- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eA-1171-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02337-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AGAT-A Trading“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AGAT-A Trading“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AGAT-A Trading“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AGAT-A Trading“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. S-74 (7-43/2022) (toliau – ir Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-11 „Dėl UAB „AGAT-A Trading“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Klaipėdos TM) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 2(LM32)-1 „Dėl UAB „AGAT-A Trading“ prašymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį dėl sprendimo neatleisti pareiškėjo nuo 10 260 Eur baudos; nusprendus netenkinti pirmųjų skundo reikalavimų, atleisti pareiškėją nuo 10 260 Eur baudos mokėjimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.3. Atsakovas duomenis įvertino formaliai ir neįsigilino į pareiškėjo padėtį, teisinį reguliavimą ir pateiktus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Klaipėdos TM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. prašymą atleisti nuo importo PVM baudos (13 631 Eur), kurią nuspręsta skirti Klaipėdos TM 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 1LM320074M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), iš dalies tenkino šį prašymą, t. y. Sprendimu Nr. 1 atleido pareiškėją nuo dalies baudos (3 371 Eur) mokėjimo. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. 1 dalies, kurioje atsisakyta atleisti pareiškėją nuo likusios baudos dalies (10 260 Eur) mokėjimo, priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame pritarė Klaipėdos TM pozicijai.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo baudos mokėjimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjas buvo atleistas nuo dalies baudos mokėjimo, įvertinus jo turimas permokas, bet nėra pagrindo atleisti jį nuo likusios dalies baudos mokėjimo. Pareiškėjas laiku nesumokėjo importo PVM, kuris vėliau (t. y. ne teisės aktų nustatytais terminais) buvo papildomai apskaičiuotas, kai Klaipėdos TM atliko mokestinį patikrinimą. Pareiškėjas savalaikiai nepasinaudojo teise atskaityti šias sumas (nebuvo atsiradusi teisės į atskaitą ta apimtimi, kuria buvo neteisingai deklaruotas importo PVM). Pareiškėjas teisę į PVM atskaitą įgijo 2021 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo priimta Patikrinimo ataskaita (tai papildomai patvirtina pareiškėjo teismui pateikta 2021 m. rugpjūčio mėn. deklaracija), tačiau teisės į importo PVM atskaitą faktas besąlygiškai nelemia, kad nurodyta suma bus atskaityta ir neturės reikšmės valstybės biudžetui. Vadovaujantis LVAT praktika, pajamų netekimas (žala biudžetui) pasireiškia kiekvienu einamuoju laikotarpiu, nesvarbu, ar po to mokestis buvo įskaitytas ar sumokėtas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai neatleistas nuo likusios baudos dalies mokėjimo. Pareiškėjas laiku nesumokėjo importo PVM, todėl jis savalaikiai nepasinaudojo ir teise šias sumas atskaityti, t. y. jam nebuvo atsiradusi teisė į atskaitą ta apimtimi, kuria neteisingai deklaruotas importo PVM. Apmokestinamajam asmeniui nesumokėjus PVM į valstybės biudžetą, valstybė netenka savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jos vėliau bus atskaitytos. Komisija įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „AGAT-A Trading“ skundą.
6. Teismas nustatė, kad: Klaipėdos TM, atlikusi pareiškėjo teminį mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 1LM320074M dėl pareiškėjo 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. importo deklaracijose nustatytų muitinės vertės deklaravimo pažeidimų papildomai apskaičiavo pareiškėjui 136 305 Eur PVM ir už mokėtino PVM sumažinimą, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsniu, skyrė 10 proc. trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą – 13 631 Eur; Klaipėdos TM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. prašymą atleisti nuo importo PVM baudos (13 631 Eur), jį iš dalies tenkino, t. y. 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2(LM32)-1 atleido pareiškėją nuo dalies baudos (3 371 Eur), o nuo 10 260 Eur baudos dalies neatleido; Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. 1 dalies, kurioje pareiškėjas neatleistas nuo likusios baudos dalies (10 260 Eur), 2022 m. sausio 12 d. sprendime Nr. 1A-11 nusprendė patvirtinti Sprendimą Nr. 1; Komisija 2022 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. S-74(7-43/2022) patvirtino Sprendimą Nr. 2 ir neatleido pareiškėjo nuo 10 260 Eur PVM baudos mokėjimo.
7. Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, jog Bendrovė į prekių, deklaruotų importo deklaracijose Nr. 20LTKC0100IM10AED2, Nr. 20LTKC0100IM113B06, Nr. 20LTVC0100IM2B12B7, Nr. 20LTVC0100IM2B3FD0 ir Nr. 20LTVC0100IM2D0BA1, muitinę vertę neįtraukė visų papildomų išlaidų, susijusių su importuotomis prekėmis, pagal Ukrainos asmenų A. Y. ir H. A. išrašytas sąskaitas faktūras ir tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio nuostatas. Bendrovė po naujų galutinių sąskaitų faktūrų iš Ukrainos tiekėjo AGAT-A LLC gavimo taip pat nepatikslino importo deklaracijose Nr. 20LTVC0100IM2B12B7 (5 prekė), Nr. 20LTVC0100IM2B3FD0 (3–6 prekės), Nr. 20LTVC0100IM2D0BA1 (1–4 prekės) ir Nr. 20LTVC0100IM2D3A64 (1–5 prekės) deklaruotos prekių faktūrinės ir muitinės vertės bei neperskaičiavo importo mokesčių ir tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų perskaičiavus prekių muitinę vertę ir importo mokesčius, Bendrovei papildomai apskaičiuota importo PVM suma – 136 305 Eur.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija Patikrinimo ataskaitoje nurodytų pažeidimų, bet jis siekia būti atleistas nuo baudos MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes, jog teigimu, nustatytu pažeidimu nebuvo padaryta žala valstybei. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju mokėtina importo PVM suma teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo deklaruota bei įtraukta į atskaitą (įtraukta į PVM atskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 d.), todėl vertinant, ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, būtina nustatyti, ar byloje aktualiais laikotarpiais pareiškėja turėjo mokesčio permoką. Tik nustačius, kad mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta.
9. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos TM, įvertinusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugsėjo 9 d. pateiktus duomenis, nustatė, jog pažeidimo padarymo metu pareiškėjo turėtos VMI administruojamų mokesčių permokos skolos atsiradimo dieną, t. y. deklaracijų muitinei pateikimo dieną, buvo mažesnės už nepriemoką muitinei pagal muitinės deklaracijas: 2020 m. lapkričio 20 d. Nr. 20LTVC0100IM2B3FD0 ir 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 20LTVC0100IM2D0BA1. Klaipėdos TM konstatavo, kad Bendrovė nepadarė žalos biudžetui pažeidimo padarymo metu turėtos VMI administruojamų mokesčių permokos dalimi, todėl Sprendimu Nr. 1 atleido pareiškėją nuo 3 371 Eur PVM baudos dalies ir neatleido nuo 10 260 Eur baudos dalies.
10. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, atkreipė dėmesį į tai, kad Nutarimo Nr. 1205 nuostatos reglamentuoja importo PVM įskaitymo tvarką. Ši tvarka nustato, kaip PVM mokėtojas įgyja teisę nesumokėti importo PVM į muitinės sąskaitą pagal bendrą mokesčių mokėjimo muitinėje tvarką, kai apskaičiuotos importo PVM sumos sumokėjimo į biudžetą kontrolę perima teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, kurios veiklos teritorijoje įregistruotas PVM mokėtojas, t. y. šia importo PVM suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 89 straipsnio 1 dalimi, didinama PVM mokėtojo už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija prievolės sumokėti papildomai apskaičiuotą importo PVM, o byloje yra sprendžiamas tik atleidimo nuo PVM baudos už mokesčio įstatymo pažeidimą klausimas.
11. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog pareiškėjas turėjo teisę į PVM atskaitą ir ja užskaityti importo PVM, tačiau, pagal PVMĮ 57 straipsnio 1 dalį, tai yra teisė, kuria mokesčio mokėtojas gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Šios teisės neįgyvendinus, importo PVM skaičiuojamas bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laiku nesumokėjo importo PVM, kuris buvo papildomai apskaičiuotas Klaipėdos TM atlikus mokestinį patikrinimą ir priėmus Patikrinimo ataskaitą, taigi, pareiškėjas savalaikiai nepasinaudojo teise šias sumas atskaityti (kadangi ir nebuvo atsiradusi teisė į atskaitą ta apimtimi, kuria neteisingai buvo deklaruotas importo PVM). Pareiškėjas teisę į PVM atskaitą įgijo 2021 m. rugpjūčio 24 d., kai Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaitoje papildomai apskaičiuotą importo PVM įtraukė į apskaitą. Pareiškėjas Patikrinimo ataskaitoje papildomai apskaičiuotą importo PVM sumą, kuri yra įskaitoma, turėjo deklaruoti 2021 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėjas pateikė Komisijai duomenis iš elektroninės deklaravimo sistemos apie 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. PVM deklaracijų (forma FR0600) ir minėtų mokestinių laikotarpių patikslintų PVM deklaracijų pateikimą, taip pat pačias 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. PVM deklaracijas ir patikslintas deklaracijas.
12. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1930/2012), pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu PVM grandinės etapu apmokestinamajam asmeniui nesumokėjus PVM į valstybės biudžetą, valstybė netenka savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar vėliau šios pajamos bus atskaitytos. Pajamų netekimas (žalingumas biudžetui) pasireiškia kiekvienu einamuoju laikotarpiu, nesvarbu, ar po to mokestis buvo įskaitytas arba sumokėtas. Pareiškėjas PVM deklaracijas tikslino po Patikrinimo ataskaitos priėmimo. Byloje nėra informacijos, kad pagal pareiškėjo pateiktas importo PVM deklaracijas iki pažeidimo konstatavimo dienos buvo priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokesčio permokos, kuri būtų didesnė ar lygi 10 260 Eur, todėl pareiškėjas buvo pagrįstai neatleistas nuo paskirtos baudos dalies (10 260 Eur) mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėja nenurodė kitų MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo mokesčio baudos pagrindų, jų nenustatė ir teismas.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamuose Klaipėdos TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimuose yra nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, įvertintos tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek mokesčių administratoriaus surinkti duomenys, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Ginčijami sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas.
III.
14. Pareiškėjas UAB „AGAT-A Trading“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Teismas nurodė, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo importo PVM. Toks teiginys yra fakto klaida, nes pareiškėjas išvis nesumokėjo importo PVM, vadovaudamasis Nutarimo Nr. 1205 nuostatomis. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Nutarime Nr. 1205 įtvirtinto reglamentavimo, patvirtinančio, kad pareiškėjas neturėjo mokėti importo PVM, todėl, šio mokesčio nesumokėjus, valstybės biudžetui nebuvo padaryta žala. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota iki Nutarimo Nr. 1205 įsigaliojimo.
15.2. Pareiškėjas neatliko veiksmų pavėluotai, nes jis pateikė PVM deklaracijas, vadovaudamasis VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-73 redakcija; toliau – ir PVM deklaracijos užpildymo taisyklės) 44 punktu, t. y. po patikrinimo perskaičiuotos importo PVM sumos rodomos to mėnesio, kai buvo įformintas patikrinimo aktas, PVM deklaracijoje, o ne tikslinant ankstesnių mėnesių PVM deklaracijas. Patikrinimo aktas buvo surašytas rugpjūčio mėn., pareiškėjas rugpjūčio mėn. deklaraciją pateikė iki rugsėjo 25 d., todėl terminas nepraleistas.
15.3. Vadovaujantis VMI viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. VA-94/1B-785 patvirtintų Importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisyklių (2016 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. VA-161/1B-1041 redakcija; toliau – ir Importo PVM įskaitymo taisyklės) 5 ir 6 punktais, importo PVM įskaitomas besąlygiškai, nes pareiškėjas yra PVM mokėtojas ir PVMĮ 57 straipsnio nuostata netaikoma.
15.4. PVM deklaracija pildoma remiantis tokiais kriterijais: jeigu per mėnesį buvo tik importuotos prekės, kurių kaina – 1 000 Eur, tai importo PVM sudaro 210 Eur. Kadangi pareiškėjas importo PVM nemoka į biudžetą, tai rašoma 27 laukelyje. Pareiškėjas turi teisę į atskaitą, todėl jis tą pačią sumą įrašo 35 laukelyje. Iš esmės 35 laukelyje nurodomas visas atskaitomas PVM, kuris yra 25, 26 ir 27 laukeliuose. 27 ir 25 laukelių sumos sutampa, todėl 36 laukelyje lieka 0, t. y. nereikia nieko nei mokėti, nei atgauti.
