Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-08-28 · Civilinė byla Nr. 2-7044-949/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-28
Bylos Nr.
2-7044-949/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05684-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Kreditorius
Šiaulių teritorinei ligonių kasai
Civilinė byla Nr. 2-7044-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05684-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 117.1; 113.2; 128.11
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) D. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui T. U., išieškotojui Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjos D. R. skundas dėl antstolio T. U. veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti vykdymo išlaidas, nes vykdomoji byla negali būti vykdoma dėl suėjusio senaties termino. Nurodo, kad patvarkyme nėra nurodyta, kad jis tyčia vengė mokėti jam paskirtą baudą ar kad ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti skolos mokėjimo (1-2 b.l.). 2015-08-03 papildė savo skundą ir nurodė, kad prašo atsižvelgti į tai, kad nėra įdarbintas, negauna jokių pajamų, dėl pritaikyto piniginių lėšų arešto neturi galimybių nusipirkti higienos priemonių, iki tol po 15,00 Eur jam higienos priemonėms atsiųsdavo močiutė.

Antstolis 2015-07-14 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0136/10/02095 skolininko D. R. atžvilgiu vykdoma pagal 2010-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-484-167/2010 dėl 234,79 Eur sumos atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu yra išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, todėl vykdymo senatis apskritai nėra taikoma, o vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atliekami nepertraukiamai, periodiškai atliekamos užklausos, siųsti pasiūlymai skolininkui ir kiti dokumentai. Skolininkas nesikreipė į antstolį, nesidomėjo vykdymo eiga, tokie skolininko veiksmai gali būti traktuojami kaip siekimas išvengti baudos mokėjimo. Todėl, net jei vykdomoji byla būtų vykdoma administracinio teisės pažeidimo bylos pagrindu, nebūtų pagrindo taikyti senaties termino ( 5-6 b.l.)

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2015-07-24 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d., 10-11 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Susipažinus su civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0136/10/02095 medžiaga, nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/10/02095 skolininko D. R. atžvilgiu pagal 2010-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-484-167/2010 dėl 234,79 Eur sumos atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

CPK 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 str. 1 d. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vykdymo procese ne tik išieškotojui, bet skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 00136/10/02095 matyti, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą ir siekdamas išieškoti žalą, nedelsdamas atliko vykdymo veiksmus: rinko duomenis apie skolininko turtinę padėtį iš registrų duomenų bazių, kredito įstaigų, ragino skolininką sumokėti skolas, priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir kt. Skolininkui vengiant žalos atlyginimą sumokėti gera valia, užklausos apie jo turtinę padėtį buvo atliktos pakartotinai (vykd. b. 4-6, 9-15 b.l.). Tokiu būdu, priešingai nei teigia skolininkas, nagrinėjamu atveju antstolis ėmėsi įstatymo jai suteiktų priemonių, kad įsiskolinimai būtų išieškoti. Taigi, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad skolos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti teismo nuosprendį.

Vykdymo proceso normos (CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija) nenumato vykdymo proceso - t.y. skolos išieškojimo proceso - senaties termino turtinės žalos atlyginimo bylose. Išieškojimo senaties terminas gali būti taikomas kai tai numato įstatymai ir yra įstatymo numatyti pagrindai. CPK 629 str. 1 d. 4 p. numato vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą - kai išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tokį terminą numato Baudžiamasis kodeksas, Bausmių vykdymo kodeksas, Mokesčių administravimo įstatymas ir pan. Nei CK nei CPK nenumato specialių išieškojimo (ne ieškinio pateikimo) senaties terminų dėl prievolių, kilusių iš civilinių teisinių santykių, išieškojimo vykdymo procese, todėl nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo D. R. skundo argumentai taikyti senaties termino taikymo analogiją vykdant iš jo turtinės žalos atlyginimo išieškojimą administracinių nuobaudų vykdymo aspektu. Šiuo atveju skolininko nurodoma LVAT, LAT teismų praktika taikytina administracinių nuobaudų ir kriminalinių bausmių išieškojimo procedūroms, tačiau ji netaikytina prievolių, kylančių iš civilinių teisinių santykių, išieškojimo procesui. Nagrinėjamu atveju yra vykdoma ne kriminalinė bausmė, o išieškoma suma, priteista iš pareiškėjo patenkinus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

CPK 688-689 str. numato, kad skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numato, kad antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimais skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Ši Sprendimų vykdymo instrukcijos norma numato specialų atvejį dėl lėšų išieškojimo iš asmenų, esančių įkalinimo įstaigoje. Antstolio patvarkymas surašytas vadovaujantis CPK 688 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. nuostatomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pats skolininkas nepateikė teismui įrodymų, kokiu būdu iš jo yra išskaitomos pataisos namuose gaunamos jo sąskaitose esančios lėšos.

CPK 739 str. numato pinigų sumas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Pareiškėjas nurodė, kad į jam priklausančią sąskaitą yra pervedamos artimųjų jam skirtos lėšos. Tačiau nei artimųjų atsiųstos lėšos į nuteistojo sąskaitą nėra lėšos, iš kurių CPK 739 str. nustatyta tvarka išieškojimas nėra galimas, todėl antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas, esančias jo sąskaitoje laisvės atėmimo vietoje. CPK 668 str. 1 d. numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Skundžiamu patvarkymu antstolis nurodė, kad areštuoja skolininko lėšas bendrai 1320,69 Lt sumai (vykd. b 19 l.). Areštuotas lėšas prašo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pats pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų iš bausmės atlikimo vietos, kiek jo pataisos namų esančioje sąskaitoje yra lėšų, kiek lėšų pagal priimtą antstolio patvarkymą pataisos namų buhalterija išskaičiuoja. Skolininko gaunamos lėšos, kurias jam geranoriškai paaukoja arba skolina artimieji nepatenka į CPK 739 str. nustatytą baigtinį sąrašą lėšų, iš kurių išieškoti negalima, todėl išieškojimas iš skolininko gaunamų pajamų, pritaikius įstatymo analogiją, turi būti vykdomas pagal CPK 736 str., 737 str. nustatytas taisykles.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad nukreipus išieškojimą į jo laisvės atėmimo vietos sąskaitą, kurioje yra artimųjų atsiųstos lėšos, jis neturi galimybės įsigyti būtiniausių higienos prekių, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje. Jame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys drabužių, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos (LR Teisingumo ministro 2005-12-23 Įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“). Iš to kas išdėstyta matyti, kad skolininkui esant įkalinimo įstaigoje jo minimalūs poreikiai (taip pat ir higienos poreikiams) yra užtikrinami, kadangi atliekant bausmę D. R. yra išlaikomas valstybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjui D. R. pervestos lėšos nepatenka į CPK 739 str. nurodytą sąrašą, todėl išieškojimas iš šių lėšų yra galimas ir antstolis, vykdydamas 2010-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. 1-484-167/2010 pagrįstai ir nepažeisdamas CPK 737 str. ir 739 str. nustatytų reikalavimų priėmė 2014-10-22 patvarkymą Nr. S028040. Dėl to pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo D. R. skundo dėl antstolio T. U. veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui T. U. grąžinti vykdomąją bylą Nr.0136/10/02095.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė