d.) vykdymo terminas pareiškimo dėl taikos sutarties pateikimo teismui dieną (2020 m. liepos 10 d.) yra suėjęs, ir teismas negali jos patvirtinti atgaline tvarka (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Be to, įvertinus tai, kad pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir taikos sutartis pateikti teismui gerokai vėliau nei jie buvo pasirašyti, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar abi pareiškėjos vis dar palaiko prašymą dėl 2020 m. birželio 1 d. taikos sutarties patvirtinimo.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad tokia taikos sutartis negali būti patvirtinta supaprastinta tvarka (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjų prašymas atmetamas.
Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą patvirtinti 2020 m. birželio 1 d. pasirašytą taikos sutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.