15.5. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu padaryta išvada, kad tik nustačius, jog mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Tokio teisinio pagrindo negali būti, nes teismas neatsižvelgė į 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. Atsakovas papildomai pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1930/2012, nes LVAT šioje nutartyje pasisakė dėl pareiškėjo akcentuojamo teisės akto reikšmės sprendžiant atleidimo nuo baudos klausimą pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimų tiek, kiek tais sprendimais pareiškėjas UAB „AGAT-A Trading“ nebuvo atleistas nuo 10 260 Eur dydžio mokestinės baudos, skirtos už laiku nesumokėtą importo PVM, mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu („kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui“), teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, LVAT suformuotą praktiką dėl atleidimo nuo baudos, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad teismas netinkamai aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą, įvertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala biudžetui.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo Patikrinimo ataskaitoje papildomai apskaičiuotos importo PVM sumos, ir kad tokiu būdu buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Teismo vertinimu, žala valstybės biudžetui buvo padaryta nepaisant to, kad pareiškėjas vėliau, t. y. jau po Patikrinimo ataskaitos priėmimo, patikslino savo PVM deklaracijas. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo muitinio įforminimo iki Patikrinimo ataskaitos priėmimo mokėtinas importo PVM nebuvo apskaičiuotas, deklaruotas ir nustatyta tvarka sumokėtas (įtrauktas į atskaitą). Tikrinamame teismo sprendime, be kita ko, vadovaujantis LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1930/2012 pateiktu išaiškinimu, kad kiekvienu konkrečiu PVM grandinės etapu apmokestinamajam asmeniui nesumokėjus PVM į valstybės biudžetą, valstybė netenka savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar vėliau šios pajamos bus atskaitytos, akcentuota, kad tokiais atvejais, koks susiklostė nagrinėjamoje byloje, tik nustačius, jog mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Šiuo atveju tokios informacijos byloje nėra, todėl pareiškėjas pagrįstai nebuvo atleistas nuo paskirtos baudos dalies (10 260 Eur) mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalie 3 punkto pagrindu.
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su šio teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 1205 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ ir 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 520 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Nutarimas Nr. 1205) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas neturėjo mokėti importo PVM, todėl, šio mokesčio nesumokėjus, valstybės biudžetui nebuvo padaryta žala. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota iki Nutarimo Nr. 1205 įsigaliojimo.
24. Atsakant į šį pareiškėjo argumentą, paminėtina, kad Nutarimu Nr. 1205 buvo pakeistas Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2429; 2004, Nr. 69-2431), nauja redakcija išdėstant jo 2.5 punktą („2.5. Vietos mokesčio administratorius pagal importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisykles, patvirtintas centrinio mokesčių administratoriaus kartu su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, įskaito importo PVM, apskaičiuotą už išleidžiamas į laisvą apyvartą prekes, kurias Lietuvos Respublikoje importuoja asmuo, prievolės mokėti importo PVM atsiradimo metu esantis Lietuvos Respublikos PVM mokėtoju, išskyrus 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1), nustatyta tvarka netiesiogiai atstovaujamus asmenis“) ir 2.6 punktą („2.6. Kai importo PVM įskaitomas už šio nutarimo 2.5 punkte nurodytas prekes, nereikalaujama, kad būtų sumokėtas užstatas ar pateikta garantija, užtikrinanti įskaitomo importo PVM muitinei sumokėjimą.“).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš paminėto reglamentavimo akivaizdu, kad pagal jį vietos mokesčių administratorius importo PVM gali įskaityti tik tokiu atveju, jeigu yra šios būtinosios sąlygos: (i) tokias prekes importuojantis PVM mokėtojas būtent tokio įskaitymo metu turi PVM permoką ir (ii) būtent tokio įskaitymo metu šio PVM mokėtojo mokėtina importo PVM sutampa su jo turima PVM permoka arba jo turima permoka yra didesnė nei mokėtina importo PVM suma. Jei paminėtos sąlygos nėra išpildomos, PVM mokėtojas už importuojamas prekes, kurios išleidžiamos į laisvą apyvartą, privalo nustatyta tvarka sumokėti importo PVM. PVM mokėtojui to nepadarius, jam gali būti skirta įstatyme nustatyto dydžio mokestinė bauda.
26. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto – mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu būdu nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo delspinigių ir baudos (žr., pvz., 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2010). Taikant atleidimo nuo baudos pagrindą, nes nepadaryta žala valstybės biudžetui, svarbu nustatyti, ar žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta laikotarpiu, kuriuo turėjo būti sumokėtas mokestis (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-971/2014, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-956-662/2017). Nustačius, kad mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-956-662/2017).
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktui taikyti aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad, tik nustačius, jog mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Taip pat teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra informacijos, jog, pareiškėjui išleidžiant į laisvą apyvartą ginčo prekes, pareiškėjo turėta PVM permoka buvo lygi apskaičiuotai mokėtino importo PVM sumai, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos dalies (10 260 Eur) mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalie 3 punkto pagrindu.
28. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai arba neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, arba į juos motyvuotai atsakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AGAT-A Trading“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.