Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. – 1 metų laisvės bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo2010-11-03 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.–1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3.Vilniaus miesto1 apylinkės teismo2012-09-10 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. –1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu. 2014-12-08 paleistas atlikus bausmę,

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) pradėti dirbti arba tęsti darbo paieškas darbo biržos pagalba; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. 2016 m. vasario 5 d., apie 21.18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su G. Z. metu, tyčia sudavė vieną kartą G. Z. kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam rankomis uždengus galvą, sudavė šiam ne mažiau kaip 3 smūgius, tuo padarydamas G. Z. poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžį, taip tyčia nesunkiai sutrikdė G. Z. sveikatą.

Kaltinamasis V. U. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, tai buvo žiemą. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgėrinėjo su nukentėjusioju G. Jie pažįstami apie pusę metų. Bute dar buvo šeimininkė H., jos sūnus M. I., I. Z., G. ir jis. Visi išgėrinėjo virtuvėje Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Jis trenkė G. į galvą ar į nosį. Buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių neatsimena. Galėjo tris smūgius suduoti ir nosį sulaužyti. Pripažįsta visas aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime, tikliau neatsimena. Buvo išgėrę, dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Po konflikto išėjau, nukentėjusiojo sužalojimų nemačiau, išėjau, nes sugyventinė mane išvarė. Civilinius ieškinius pripažįsta ir sutinka atlyginti padarytą žalą. Gailisi dėl savo elgesio, tai įvyko dėl girtumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. Z. parodė, kad 2016-02-05 vakare, apie 21.20 val., buvo svečiuose adresu (duomenys neskelbtini) pas draugą M. Tuo metu pas M. buvo jo motina G., M. pusseserė I. Z. ir V. U.. Jis V. U. pažįsta iš matymo, artimai su jo nebendrauja. Jie visi virtuvėje, bendravo, variojo alkoholį. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Maždaug po 20-30 minučių V. U. pakvietė jį į kambarį, pasikalbėti. Kambaryje su V. U. kalbėjo apie merginas, dar išgėrė alaus. Po kurio laiko grįžo į virtuvę, kur toliau gėrė alkoholį ir bendravo. Viskas buvo normaliai. Po kiek laiko V. U. išėjo iš virtuvės, o grįžęs, priėjo priėjo ir nieko nesakydamas kumščiu sudavė jam vieną smūgį į vaido sritį. Atsistojęs jis paklausė, kas jam atsiliko, pradėjo raminti, nes matėsi, kad V. U. pasidarė agresyvus. Pastarasis jam nieko neatsakė ir vėl bandė suduoti, tačiau jis nuo jo pasitraukė ir išvengė smūgio. Rankomis uždengė galvą ir tuo metu V. U. jam kumščiais sudavė dar apie 5 kartus į rankos sritį, į petį. Kur ir kiek tiksliai smūgių - nurodyti negali. Po to priartėjęs V. U. kumščiu jam sudavė dar vieną stiprų smūgį tiesiai į nosį. Jam iš nosies pradėjo bėgli kraujas. Jis V. U. atgal nei vieno smūgio nesudavė, viskas įvyko labai greitai. Tuo metu virtuvėje buvo ir M., ir jo molina bei I. Jos pradėjo skambinti į policiją. V. U. nedavė skambinti, po ko pastūmęs M. moliną, išbėgo iš buto. Pirma atvyko greitosios pagalbos brigada, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies lūžis, be to buvo praskelta lūpa. Kai į butą atvyko policijos pareigūnai, V. U. jau nebuvo. Suteikus medicininę pagalbą, jį išleido namo. Po šio įvykio buvo sutikęs V. U., kuris jo atsiprašė, sakė, kad gailisi (b.l. 18-21).

2016-05-31 G. Z. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės ir CD gautos iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės apžiūros metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. padarė išvadą, kad G. Z. nustatyta poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje ir dešiniame, skruoste, nosies kaulų lūžis, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trims trauminiais poveikiais, galimai aptariamo įvykio metu 2016-02-05 ir vertinami nesunku sveikatos sutrikimu. (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Z. parodė, kad galimai 2016-02-05, vakare bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, buvo kaimynas G., jo pavardės nežino, jos brolis M. I. ir teta H. I.. Jie virtuvėje išgėrinėjo. Kaimynas G. buvojau gerokai išgėręs. Po kiek laiko atėjo pažįstamas V. U., ar jis buvo girtas pasakyti negali. V. prisėdo prie stalo ir toliau jie visi bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Viskas buvo gerai, V. U. ir G. bendravo normaliai, buvo kartu išėję parūkyti, po ko grįžo į virtuvę. Praėjus kažkokiam laikui, ji išėjo iš virtuvės, o kai po kurio laiko grįžo ir pastebėjo, kad V. ir G. jau tarpusavyje dėl kažkuo barėsi, keikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Apie ką jie kalbėjo ir kas tarp jų įvyko, kol jos nebuvo, paaiškinti negali. Tuo metu visi jau buvo gerokai išgėrę. Įėjusi į virtuvę pamatė, kad V. U. virtuvėje stovėjo, mano, kad jis ruošėsi išeiti, o sėdėdamas už stalo G., pasikėlęs nuo kėdės, ranka pastūmė V. U. ir tada pastarasis kumščiu vieną kartą sudavė atgal G. į nosį. G. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji nematė, kad V. U. dar muštų G., nors tuo melu buvo virtuvėje. Nei brolio, nei tetos virtuvėje jau nebuvo, nes jie girti išėjo miegoti į savo kambarį ir to momento, kai V. U. G. sulaužė nosį nematė. Sudavęs smūgį G. V. U. iškart išėjo iš buto, o ji iš savo telefono pradėjo skambinti 112, kvietė greitąją pagalbą, nes jie niekaip negalėjo sustabdyti bėganti G. iš nosies kraujo. Atvažiavusi greitoji pagalba G. nuvežė į Respublikinę universitetinę ligoninę. Po šio įvykio bendravo su V. U. ir Gintautu bei žino, kad jie šiuo metu tarpusavyje normaliai bendrauja, o tą dieną dėl kažko susipyko nes buvo girti (b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. I. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su motina H. I.. Bendrauja su kaimynu G., kurio pavardės nežino. Pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini)-me bute. G. užeidavo į jų butą, tačiau paskutiniu metu jį mato retai. V. U. pažįsta keletą metų. Datos šiuo metu jau nepamena, tai galėjo būti 2016 m. vasario mėn., pas juos buvo V. U., jo kaimynas G. ir V. U. pažįstama I. Z.. Jie visi virtuvėje gėrė. Kartu buvo ir jo molina H. I.. Jis buvo gerokai išgėręs, todėl nuėjo miegoti į kambarį ir kas vėliau įvyko tarp V. U. ir G. nematė, ir dėl ko jie susimušė pasakyti negali. Tik vėliau G. jam papasakojo, kad tą dieną jų bute V. U. jam sulaužė nosį. Pats to momento, kai buvo sužalotas G. nematė. Su V. U. apie tai nekalbėjo (b.l. 48-49).

2016-07-04 apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro (b.l. 52-53 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. U. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad būdamas neblaivus sudavė smūgius nukentėjusiajam G. Z.. Galėjo suduoti tris smūgius ir sulaužyti jam nosį, tačiau dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir papildo nukentėjusiojo G. Z., liudytojų I. Z. ir M. I. parodymai, specialisto išvada, BPC garso įrašo apžiūros protokolas. Šių įrodymų visuma patvirtinta, kad kaltinamasis 2016 m. vasario 5 d., apie 21.18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su G. Z. metu, tyčia sudavė vieną kartą G. Z. kumščiu į veidą bei ne mažiau kaip 3 smūgius, tuo padarydamas G. Z. poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžį, taip tyčia nesunkiai sutrikdė G. Z. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. U., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, šis nusikaltimas padarytas be jokios aiškios priežasties, konflikto, kilusio vartojant alkoholį, metu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. U. – kaltinamasis anksčiau teistas šešis kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2004-12-03 iki 2004-12-27. Diagnozė: Hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Taip pat gydėsi psichikos sveikatos centre nuo 2015-02-11 iki 2015-04-14. Diagnozė: adaptacijos sutrikimai. Priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. U. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas didesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Visgi atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas nepriskirtinas sunkų nusikaltimų kategorijai, pats nukentėjusysis G. Z. vartojo alkoholį kartu su kaltinamuoju, ko pasekoje tarp jų ir kilo konfliktas. Kaltinamasis sutinka atlyginti byloje pareikštus civilinius ieškinius, pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam V. U. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus - teismo nustatytu laiku neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, pradėti dirbti ar tęsti darbo paieškas, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir V. U. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirta bausmė, BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi subendrinta bausme, kuria buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-16 ir 2016-06-21 nuosprendžiais V. U. paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 62,20 eurų civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo G. Z. gydymo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas bylos medžiaga, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis G. Z. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į nukentėjusiojo G. Z. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę. Įvertintinos ir nusikaltimo padarymo aplinkybės – nusikaltimas padarytas nukentėjusiajam girtaujant kartu su kaltinamuoju, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas ir mažina priteistinos neturtinės žalos dydį. Įvertinęs visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 350 eurų neturtinės žalos dydis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- vokas su kompaktiniu disku, kuriame įrašytas pokalbis su BPC operatore (b. l. 111) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. U. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti V. U. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 62,20 eurų ir nukentėjusiajam G. Z. – 350 eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi subendrinta bausme ir paskirti V. U. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui, įpareigojant V. U.: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4) per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 62,20 eurų ir nukentėjusiajam G. Z. – 350 eurų) bei per tris mėnesius - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (nukentėjusiajai O. P. 30 eurų, Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 55,85 eurų).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V. U. 62,20 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti ir 350 eurų nukentėjusiajam G. Z. neturtinei žalai atlyginti.

V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Voką su kompaktiniu disku, kuriame įrašytas pokalbis su BPC operatore palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.